Nėštumo laikotarpis yra ypatingai jautrus, ir bet koks vaistų vartojimas turi būti kruopščiai apgalvotas. Neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis, žinoma, nėra atliekami.
Vaistai gali sukelti skirtingą poveikį priklausomai nuo nėštumo stadijos:
Dėl šių priežasčių, vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus. Netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus. Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį.

Exoderil yra lokalaus poveikio priešgrybelinis preparatas, alilamino darinys. Veiklioji jo medžiaga - naftifinas (naftifino hidrochloridas). Exoderil kremas ir odos tirpalas veikia odos ligas sukeliančius grybelius: dermatomicetus (plaukagrybius, saburoditus ir epidermofitonus), pelėsinius grybelius (aspergilų rūšis), mieliagrybius (balkšvagrybių gentį, įvairiaspalvės dedervinės sukėlėją) bei kitokius, pvz., Senko sporotriksą.
Priklausomai nuo grybelio rūšies, naftifinas mieliagrybius veikia fungicidiškai arba fungistatiškai. Be to, Exoderil veikia ir kai kuriuos gramteigiamus bei gramneigiamus mikroorganizmus, galinčius sukelti antrinę bakterinę mikozių infekciją. Medikamentas taip pat slopina uždegimą. Exoderil lengvai įsiskverbia į odą, ir jos sluoksniuose atsiranda grybelius veikianti naftifino hidrochlorido koncentracija.
Exoderil yra vartojamas lokaliai odos ir nagų ligoms, sukeliamoms šių grybelių, gydyti:
Be to, medikamentu galima gydyti sėleninių malasezijų sukeliamą įvairiaspalvę dedervinę bei su antrine infekcija susijusią mikozę. Eksoderilio tirpalas ypač tinka grybelių pažeistoms suragėjusioms ir plaukuotoms kūno sritims gydyti.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Exoderil saugumas nėštumo metu: Jeigu medikamento vartojama tinkamai, poveikio vaisiui jis neturėtų sukelti. Teratogeninio poveikio tyrimų metu embriotoksinio poveikio naftifinas nesukėlė. Taigi, remiantis turimais duomenimis, Exoderil vartojimas laikomas saugiu nėštumo metu, jei jis naudojamas tinkamai, tik išoriškai ir pagal gydytojo nurodymus.
Exoderil visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Exoderil odos tirpalas ir kremas vartojami tik išoriškai: jais galima tepti tik odą ir nagus.
Kad liga neatsinaujintų, vaisto reikia vartoti dar dvi savaites po to, kai išnyksta simptomai. Jūsų odos būklė turi pagerėti po kelių dienų, vis dėlto, kad Jūsų oda išgytų visiškai, tai gali trukti iki keturių savaičių. Jeigu po dviejų savaičių Exoderil vartojimo nepastebite jokių pagerėjimo požymių, klauskite patarimo pas savo gydytoją ar vaistininką.

Exoderil, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Pavieniais atvejais galimas lokalus dirginimas: odos džiūvimas, paraudimas ir deginimas. Paprastai nepageidaujamas poveikis būna laikinas, dėl jo vaisto vartojimo nutraukti nereikia. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Kontraindikacijos: Preparato negalima vartoti, jeigu yra alergija (padidėjęs organizmo jautrumas) naftifinui ar bet kuriai pagalbinei Exoderil medžiagai (pvz., propilenglikoliui).
Specialūs įspėjimai:
Be Exoderil, svarbu žinoti apie kitus vaistus, kurie gali būti pavojingi arba saugūs nėštumo metu.
Kai kurie vaistai, vartojami nėštumo metu, gali sukelti rimtų komplikacijų būsimajai mamai ir kūdikiui:
| Vaistas/Medžiaga | Potenciali rizika nėštumo metu |
|---|---|
| Ibuprofenas | Laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, tačiau vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama. Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. |
| Nimesulidas | Inkstų funkcijos anomalijos, vaisiaus vandenų sumažėjimas. |
| Aspirinas | Persileidimo, kraujavimo pavojus. |
| Kodeinas (skausmą malšinančių kompleksinių preparatų sudėtyje) | Gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. |
| Izotretinoinas (naudojamas komplikuotiems spuogams gydyti) | Sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. |
| Natrio valproatas ir valpro rūgštis (epilepsijai ir manijai gydyti) | Taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. |
| Klonazepamas | Gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. |
| Sulfonamidai (antibiotikai) | Gali didinti širdies ligų, geltos ir apsigimimų riziką. |
| Ankstyvasis šalpusnis, raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras (žolelių preparatai) | Gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi, persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui. |
Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni.
Nėštumo metu būsimosioms mamoms gali būti skiriama antibiotikų, nes tai efektyviausia priemonė kovoje su tiek moteriai, tiek vaisiui pavojingomis bakterinėmis infekcijomis. Tačiau net ir nėštumo metu saugūs antibiotikai gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Nėštumo metu imunitetas funkcionuoja visiškai kitaip, todėl net ir menkiausia infekcija gali nulemti sunkią ir ilgai besitęsiančią ligą. Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų ir atlikti tyrimus, patvirtinančius infekcijos tipą.
