Embriono mirtingumas: priežastys ir pasekmės
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama pieninėje gyvulininkystėje, yra prasti reprodukcijos rezultatai, dėl ko patiriami dideli ekonominiai nuostoliai.
Dėl abortų patiriama daug ekonominių nuostolių. Dėl jų nukenčia ne tik gyvulių reprodukcija, bet ir mažiau gaunama mėsos, pieno. Neretai po abortų išsivysto komplikacijos - įvairios lytinių organų ligos, dėl kurių patelė pasidaro nevaisinga, kartais net žūva.
Karvių bandos reprodukciniams rodikliams įtaką turi daugybė įvairių tarpusavyje susijusių faktorių, pasireiškiančių skirtingose embriono, o vėliau ir vaisiaus vystymosi stadijose.
Noringemo universiteto mokslininkai, palyginę 20 komercinių karvių bandų vaisingumo duomenis, konstatavo, kad per pastaruosius dvidešimt metų veršingumas sumažėjo nuo 55,6 iki 39,7%. Jungtinėje Karalystėje karvių, tampančių veršingomis po pirmojo sėklinimo, kiekvienais metais sumažėja 1%, ir šis procesas tęsiasi jau dvidešimt metų. Panašios tendencijos ir kitose šalyse: Airijoje šis rodiklis siekia 0,9%, o JAV - 0,45% per metus. JAV pieninių veislių karvės vidutiniškai išgyvena tik penkerius metus: atveda du veršelius, bandoje būna dvi laktacijas.
Embriono mirtingumo priežastys
Labai dažnas embrioninis mirtingumas. Daugiausia embrionų žūsta po sėklinimo praėjus 8-16 d. (apie 70-80 proc.), gali tęstis iki 45 parų. Embrionai žūva dėl infekcinių ir neinfekcinių priežasčių.
Neinfekcinės embriono mirtingumo priežastys lemia 70% visų embrioninio mirtingumo atvejų.
Neinfekcinės priežastys lemia apie 70 proc. visų embriono mirtingumo atvejų. Jos yra genetinės, fiziologinės, endokrininės. Genetiniai faktoriai sudaro apie 10 proc. embrionų mirtingumo atvejų.
Daugiausia embrionų (70 - 80%, skaičiuojant nuo bendro embrioninio mirtingumo) žūva 8 - 16 dienomis po apvaisinimo. Būtent tuo laikotarpiu motininis organizmas „atpažįsta nėštumą“ ir prasideda atitinkami persitvarkymai, nes tik praėjus 16 dienų po apvaisinimo, jei apvaisinimas sėkmingas, endometriume pradeda veikti specifiniai genai ir gaminti tam tikrus produktus, kurių negamina neveršingų telyčių endometriumas. Endometriumas veikia kaip sudėtingas ir labai jautrus biologinis mechanizmas. Pasirodo, kad priklausomai nuo embriono kokybės, jame gaminami skirtingų genų transkriptai, - t.y. endometriumas „atpažįsta“ geros ir prastos kokybės embrionus.
Baigiantis implantacijos periodui, 16 - 42 dienomis po apvaisinimo žūva dar 10% embrionų. Jei embrionai prarandami po 16 - 17 dienų, tai karvės ruja gali pasireikšti laiku, praėjus 18 - 24 dienoms po praėjusios rujos.
Gimdos infekcijas sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys patenkantys į gimdą per makštį arba kraujotakos sistemą.
Genetikai ir chromosominiai faktoriai
1/29 Robertsono chromosomos translokacija, randama kai kuriuose Skandinavijos mėsinių galvijų veislių individuose, heterozigotinėje būsenoje sąlygoja mažesnį vaisingumą. Holšteinų veislėje žinoma keletas genų defektų, veikiančių embrionų išgyvenimą. DUMPS (uridinio monofosfato sintezės deficitas) sukelia vaisiaus, turinčio šį defektą recesyvinėje formoje, mirtį 40 - 50 dienoje. CVM (kompleksinis stuburo išsigimimas) letalus homozigotinėje formoje, o heterozigotiniams individams būdingas didesnis embrioninis mirtingumas po 168 veršingumo dienos.
