Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) nėštumo metu: kas tai ir ką reiškia pokyčiai?

Eritrocitų nusėdimo greitis, arba ENG - tai kraujo tyrimas, kuris matuoja, kaip greitai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) nusėda kraujo mėginyje. Tai eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Šis tyrimas dažnai naudojamas kaip bendras uždegimo rodiklis organizme. Sveiko žmogaus ENG yra 4-10 mm per valandą (naujagimių - 2 mm).

Kaip vyksta eritrocitų nusėdimas?

Eritrocitai nusėda per keletą fazių. Šį procesą lemia kraujyje esančių baltymų kiekis.

• Pirmoji fazė - agregacija. Jos metu eritrocitai sulimpa į krūveles. Tam turi įtakos teigiamai įkrauti stambiamolekuliniai baltymai. Uždegiminio proceso metu ląstelėse suaktyvėja ūmios fazės baltymų sintezė. Šie baltymai patenka į kraujo plazmą, kur sąveikauja su eritrocitais, prisijungia prie jų paviršiaus ir skatina eritrocitų agregaciją (jungimąsi tarpusavyje). Dėl to eritrocitai tampa sunkesni, o jų nusėdimo greitis didėja. ENG rodiklis didėja, kai plazmoje padaugėja fibrinogeno ir globulinų.
• Antroji fazė - sedimentacija. Jos metu, įveikę kraujo plazmos pasipriešinimo srovę, eritrocitai nugrimzta į mėgintuvėlio dugną.
• Trečiosios fazės metu vyksta ląstelių sulipimas.

Normaliomis sąlygomis albuminai (neigiamai įkrauti baltymai) stabdo eritrocitų nusėdimą.

Kada ENG rodiklis keičiasi?

Eritrocitų nusėdimo greitis gali padidėti arba sumažėti dėl įvairių veiksnių:

ENG padidėjimas:

• ENG pagreitėja esant anemijai (sumažėjus hemoglobinui).
• Įšvirkštus į kraują hipertoninio tirpalo, eritrocitai netenka vandens, raukšlėjasi, jų tankis didėja ir nusėdimas greitėja.
• ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis.
• Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina.
• ENG padidėjimas gali būti susijęs su autoimuninėmis būklėmis, infekcijomis ar vėžiniais susirgimais.

ENG sumažėjimas:

• ENG sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje).
• Esant kraujotakos nepakankamumui, eritrocitai absorbuoja vandenį, ir jų ENG lėtėja.
• Lecitinas eritrocitų nusėdimą lėtina.
• ENG sumažėjimas siejamas su „mažinančiais veiksniais“, kurie gali atsirasti dėl tam tikrų individualių sąlygų arba patologinių būklių, tokių kaip hemoglobinopatijos, reguliaraus alkoholio vartojimo ar intensyvaus fizinio aktyvumo.
• ENG sumažėjimą gali lemti dehidratacija, įgimtos ar įgytos širdies ydos, taip pat taikant gydymą kortikosteroidais.

ENG nėštumo metu

Nėštumo metu ENG rodikliai gali natūraliai keistis, net ir nesant uždegiminio proceso:

• ENG gali padidėti ir nesant uždegimo, pavyzdžiui, nėštumo metu, sergant anemija, esant eritrocitų morfologijos pokyčiams ar hipercholesterolemijai.
• Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

Tai reiškia, kad padidėjęs ENG nėštumo metu ne visada rodo ligą ar uždegimą, ir jį reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą klinikinę situaciją ir kitus tyrimų rezultatus.

ENG kaip nespecifinis uždegimo rodiklis

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), panašiai kaip ir C reaktyvinis baltymas (CRB), atspindi ūminės uždegimo fazės atsako intensyvumą. ENG yra bendras hematologinis tyrimas, padedantis nustatyti arba stebėti uždegiminio proceso eigą organizme. Šis rodiklis nėra specifinis vienai ligai - ENG padidėjimas rodo aktyvų uždegiminį procesą, tačiau jo priežastys gali būti įvairios. Dėl to ENG paprastai atliekamas kartu su kitais tyrimais, siekiant tiksliau įvertinti uždegiminio proceso aktyvumą ir nustatyti jo kilmę.

Kuo ENG skiriasi nuo C reaktyvinio baltymo (CRB)?

