Erkinis encefalitas vaikams: simptomai, diagnostika ir apsauga

Atšilus orams skubame jais mėgautis, skuodžiame į parkus, vaikštome miške ir apskritai - džiaugiamės gamta. Tačiau prabudus gamtai, kartu prabunda ir maži padarėliai, erkės, keliančios ne tokią mažą grėsmę mūsų sveikatai - erkinį encefalitą.

Erkinis encefalitas yra rimta ir pavojinga virusinė liga. Erkinis encefalitas (EE) yra sunki virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), priklausantis Flaviviridae šeimai. Virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldamas smegenų uždegimą (encefalitą) arba smegenų dangalų uždegimą (meningitą). Ši liga gali sukelti rimtus centrinės nervų sistemos uždegimus, palikti ilgalaikius liekamuosius reiškinius arba net mirtį. Erkinis encefalitas yra pavojingas dėl to, kad liga gali pažeisti galvos smegenų dangalus bei periferinę nervų sistemą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje kasmet registruojama apie 10 000-12 000 EE atvejų, dažniausiai Vidurio ir Šiaurės Europoje, įskaitant Lietuvą, kuri yra viena iš endeminių zonų. Lietuva pagal sergamumo rodiklius yra tarp Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias. Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja Indrė Plėštytė Būtienė vasarą vadina tėvų panikos dėl erkių sezonu. Kalbėti, kad erkinis encefalitas nėra svarbus vaikams, nes jie retai serga, nereikėtų.

Erkinio encefalito priežastys ir plitimas

Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, dažniausiai plintanti per erkių įkandimus. Liga plinta per užsikrėtusių erkių įkandimus. Lietuvoje ir Europoje šį virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus rūšies erkės. Erkiniu encefalitu (EE) užsikrečiama įsisiurbus ligos sukėlėjų savo organizme turinčiai erkei. Jų randama erkių, o taip pat ir jų maitintojų stuburinių gyvūnų (dažniausia smulkių graužikų) ir paukščių organizmuose. Žmogus dažniausiai užsikrečia įsisiurbus virusu užkrėstai erkei ar nimfai. Šios erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Erkinis encefalitas dažniausiai pasitaiko pavasario ir vasaros mėnesiais, kai erkės yra aktyviausios.

Nustatyta, kad apie 100 skirtingų rūšių gyvūnų yra šio viruso šeimininkai. Smulkieji graužikai yra pagrindiniai iksodinių erkių maitintojai. Tiksli erkių užkrėstumo erkinio encefalito virusu statistika gali skirtis, priklausomai nuo geografinės vietovės, taip pat nuo erkių populiacijos dydžio ir kitų veiksnių, todėl nėra tiksliai žinoma, kiek erkių nešioja šį virusą. Skirtingose endeminėse vietovėse rizika užsikrėsti EEV svyruoja nuo 1:25 iki 1:1000.

Be to, erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ir vartojant nepasterizuotą ožkų, karvių pieną, taip pat iš termiškai neapdoroto pieno pagamintus produktus.

Erkinio encefalito simptomai vaikams

Erkinio encefalito inkubacinis periodas paprastai trunka 2-33 d. (vidutiniškai 7-14 d.), bet įprastai pirmieji simptomai išlenda po savaitės-dviejų. Erkinio encefalito požymiai pasireiškia po inkubacinio periodo. Ligos eiga iki 87 proc. atvejų būna dvibangė. Dažniausiai ligos eiga, pasak specialistės, turi dvi bangas.

Pirmoji ligos fazė: gripą primenantys simptomai

Pirmajai ligos fazei būdingi klinikiniai požymiai - leukopenija ir trombocitopenija. Juos sukelia erkinio encefalito viruso plitimas į kaulų čiulpus ir dėl šios priežasties atsiradęs trumpalaikis jų funkcijos slopinimas. Pirmoji ligos fazė (banga) vidutiniškai trunka 5 dienas, o simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali priminti peršalimą, gripą ar kitas virusines ligas.