Hormoniniai veiksniai
Didelė grupė faktorių, užtikrinančių sėkmingą embriono vystymąsi, siejama su lytinių hormonų pokyčiais, o jie savo ruožtu susiję su visomis organizmo funkcijomis. Temperatūra, stresas, netinkamas šėrimas gali iššaukti tokius organizmo pokyčius, kurie sutrikdo hormonų pusiausvyrą. Progesteronas yra vienas iš svarbiausių hormonų, kuris dalyvauja veršingumo iniciacijoje ir palaikyme bei veikia embriono vystymąsi. Pagal naujausių tyrimų duomenis būtent progesteronas duoda signalą gimdos audiniuose esantiems genams pradėti gaminti specifinius produktus, kurie būtini embriono vystymosi palaikymui ir tinkamos aplinkos jam sukūrimui.
Šėrimas ir mityba
Didžiausia problema - netinkamas šėrimas. Dažniausia abortų priežastis - netinkamas šėrimas. Tai gali būti dėl per didelio baltymų kiekio ar neigiamo energijos balanso. Kai nėščios patelės suliesėja arba nutunka, sutrinka normali vaisiaus mityba ir gali įvykti abortas. Jį gali sukelti biologiškai nevisaverčiai pašarai ir medžiagų apykaitos sutrikimas. Nustatyta, kad karves šeriant kopūstais, sojomis, žirniais, dėl mažo jodo kiekio juose gali sutrikti skydliaukės hormonų sintezė ir įvykti abortai. Be to, gyvulys gali išsimesti trūkstant cinko, vario, mangano. Patelės išsimeta dėl apsinuodijimo blogos kokybės pašarais (supuvusiu, supelėjusiu, per rūgščiu ar per daug šarminiu silosu, apkartusiomis išspaudomis ar broga). Be to, jos gali išsimesti šeriamos pelėsiniais grybais užkrėstais pašarais dėl mikotoksinų poveikio. Labai pavojingas mikotoksinas yra zearalenonas. Jam patekus į karvės organizmą, slopinamas hormono progesterono išskyrimas, o tai sukelia abortus. Jie gali įvykti ir dėl per didelio nitratų kiekio pašaruose, staiga pakeitus pašarus, šeriant sušalusiais pašarais. Taip pat viena iš abortų priežasčių gali būti girdymas šaltu vandeniu.
Traumos ir aplinkos veiksniai
Išsimetimų priežastis - įvairios traumos. Refleksiški gimdos susitraukimai gali prasidėti ir vaisius gali būti pašalintas dėl šuolių, kritimo, staigių judesių, pilvo sienelės pažeidimo ar prispaudimo, kergimo ir apsėklinimo. Taip pat išsimetimą gali sukelti ir kai kurie vaistai.
Gyvulių mechaninių traumų priežastis gali būti siauros durys ir ankšti vartai, netvarkingos, slidžios, nepakankamai kreikiamos grindys, kai garde laikoma per daug gyvulių, apledėjusios aikštelės, kai laikomi palaidi nenuraginti galvijai. Kiaulėms abortai gali įvykti, kai labai susigrūda ėdamos.
Rizika padidėja gyvuliams sergant. Abortų tikimybė padidėja, jei patelės serga kepenų, inkstų, širdies, plaučių, virškinamojo trakto, nervų sistemos, gimdos ligomis, esant aukštai kūno temperatūrai, patyrus didelį stresą, dėl karščių poveikio.
Vaisiaus ir jo dangalų anomalijos
Išsimetimai įvyksta ir dėl vaisiaus bei jo dangalų anomalijos. Dažniausiai gyvuliai išsimeta dėl vaisiaus išsigimimo, jo organų anomalijos, vaisiaus dangalų degeneracijos.
