Priešmokyklinių grupių naikinimas darželiuose: pokyčiai ir pasekmės
Švietimo sistemoje vykstantys pokyčiai, siekiant individualizuoti ugdymo procesą ir pagerinti jo kokybę, apima ir priešmokyklinių grupių organizavimą. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kurios sudaro galimybes labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, gerina sąlygas šeimoms, auginančioms tokius vaikus.
Vienas iš esminių pokyčių, susijusių su priešmokyklinių grupių organizavimu, yra galimybė vaikams pradėti priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių arba šešerių metų, priklausomai nuo vaiko individualios raidos, galimybių ir pasirengimo mokytis. Tai reiškia, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir trukti dvejus metus. Tėvai, pasitarę su ugdymo įstaiga, pasirinks, ar leisti vaiką į grupę nuo penkerių metų ir programą baigti per dvejus metus, ar nuo šešerių metų ir programą baigti per metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueina 5 metai.
Šios pataisos parengtos siekiant užtikrinti, kad vaiko pasirengimas mokyklai būtų labiau individualizuotas. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atsiveria galimybė dvejus metus ugdytis pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą. Kadangi į priešmokyklines grupes ateis daugiau jaunesnio amžiaus vaikų nei anksčiau, programa buvo atnaujinta, labiau pritaikyta jaunesnio amžiaus vaikams.
Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir kompetencijos
Programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamatis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
Aplinkos pažinimas per pojūčius
Priešmokyklinis ugdymas. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklų elementus.
Augalai
Priešmokyklinis ugdymas. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
Gyvūnai
Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
Dangaus kūnai
Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
Gamtos reiškiniai
Priešmokyklinis ugdymas. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
A3. Daiktai ir medžiagos
Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
A4. Tyrinėjimai
Priešmokyklinis ugdymas. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
B1. Informacijos rinkimas
Priešmokyklinis ugdymas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas
Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
B3. Informacijos patikimumas
Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
B4. Informacijos šaltinių įvairovė
Priešmokyklinis ugdymas. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.
Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius.
Gamtinių išteklių nauda
Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
C2. Atsargumas gamtoje
Priešmokyklinis ugdymas. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
Darna su gamta
Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
Žmogaus įtaka aplinkai
Priešmokyklinis ugdymas.
C4. Išradimai keičia aplinką
Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Pokyčiai ir diskusijos dėl priešmokyklinių grupių perkėlimo
Nors švietimo įstatymo pataisos siekia gerinti ugdymo kokybę ir prieinamumą, kai kuriose savivaldybėse kilo diskusijų ir nepritarimo bangų dėl priešmokyklinių grupių perkėlimo iš darželių į mokyklas. Pavyzdžiui, Alytuje buvo planuojama prijungti šešis lopšelius-darželius prie progimnazijų ar pradinių mokyklų. Šios pertvarkos kritikai, tokie kaip lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė, baiminasi, kad tai ne tik sumažins darželių savarankiškumą ir galimybes disponuoti lėšomis, bet ir apribos tėvų pasirinkimo teisę, nes sąlygos darželiuose ir mokyklose skiriasi.
A. Plytninkaitė taip pat atkreipia dėmesį į galimus darbuotojų atleidimus ir tai, kad sujungtos įstaigos gali tapti brangesnės išlaikyti. Pasak jos, tokie veiksmai Alytaus mieste primena "kaimo reformą", kai skirtingų tipų mokyklos jungiamos dėl mažo mokinių skaičiaus. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl tokių pertvarkų, ypač atkreipdama dėmesį į tai, kad tai gali pabloginti specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių ugdymosi sąlygas, ignoruojant įtraukiojo ugdymo principus.
Kita vertus, Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik administraciją, o vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžia, kad mokyklose jau keletą dešimtmečių vyksta priešmokyklinis ugdymas, o sujungimai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Vicemerė akcentuoja galimybę sutaupyti lėšų optimizuojant administracinį aparatą, taip pat galimybę darželiams naudotis mokyklų patalpomis, įranga ir specialistais (pvz., sporto treneriais, meno mokytojais, logopedais), kurių darželiai negalėtų išlaikyti patys. Taip pat minima, kad mokyklose priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas yra nemokamas, o tėvai džiaugiasi, kad vaikai, pradėję ugdytis mokyklose, lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje ir jų pažangumas būna geresnis.
Taip pat svarbu paminėti, kad ikimokyklinis ugdymas yra visuotinis, o ne privalomas. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose.
Priešmokyklinio ugdymo modeliai ir priėmimo tvarka
Šiaulių miesto savivaldybėje patvirtinti skirtingi priešmokyklinio ugdymo modeliai, skiriasi grupės veiklos trukmė per dieną: 4 val., 6 val. 36 min., 10 val. 30 min., 12 val. ir 24 val. Tai leidžia tėvams rinktis labiausiai tinkantį variantą pagal savo poreikius.
Priėmimas į valstybines ugdymo įstaigas vyksta pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybių sistemas. Visi vaikai į švietimo įstaigos grupes priskiriami pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo informacinėje sistemoje datą, laiką, priėmimo be eilės ir pirmenybę suteikiančias sąlygas, turimą (-us) prioritetą (-us), vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Prioritetai yra lygiaverčiai ir sumuojami.
Tėvams, neturintiems galimybės pateikti prašymo elektroniniu būdu, siūloma galimybė tai padaryti pasirašytą prašymą pateikiant el. paštu, registruotu paštu arba pildant prašymą Savivaldybėje. Tėvai (globėjai), norintys pakeisti prašyme pasirinktų švietimo įstaigų eiliškumą, turi informuoti informacinės sistemos tvarkytoją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus.
Privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja, o savivaldybės gali skirti kompensacijas lankant privačias įstaigas. Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga, ypač kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems vaikams.
tags: #etaplius #del #priesmokykliniu #grupiu #panaikinimo #darzelyje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