Šiuo etapu simptomai panašūs į gripo: nuovargis, karščiavimas, raumenų skausmas ir panašiai. Lengvas erkinis encefalitas paprastai pasireiškia panašiais į gripą simptomais, tokiais, kaip karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis. Pirmoje ligos fazėje uždegiminių pokyčių, tiriant smegenų skystį, nebūna, nes virusas dar nebūna pasiekęs centrinės nervų sistemos. Dažnai tėvai nė neįtaria, kad vaikas persirgo erkiniu encefalitu, ypač, jeigu erkės taip ir nepastebėjo. Pagal mokslininkų duomenis, beveik pusė žmonių neužfiksuoja, kad buvo įsisiurbusi erkė.

Deja, nepasirūpinus reikiama apsauga ar skiepais, dauguma vaikų erkiniu encefalitu perserga niekam nepastebėjus arba nurašius tai gripui. Nurašius pradinius simptomus gripui ir nepasidarius antikūnų dėl erkinio encefalito tyrimo, derėtų bent jau atidžiai stebėti vaiko savijautą toliau.

Antroji ligos fazė: neurologiniai simptomai

Po pirmosios bangos pasireiškia tariamo „pagerėjimo“ epizodas. Jis gali tęstis nuo 1 iki 33 dienų, tačiau dažniausiai trunka 5-8 dienas. Infekcinių ligų gydytoja pasakojo, jog po pirmosios ligos fazės žmogaus savijauta dažniausiai pagerėja apie savaitę, o kartais pagerėjimas būna labai trumpas - vos 1-2 dienas, tada žmogus net nefiksuoja pagerėjimo ir liga pasidaro tarsi vienbangė.

Po šio periodo, neįveikus ligos, prasideda antroji ligos banga. Jei organizmui pačiam nepavyksta kovoti su infekcija, liga pereina į antrą fazę, kai atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų. Šįkart simptomai yra intensyvesni, labiau specifiniai. Praėjus maždaug savaitei po tariamo gripo, vaikui staiga gali pradėti reikštis smegenų pažeidimo simptomai: meningitas, meningoencefalitas, nervų veiklos sutrikimai, paralyžius, traukuliai, epilepsijos priepuoliai, sutrikusi eisena, sąmonės praradimai ir t.t.

Sunkus erkinis encefalitas pasireiškia intensyviais ir grėsmingais simptomais. Jis gali sukelti stiprų galvos skausmą, sąmonės netekimą, traukulius, paralyžių, o kartais susirgimas erkiniu encefalitu gali baigtis ir mirtimi.

Dažniausia - meningoencefalitinė forma, kurios metu ligonis vėl sukarščiuoja, atsiranda smegenų dirginimo požymių: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas bei encefalito požymiai - sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, tremoras, rečiau pasireiškia galvos nervų pažeidimas, negalėjimas kalbėti ar kalbos nesuvokimas. Encefalomielito atveju dar prisideda paralyžiai, parezės, šakneliniai skausmai, dubens organų funkcijos sutrikimai.

Erkinio encefalito diagnostika

Erkinio encefalito diagnozavimas yra sudėtingas, nes simptomai gali pasireikšti vėlai ir būti panašūs į kitų ligų simptomus. Todėl svarbu kreiptis į gydytoją, jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę erkinio encefalito virusu. Erkinio encefalito diagnozę turėtų nustatyti tik kvalifikuoti medicinos specialistai (infekcinių ligų gydytojai arba neurologai), nes tai - gana sudėtingas procesas.