Nors abu rodikliai susiję su uždegimu, jie turi esminių skirtumų, kurie lemia jų interpretaciją:

• ligos metu CRB padidėja greičiau negu ENG;
• ENG gali padidėti ir nesant uždegimo (pvz., nėštumas, anemija, eritrocitų formos pokyčiai);
• CRB leidžia diferencijuoti bakterinę ir virusinę infekciją;
• CRB iš karto grįžta į normą sveikstant, o ENG gali būti padidėjęs keletą savaičių po klinikinių, laboratorinių požymių normalizavimosi;
• CRB visai nepriklauso nuo hemoglobino rūšies ar eritrocitų dydžio bei formos pokyčių tyrimo metu.

Kada atliekamas ENG tyrimas ir kaip jį vertinti?

Eritrocitų nusėdimo greitis dažnai tiriamas, kai pacientas turi nespecifinių simptomų, tokių kaip nuovargis, kūno temperatūros pokyčiai, skausmai ar kiti uždegimo požymiai. ENG kraujo tyrimas gali būti atliekamas, jei gydytojas įtaria, kad organizme vyksta uždegimas, infekcija ar autoimuninė liga. Tyrimas paprastai atliekamas paimant kraujo mėginį iš venos. Tai greitas ir neskausmingas procesas, kuris užtrunka tik kelias minutes. Kraujo mėginys yra dedamas į specialų indą ir stebima, kaip greitai eritrocitai nusėda. Šiuo metu moderniose laboratorijose naudojamas eritrocitų nusėdimo greičio automatizuotas tyrimas, kuris leidžia greitai ir tiksliai nustatyti šį parametrą.

Tyrimo metodų skirtumai

Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) norma priklauso nuo pasirinkto metodo. Matuojant Westergren metodu, nusėdimo greitis visuomet didesnis nei matuojant Pančenkovo metodu. Westergren metodu ENG reikšmės daug jautriau reaguoja į patologinį procesą ir yra tikslesnis. Tiriant kraują šiuo metodu, įmanomi ENG rodikliai, viršijantys 100 mm/val. Pančenkovo metodo pats kapiliaro ilgis yra toks, kad 100 mm/val. rezultatas neįmanomas. Todėl pradėjus matuoti vienu būdu būtina jį taikyti ir toliau, siekiant išvengti klaidinančių rezultatų.

• Vidutinis ENG padidėjimas iki 100 mm/h leidžia įtarti ūmią ir lėtinę infekciją, reumatines ligas, miokardo infarkto riziką, nefrozinį sindromą.
• Itin didelis ENG padidėjimas - virš 100 mm/h - leidžia nustatyti stiprius uždegiminius - bakterinius ir virusinius procesus, anemiją, leukemiją.

Dažnos ENG tyrimo interpretacijos klaidos

1. ENG padidėjimas dėl anemijos: Manoma, kad sumažėjus hemoglobinui yra ir uždegiminis procesas, nes ENG padidėjęs. Tačiau pats hemoglobino sumažėjimas labai ryškiai padidina ENG. Dalis autorių nustatant ENG net rekomenduoja taikyti anemijos korekcijos koeficientą.
2. Padidėjęs ENG po ligos remisijos: Manoma, kad laboratorija klysta, kai jau išnykus klinikiniams ligos požymiams ENG vis dar yra padidėjęs. Tačiau nustatyta, kad ENG gali būti padidėjęs keletą savaičių po uždegiminės reakcijos remisijos ir neturi nieko bendra su patologiniu procesu.
3. Svyravimai po gydymo: Atvykusiam į stacionarą ligoniui nustatoma ENG, po to paskiriamas gydymas infuzijomis ar kraujo perpylimai, ir vėl tą pačią dieną siunčiama nustatyti ENG. Svyravimų priežastis - rodiklis ENG labiau negu kiti parametrai priklauso nuo hemoglobino ar hematokrito.
4. Skirtingų laboratorijų metodai: Toje pačioje gydymo įstaigoje yra kelios laboratorijos, ir jos ENG nustatyti taiko skirtingus metodus, kas gali lemti skirtingus rezultatus.
5. Hemoglobino įtaka ENG užblokavimui: Sergant plaučių ligomis, ypač rūkant, hemoglobino kiekis gali būti padidėjęs, ir tai visai „užblokuoja“ ENG rodiklio padidėjimą dėl uždegimo ar kitos priežasties.

tags: #eng #norma #nestumo #metu

• Apie Jono Pauliaus II požiūrį į abortus
• kūdikio sėdėjimo raida
• Huppa kombinezonų privalumai
• susipažinkite su „Šeimų darželio“ (AGORA mokykla) ugdymo filosofija
• Vartotojų patirtys su Weleda kūdikiams