Dovilės Filmanavičiūtės gyvenimo kelias: gimimo data, karjera ir asmeninės įžvalgos
Dovilė Filmanavičiūtė, žinoma socialinė aktyvistė, dainininkė ir reklamos specialistė, gimė 1986 metais rugsėjo 12 dieną, Pasvalyje. Jos gyvenimas kupinas ryškių spalvų, įsimintinų skonių ir nuolatinio ieškojimo, kuriuo ji dalinasi su aplinkiniais.
Karjera ir viešoji veikla
D. Filmanavičiūtė yra reklamos agentūros „Indiana“ skaitmeninių sprendimų ir turinio skyriaus „Hook“ vadovė, kur vadovauja inovatyviems projektams. Aktyviai dalyvauja socialinėje erdvėje, filmuojasi įvairiuose televiziniuose projektuose, o jos muzikinė veikla tęsiama po „Miss Sheep“ pseudonimu. Be profesinės ir kūrybinės veiklos, Dovilė rengia labdaros projektus, skirtus moterų krizių centrams paremti, pabrėždama savo įsipareigojimą visuomeninei gerovei.
Vienas iš įsimintiniausių jos indėlių į kultūrinį gyvenimą įvyko 2019 metais, kai tarptautinę moters dieną pagal Dovilės tekstą „Odė moterystei“ buvo rašomas nacionalinis diktantas. Šis tekstas gvildeno moters tapatybės šių laikų visuomenėje temą, atspindėdamas gilias Dovilės mintis apie moterystės prasmę ir iššūkius.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
Dovilei maistas - ne tik meilės kalba, bet ir vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Jos kulinarijos pomėgiai yra itin platūs ir netikėti. Laidos svečiai kas kartą vedėjai Ilonai Juciūtei atskleidžia savo mylimiausius ingredientus, iš kurių vėliau gaminamas unikalus patiekalas. Dovilė Filmanavičiūtė nustebino savo mėgstamiausiais produktais - žalia žuvimi, rūkyta druska ir ledais.
„Žalią žuvį ir mėsą galėčiau valgyti 7 kartus per savaitę, 3 kartus per dieną. Man tai yra beprotiškai skanu. Visa tai pamilau po to, kai gimė mano sūnus. Iš tiesų, po jo gimimo turėjau keletą produktų, kuriems atsirado visiška priklausomybė. Tas pats buvo ir su ledais. Kai gimė sūnus, aš nevalgiau nieko kito, tik ledus. Turbūt suvalgiau visus įmanomus Lietuvos ledus ir išragavau visas jų rūšis. Suvalgyti 1 kilogramo ledų dėžutę vienu prisėdimu man būdavo vaikų žaidimas. Tikrai galiu pasakyti, kur yra skaniausi ledai mieste“, - juokėsi D. Filmanavičiūtė. Nors iš pirmo žvilgsnio šie ingredientai gali pasirodyti nesuderinami, iš jų galima sukurti gurmaniškų patiekalų, pavyzdžiui, tuno tartarą su avokadų ledais.
Dovilė pasakoja, kad gaminti mėgsta ir pati, tačiau ne tradicinius lietuviškus patiekalus. „Atvirai sakant, lietuviška virtuvė - cepelinai, kugelis ar bulviniai blynai - man gali visiškai neegzistuoti. Nejaučiu malonumo ruošiant tokius patiekalus, tačiau mano vyras ir sūnus juos dievina, todėl tenka gaminti... Neslėpsiu, visi mūsų draugai žino, kad jei gaminu aš, laukia trijų dienų puota. Dažniausiai nė neturiu laiko atsisėsti ar išgerti vyno taurės, nes visada stoviu prie puodų. Žinoma, su metais bandau tai pakeisti ir suprasti, kad laikas kartu yra svarbesnis nei lūžtantys stalai. Bet nieko negaliu padaryti - esu iš tų žmonų bei mamų, kurios gamina po 3 patiekalus“, - atviravo ji. Dovilės namai nuolatos kupini įvairiausių skonių ir kvapų, o po tokių gastronominių šou virtuvės tvarkymu dažniausiai užsiima jos vyras.
Vaikystės skoniai ir požiūris į maistą
Besišnekučiuodama su laidos vedėja, Dovilė prisiminė ir savo vaikystę. „Maistas man - ne tik meilės kalba, bet ir vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Nėra produktų, kurių nevalgyčiau. Tačiau, kai noriu išgąsdinti kitus, pasakoju jiems apie savo vaikystę kaime ir ten ragautas kiaulių smegenis bei karvės priešpienį, iš kurio močiutė dažnai kepdavo kiaušinienę...“ - pasakojo ji. Tai rodo Dovilės atvirumą ir gebėjimą priimti įvairius skonius nuo pat mažens.
Motinystės įtaka ir savivertos paieškos
Dovilė atvirai kalba apie motinystės įtaką jos gyvenimui. Būtent po sūnaus Kristijono gimimo įvyko esminiai pokyčiai jos mąstysenoje ir savivertos suvokime. „Būsiu banali, bet turbūt viskas pasikeitė po vaiko gimimo. Vaiko gimimas galvoje perdėlioja daug dalykų. Man padeda ir savirefleksija, pokalbiai su savimi, mokymasis atsiprašyti, savo žmonių atsisijojimas“, - teigia ji. Ji pabrėžia, kad po 30-ies metų, gimus vaikui, daugelis dalykų tampa nereikšmingi, o gyvenimo esmė atsiskleidžia per kitą prizmę.