Diagnostikos metodai:

• Klinikinis įvertinimas: Gydytojas apklausia pacientą ir tikrina, ar nėra tokių simptomų kaip karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, nuovargis ir kt., įvertina neurologinę būklę. Ligą galima įtarti, jei per pastarąsias 30 d. buvo įsisiurbusi erkė, taip pat pastebėjus atsiradusius nervų sistemos pažeidimus.
• Laboratoriniai tyrimai: Erkinio encefalito tyrimas remiasi erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinų (IgM ir IgG) nustatymu serume. IgM antikūnai pradeda gamintis nuo 3-5 ligos dienos ir gali išlikti organizme iki 2-3 mėnesių. IgG antikūnai pasirodo vėliau, nuo 7-10 ligos dienos ir gali išlikti visą gyvenimą. Sergančių pacientų kraujo serume aptinkami M klasės (IgM) antikūnai prieš erkinio encefalito virusą. Kraujo tyrimas padeda nustatyti patį virusą ir viruso antikūnų kiekį. Kraujo tyrimas gali parodyti sumažėjusį baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų (kraujo plokštelių) kiekį kraujyje, padidėjusį kepenų fermentų aktyvumą pirmosios ligos fazės metu. Erkinio encefalito diagnostika remiasi erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinų (IgM ir IgG) nustatymu serume. IgM klasės antikūnai gali būti aptinkami praėjus 2-3 savaitėms, o IgG klasės antikūnai - praėjus 3-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Serume rasti IgM klasės antikūnai rodo ūmią erkinio encefalito infekciją, IgG klasės antikūnai - persirgtą infekciją arba pasiskiepijimą nuo erkinio encefalito.
• Smegenų skysčio tyrimas (lumbalinė punkcija): Smegenų skysčio tyrimas leidžia nustatyti ne tik patį virusą, bet ir smegenų uždegimo požymius. Smegenų skysčio tyrimas yra sudėtingas, todėl naudojamas gan retai. Antroje ligos fazėje visada nustatoma uždegiminių likvoro pokyčių, o norint patvirtinti diagnozę, kraujyje reikia aptikti IgM antikūnų. Smegenų skystyje minėti antikūnai tiriami tik abejotinais atvejais po nebaigtų vakcinacijų.
• Smegenų vaizdiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atlikti smegenų tyrimai, pvz., magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus.

Pirmosios bangos metu erkinio encefalito diagnostika yra sunkesnė, nes serologinės ELISA reakcijos (EEV IgM Ir IgG) paprastai dar būna neigiamos dėl nesusiformavusių antikūnų. Bendrajame kraujo tyrime galima pastebėti sumažėjusį leukocitų ir trombocitų skaičių. Taip pat gali šiek tiek padidėti kepenų fermentų aktyvumas. Pirmoje ligos fazėje uždegiminių pokyčių, tiriant smegenų skystį, nebūna, nes virusas dar nebūna pasiekęs centrinės nervų sistemos. Jeigu antikūnų nėra, tai nebuvo erkinis encefalitas, jeigu yra - vaikas persirgo.

Erkinio encefalito gydymas

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito, deja, nėra. Nėra specifinių vaistų erkiniam encefalitui gydyti. Gydimas - simptominis, t.y. Specifinio erkinio encefalito gydymo būdo nėra. Todėl gydymas sutelktas į simptomų lengvinimą, komplikacijų prevenciją ir organizmo palaikymą. Esant išreikštiems klinikiniams simptomams, pacientas gydomas ligoninėje, o esant smegenų kamieno pažeidimui - intensyvios terapijos skyriuje. Ši liga gydoma simptomiškai, t. y. skiriami vaistai nuo karščiavimo, pykinimo, intoksikacijos, smegenų edema mažinama diuretikais, esant poreikiui, skiriami vaistai nuo traukulių. Simptominiam gydymui pasitelkiamos priemonės, kurios palengvina simptomus ir padeda organizmui kovoti su infekcija. Tai gali būti karščiavimą mažinantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai, skysčių ir elektrolitų kiekio organizme palaikymas. Erkinio encefalito gydymas yra simptominis ir specifinis. Jeigu sutrinka kvėpavimas, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas. Pasireiškus rijimo sutrikimams, pacientas maitinamas per zondą.

