Emocinis smurtas prieš vaikus: atpažinimas, pasekmės ir pagalbos galimybės
Smurtas prieš vaikus yra opi visuomenės problema, pažeidžianti vaiko teises ir turinti didžiulį neigiamą poveikį tiek individualiai vaiko raidai, tiek visai visuomenei. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko sveikatai ir orumui.
Pagrindinės smurto prieš vaikus rūšys
Literatūroje paprastai naudojami terminai „emocinė prievarta“, „emocinė nepriežiūra“, „emocinis smurtas“, „psichologinė prievarta“, „psichologinis smurtas“. Pagrindinės smurto formos apima:
- Fizinis smurtas - tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinis smurtas - jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Nepriežiūra - ilgalaikis fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas (blogas maitinimas, nesirūpinimas sveikata, ugdymu).
- Emocinė prievarta - nuolatinis tėvų ar ugdančių asmenų bendravimas su vaiku, kuris sukelia ilgalaikius neigiamus emocinės būklės ir savivertės pokyčius.
Emocinės prievartos požymiai ir iššūkiai
Iš visų prievartos rūšių sunkiausia yra nustatyti emocinę prievartą. Atskirti, kur pasireiškia netinkamas auklėjimas, o kur prasideda emocinis smurtas, nėra paprasta. Emocinis vaiką žalojantis elgesys vertinamas tada, kai nuolatinis vaiko emocinių poreikių netenkinimas tampa auklėjimo stiliumi.
Pagrindiniai emocinio smurto pasireiškimai:
- Nuolatinė neigiama suaugusiųjų nuostata į vaiką (žeminimas, kritikavimas, kaltinimas).
- Amžiaus neatitinkantys reikalavimai (pvz., reikalavimas mažam vaikui prisiimti atsakomybę už suaugusiųjų problemas).
- Vaiko izoliavimas nuo bendravimo su bendraamžiais ar būrelių.
- Vaiko individualumo nepripažinimas - tėvai naudoja vaikus savo psichologiniams poreikiams tenkinti.
| Smurto rūšis | Pagrindinis bruožas |
|---|---|
| Fizinis | Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas. |
| Seksualinis | Išnaudojimas seksualiniams poreikiams tenkinti. |
| Nepriežiūra | Būtinų poreikių (maisto, higienos, ugdymo) ignoravimas. |
| Emocinis | Savivertės griovimas žeminant, gąsdinant ar ignoruojant. |
Smurtas artimoje aplinkoje ir vaiko patirtis
Pasaulio praktikoje pripažįstama, kad net tuo atveju, kuomet nėra tiesiogiai smurtaujama prieš vaiką, o jis regi ir girdi smurtavimą prieš savo motiną, jis taip pat yra smurto šeimoje auka. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą.
Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų: pasireiškia agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, negebėjimas rodyti empatijos bei ateities baimė. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo išraiška. Jei šeimoje buvo smurtaujama, yra labai didelė tikimybė, kad šie vaikai vėliau patys smurtaus prieš savo artimuosius arba pasirinks smurtaujančius partnerius - taip smurto modelis keliauja iš kartos į kartą.
Pagalba ir prevencijos svarba
Lietuvoje, susidarius grėsmingai situacijai šeimoje, reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę su tiksliu adresu ir įvykio aprašymu. Kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, teikiantys būtiną pagalbą vaikams ir jų šeimų nariams. Tik atpažinus problemą ir suteikus kvalifikuotą pagalbą, galima nutraukti smurto ratą ir sukurti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