„Pirmasis vaiko apsivėmimas - kad ir kaip šlykščiai tai beskambėtų - tau primena, kad ne konfliktai feisbuke yra gyvenimo esmė ir prasmė. Kartais pagalvoju, kad yra daugybė žmonių, patiriančių didžiulius gyvenimo iššūkius, tokius, apie kuriuos net sunku kalbėti. Todėl nėra kuo skųstis - gyvenimas man yra malonumų pasiutpolkė“, - atviravo Dovilė. Ji pabrėžia, kad gyvena laike, kuriame galima mėgautis daugybe galimybių, o svarbiausia yra laimė ir santarvė.
Dovilė paminėjo, kad vaikui gimus socialiniai tinklai ir kovos jose praranda reikšmę. Vis dėlto, ji yra nuomonės formuotoja, netgi buvo išrinkta tarp geriausių „influencerių“. Ji teigia, kad „influencere“ turbūt buvo išrinkta už knygas ir už kiną, nes kultūra, jos nuomone, yra išsigelbėjimas, ypač sudėtingu laikotarpiu. Dovilė save plaka, galvodama, kad daro viską blogai, o kiti tėvai yra tobuli, tačiau paskaitydama kitų autoritetų mintis, supranta, kad su ja viskas gerai. Ji džiaugiasi, kad vaiką augina ne viena, o tėtis jo gyvenime dalyvauja labai daug, leidžiant jai derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Požiūris į socialinius tinklus ir viešumą
Dovilė atvirauja apie savo sudėtingą santykį su socialiniais tinklais. „Paskutiniu metu noras nebūti soc. tinkluose man ateina vis dažniau, vis galvoju: kokį velnią mes čia visi darome? Kai pažiūriu, kiek žmonės skiria laiko net ir reklaminiams įrašams, vis kyla mintys: o Dieve, kokie visi talentingi, kiek jie turi laiko!“ - svarsto ji. Dovilė sąmoningai suvokia, kad socialiniai tinklai daro įtaką dvasinei būklei ir sveikatai.
Anksčiau ji velsdavosi į diskusijas, tačiau dabar, su didesniu sekėjų skaičiumi, suprato, kad nieko neįrodys, nebent susipyks su visais. Nors žmogaus teisių temomis ji vis dar yra aktyvi, dabar tai daro žymiai mažiau, neatsakinėja į komentarus ir nereaguoja į bandymus įžeisti, tiesiog blokuodama tam tikrus žmones. Ji teigia, kad norėtų būti drąsi ir suvokti, jog niekur nedings, jei jos nebus internete - bus lygiai tokia pat vertinga ir galės nuveikti lygiai tiek pat dalykų, tiesiog neterš eterio.
Dovilė kritiškai vertina „influencerio“ sąvoką ir jos banalumo atspalvį. Jai baimę kelia klaviatūros karai, kurie, jos nuomone, nepadaro jokio poveikio ir tik pagilina stigmas, užuot sprendę problemas. Vietoje to, ji tiki tyliu darbu ir realiais veiksmais, kurie padeda keisti visuomenę.
Savo šeimos gyvenimą ir sūnaus atvaizdą ji saugo nuo viešumos. „Visiškai gerbiu žmones, kurie yra aplink mane, todėl jie neprivalo dalyvauti mano veikloje. Tai labai jautriai galioja mano gyvenimo žmogui ir sūnui. Pavyzdžiui, labai saugome sūnaus atvaizdą, juo nesidalijame, nes jis pats turėtų apsispręsti, kokią savo istoriją norėtų pasakoti“, - aiškina ji. Dovilė teigia, kad nenori sukelti žmonėms lūkesčių, nes socialiniuose tinkluose dažnai matoma tik tobula, tačiau netikra realybė.
Gimtadienio tradicijos ir palinkėjimai sau
Gimtadieniai Dovilei yra reikšminga proga. „Nelabai pasiduodu visuomenės normoms, stereotipai man yra nė motais. Dabar, kai esu vyresnė, vyksta toks savotiškas persikrovimas. Kaip žmogus, gimęs rugsėjį, net fiziologiškai jaučiu, kad ruduo - mano metas. Po Kristijono gimimo tą dieną norisi ir labai pasikalbėti su mama, nes atsirado kita mūsų santykio reikšmė“, - pasakoja ji. Gimtadienio šventę ji mėgsta praleisti prasmingai, su artimiausiais žmonėmis.
Vieną iš gimtadienių Dovilė ketino pradėti miško maudynėmis su miško gide, nes yra sužavėta japonų filosofijos ir tiki, kad mes, Lietuvoje, esame miško vaikai. Jai svarbu pabūti tiek su savimi, tiek su kitais, kurie nori būti kartu. „Apskritai man tai yra mielas laikas, jaučiuosi stipriai subrendusi. Pati kartais juokiuosi, kad esu įrodymas, jog dramos karalienė gali gyventi ir be dramų. Šiuo laikotarpiu man niekam nieko nereikia įrodyti, nereikia maivytis, mane supa man svarbūs žmonės, dirbu mylimą darbą, turiu daug užklasinės veiklos, esu mylima ir man viskas gerai su saviverte“, - džiaugiasi Dovilė.
Pabaigai, Dovilė Filmanavičiūtė sau linkėtų tik sveikatos, nes visa kita, jei nori, gali susikurti pats. „Esu absoliučiai laiminga, bet sveikata yra labai svarbus dalykas - norisi pabūti kaip įmanoma ilgiau su tais, kurie man rūpi. Laikas gyvenime yra ne mūsų pusėje, bet jeigu sugebėsime laikytis taisyklių, dėl kurių esame susitarę, kažkaip išsikapstysime iš mus jau antrus metus kankinančios peklos. Galbūt tada visuomenėje ateis didesnė santarvė ir laiminga galėsiu būti ne tik aš, bet ir kiti“, - linkėdama optimizmo šypsosi Dovilė.
tags: #filmanaviciute #gimimo #data
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