Tačiau nustatyti, kaip gydyti erkinį encefalitą gali tik specialistas ir bet koks gydymas gali būti taikomas tik pagal gydytojo nurodymus. Erkinio encefalito gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Susirgimo gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki net kelių mėnesių. Erkinis encefalitas gali reikalauti skirtingos gydymo trukmės, priklausomai nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir kitų individualių veiksnių. Gydymas gali trukti nuo kelių dienų / savaičių iki kelių mėnesių. Po ūminio periodo taikoma reabilitacija. Pagerėjus dažnai taikoma reabilitacija - kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros. Pavyzdžiui, kineziterapija svarbi pusiausvyrai, koordinacijai, eisenai. Smulkiajai motorikai atkurti gali būti pasitelkiama ergoterapija. Kompresinė terapija padeda gerinti bendrą kraujotaką. Svarbu pastebėti, kad kiekvienu atveju reabilitacija po erkinio encefalito gali būti skirtinga.

Erkinio encefalito komplikacijos ir pasekmės

Erkinis encefalitas yra grėsminga liga, kadangi virusas veikia smegenis ir nervų sistemą. Erkinio encefalito komplikacijos gali būti skirtingo sunkumo ir trukmės. Suaugusiųjų mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-2 proc. Europoje mirštamumas nuo EE siekia 1-2 proc. Tačiau net 26-40 proc. persirgusiųjų erkiniu encefalitu turi liekamųjų reiškinių.

Ilgalaikių sunkių liekamųjų reiškinių (paralyžių, parezių, traukulių, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimų ir kt.) dažnis yra iki 8,5 proc. Vidutinio sunkumo liekamųjų reiškinių (galvos skausmų, dėmesio, atminties, miego sutrikimų ir kt.) dažnis yra apie 20 proc. Persirgęs erkiniu encefalitu asmuo įgyja imunitetą visam laikui. Maždaug trečdaliui pacientų, persirgusių erkiniu encefalitu, būdingi įvairūs liekamieji reiškiniai.

Kita didelė problema persirgus erkiniu encefalitu - liekamieji reiškiniai. Galimi neurologiniai sutrikimai: galvos skausmas, raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai, atminties ir koncentracijos problemos bei psichologiniai sutrikimai. Dažnai atsiranda chroniškas nuovargis - kai kurie žmonės gali patirti ilgalaikį nuovargį ir silpnumą, varginančius galvos skausmus net ir pasveikę nuo erkinio encefalito.

Sunkiais atvejais, pasak gydytojos, gali atsirasti parezės ir paralyžiai, drebėjimas, pusiausvyros, psichikos sutrikimai, susilpnėjusi klausa. Lengvesniais atvejais atsiranda gyvenimo kokybės ir darbingumo problemų: sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Gali varginti dirglumas, emocinis labilumas, dažni galvos skausmai. Erkinis encefalitas gali sukelti rimtus liekamuosius reiškinius, tokius kaip vienos kūno pusės nusilpimas, rijimo ir kalbos sutrikimai.

Ūmi ligos fazė riboja darbingumą, mokymąsi ar socialinę veiklą dėl karščiavimo, galvos skausmo ar hospitalizacijos. Ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip lėtinis nuovargis, atminties sutrikimai ar judėjimo problemos, gali trukdyti grįžti į įprastą gyvenimą, ypač vyresniems žmonėms. Psichologinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl komplikacijų ar stigma gali sukelti nerimą ar depresiją. Norint sumažinti ligos poveikį, būtina laikytis gydytojų rekomendacijų, dalyvauti reabilitacijos programose ir stiprinti organizmą po ligos.

Erkinio encefalito prevencija

Erkinio encefalito prevencija yra svarbi, nes ši liga gali būti labai pavojinga ir jai nėra specifinio gydymo. Kaip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu? Yra keletas būdų, kaip galima apsisaugoti. Pasak gydytojos, profilaktika nuo erkinio encefalito yra dvejopa.

Skiepai

Efektyviausia priemonė siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito - skiepai. Skiepai yra veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Vakcina nuo erkinio encefalito - vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė. Pagal tyrimus ir klinikinius duomenis, skiepas nuo erkinio encefalito dažniausiai yra labai efektyvus ir suteikia apsaugą nuo ligos. Skiepai nuo erkinio encefalito yra efektyvi apsauga, jų veiksmingumas siekia daugiau nei 96 proc., t. y. didžioji dalis skiepytų asmenų įgauna imunitetą nuo erkinio encefalito viruso.

Erkinio encefalito skiepas vaikams yra saugus ir rekomenduojamas nuo vienerių metų amžiaus. Įprastai vaikai nuo erkinio encefalito skiepijami sulaukę vienerių metų amžiaus. Skiepyti galima nuo 1 metų amžiaus. Skiepytis galima 12 mėn. Erkinio encefalito vakcinos poveikis nėščiosioms nėra žinomas, todėl pasiskiepyti patartina dar prieš planuojant pastoti. Tačiau jei yra didelis infekcijos pavojus, vakcinacijos patariama neatidėti. Skiepytis niekada nevėlu. Bet kuriuo metų laiku pradėta vakcinacijos schema yra veiksmingesnė nei nesiskiepijimas.

Kada skiepytis nuo erkinio encefalito? Infekcinių ligų gydytoja sakė, jog nėra svarbu, kada skiepytis nuo erkinio encefalito, tiesiog svarbu prisiminti - kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau įgysite imunitetą. Imunitetas ligai yra įgyjamas po dviejų skiepo dozių. Erkės jau būna aktyvios oro temperatūrai pakilus vos iki 5-7 °C, todėl skiepytis patartina dar žiemą arba sulaukus ankstyvo pavasario: iki šiltesnių orų, kai daugiau laiko praleisite gamtoje, jau būsite įgiję imunitetą erkinio encefalito sukėlėjams.

Skiepijimo schema

Laikinas imunitetas susidaro po dviejų vakcinacijos dozių, tačiau ilgalaikiam atsakui svarbu suleisti trečią dozę ir laiku revakcinuotis. Apsauga nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo. Po to reikia kartoti skiepą kas 3-5 metus. Erkinio encefalito povakcininių IgG antikūnų tyrimas - vienintelis tyrimas, kuriuo galima nustatyti, ar susidarė pakankamas imunitetas erkiniam encefalitui po vakcinacijos. Pagal susidariusių antikūnų titrą galima planuoti, kada skiepytis pakartotinai.

Šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Skiepai nuo erkinio encefalito šalutines reakcijas sukelia retai. Vaikams daugeliu atvejų pasireiškia silpni šalutiniai požymiai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, paraudimas arba galvos skausmas. Nepageidaujami reiškiniai skiepijant vakcina nuo erkinio encefalito yra reti. Dažniausiai pasitaiko karščiavimas, trunkantis iki 24 val., rečiau - paraudimas ar sukietėjimas vakcinacijos vietoje. Dar rečiau, anot specialistės, pasitaiko bėrimai, sunkesnis kvėpavimas, patinęs veidas ar gerklė. Vienu metu galima skiepytis ir kitomis vakcinomis į skirtingas kūno vietas.

Pasak gydytojos, skiepyti negalima, jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškė alergija bet kuriai vakcinos veikliajai arba pagalbinei medžiagai (vakcinų nuo erkinio encefalito gamybai naudojami formaldehidas arba protamino sulfatas, antibiotikai neomicinas ir gentamicinas). Nepatartina skiepytis, jei asmuo yra alergiškas kiaušinio baltymui arba febriliai karščiuoja.

Kitos apsaugos priemonės

Kitos bendrosios profilaktikos priemonės apima tinkamą aprangą ir nariuotakojus atbaidančias medžiagas - repelentus. Naudinga nepamiršti ir repelentų ar eterinių aliejų, tokių kaip levandos, arbatmedžio. Tiesa, nei viena, nei kita priemonė neapsaugo šimtu procentų.

Grįžus iš gamtos, lauko, miško, visus drabužius reikia nusirengti ir atidžiai apsižiūrėti tiek savo, tiek vaiko kūną, išsimaudyti ir persirengti švariais drabužiais. Reguliariai apžiūrėti savo kūną - ypač po apsilankymo miške, parke ar kitoje didesne rizika pasižyminčioje vietoje. Pirmiausia, kaip patarė infekcinių ligų gydytoja, būtina kuo greičiau pašalinti erkę ir dezinfekuoti pažeistą vietą. Kadangi viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui iškart, kai tik ji įsisega, todėl odos apžiūrėjimas ir erkių nurinkimas, priešingai nei Laimo ligos atveju, anot jos, nėra efektyvi profilaktikos priemonė. Skiepyti įsisiurbus erkei jau negalima, mat tiek erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka apie dvi savaites, tiek ir laikas antikūnams susidaryti po skiepo.

Laikantys šunis turėtų pasirūpinti specialiomis ampulėmis, apykaklėmis apsaugančiomis nuo erkių, kad jų iš lauko neparneštų gyvūnas. Derėtų prisižiūrėti ir tėvams, mat jie erkių gali atsinešti ant drabužių, o šios nesunkiai pereis ant vaiko. Jeigu vaikas nori ropoti, tą galima su tėvų priežiūra daryti tik ant šviežiai, gerai nupjautos trumpos žolės.

Negerti nevirinto karvės arba ožkos pieno. Vakcinacija ir apsaugos nuo erkių priemonės padeda išvengti užsikrėtimo, o švietimas apie ligą mažina baimę ir skatina prevenciją. Aktyvusis erkių periodas trunka maždaug nuo kovo iki lapkričio pabaigos, kai aplinkos temperatūra siekia 5-7 laipsnius šilumos, tačiau, esant klimato atšilimui, situacija pamažu keičiasi ir aktyvumas didėja.

Svarbu pastebėti, kad net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito lieka rizika užsikrėsti Laimo liga.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu pajutote nerimą keliančius ligos simptomus, pas mus taip pat galite atlikti erkinio encefalito tyrimus. Pajutus panašius į erkinį encefalitą simptomus, kreipkitės į šeimos klinikos specialistus, kurie jums suteiks konsultaciją, paskirs reikiamus kraujo tyrimus ir nustatys tinkamą gydymą. Savo sveikatos būklę patariama sekti visą inkubacinį periodą, t. y. apie mėnesį, o atsiradus klinikiniams simptomams, tokiems kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinis sindromas ar sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jei pastebite erkinio encefalito požymius, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas, kaklo sustingimas ar neurologiniai simptomai po erkės įkandimo ar buvimo gamtoje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių. Ypatingai skubiai reaguokite, jei simptomai progresuoja greitai arba esate vyresnio amžiaus. Venkite savarankiško gydymo, nes tai gali užmaskuoti ligos eigą ar atidėti reikiamą pagalbą. Tyrimus dėl erkinio encefalito paskirti gali ir šeimos gydytojas, prireikus, jis nukreips ir konsultacijai pas kitus specialistus.

Neatmeskite ir galimybės užsikrėsti Laimo liga bei stebėkite, ar nesiformuoja migruojanti eritema - iš centro besiplečiantis žiedas. Atsiradus ligos simptomų ar nežinant, kaip elgtis po erkės įsisegimo, būtinai konsultuokitės su šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu, kurie patars, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

tags: #erkinis #encefalitas #pozymiai #vaikams

• Pažinkite Gedimino Juodeikos kūrybinius iššūkius
• Jūsų asmeninis apsaugos ir harmonijos šaltinis
• Viskas apie Krikšto Žvakę
• Rašytojai iš Anykščių
• Modeliavimas Vaikiškiems Drabužiams