Infekcinės priežastys
Galimi ir infekcinės kilmės išsimetimai. Jei abortų daugiau kaip 2 proc., galima įtarti, kad tai infekcinių ligų pasekmė. Infekcinį išsimetimą sukelia kai kurios užkrečiamosios ligos, pvz., bruceliozė, leptospirozė, salmoneliozė, infekcinis rinotracheitas, mėlynojo liežuvio liga, galvijų virusinė diarėja ir kt., nors klinikinių požymių gali ir nebūti. Gyvuliams sergant brucelioze, leptospiroze, salmonelioze, infekciniu rinotracheitu, išsimetimai dažniausiai pasitaiko antroje nėštumo pusėje (5-9 mėn.). Sergant mėlynojo liežuvio liga ir virusine diarėja, išsimetimai galimi bet kuriuo laiku. Invazinį išsimetimą sukelia trichomonos, oksoplazmos, hemosporidijos, judančios helmintų lervos. Sergantys invazinėmis ligomis gyvuliai dažniausiai išsimeta pirmoje nėštumo pusėje (1-4 mėn.). Abortų atveju visada reikia ištirti vaisių, jo skystį ar kraujo
Abortų baigtis ir pasekmės
Skiriasi abortų baigtis. Abortų baigtis priklauso nuo nėštumo nutrūkimo priežasties, nėštumo laiko ir gyvulio organizmo būklės. Gali įvykti gemalo rezorbcija, žuvusio arba negyvybingo vaisiaus pašalinimas, vaisiaus mumifikacija (žuvusio gimdoje vaisiaus išdžiūvimas), vaisiaus maceracija (negyvo vaisiaus audinių suminkštėjimas ir suskystėjimas) ir vaisiaus puvimas.
Žuvęs ankstyvoje vystymosi stadijoje gemalas gali visai rezorbuotis. Procesas baigiasi be klinikinių požymių. Tokia vaisiaus rezorbcija vadinama slaptuoju abortu. Daugiavaisių gyvulių gali rezorbuotis kai kurie ar visi gemalai.
Jei vaisius buvo pakankamai išsivystęs ir žuvo, dažniausiai jis pašalinamas. Tai dažniausiai įvyksta trečią dieną nuo motinos organizmą paveikusių priežasčių, nors kartais gali būti pašalintas ir anksčiau arba vėliau.
Pirmojoje vienavaisių gyvulių nėštumo pusėje žuvęs vaisius dažnai pašalinamas staiga. Po to iš gimdymo takų greitai išeina vaisiaus dangalai. Jeigu pašalinimas vyksta antrojoje nėštumo pusėje, vienavaisių gyvulių vaisiaus dangalai dažniausiai lieka gimdoje, todėl motina suserga.
Vaisius išdžiūva, kai visiškai užsidaro gimdos kaklelis arba užsisuka gimda. Atėjus laikui, atsivedimo požymių nėra. Bendra patelės būklė nepakinta, tačiau tokios patelės ilgai nerujoja.
Esant vaisiaus audinių suminkštėjimui ir suskystėjimui, iš lytinių organų išsiskiria drumzlina rausva masė su vaisiaus minkštaisiais audiniais, skeleto kaulais. Pablogėja patelės savijauta. Jeigu toks vaisius gimdoje išlieka ilgesnį laiką, gyvulys lieka nevaisingas.
Galimas ir žuvusio vaisiaus puvimas veikiant mikrobams. Tuomet vaisiaus apimtis padidėja tiek, kad gali suplėšyti gimdą.
Embriono mirtingumas žmonėms
Viena dažniausių mirties priežasčių Kaip teigia gydytojas, embolija vaisiaus vandenimis yra viena iš dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių mirties priežasčių, iki 90 procentų atvejų baigiasi gimdyvės mirtimi: „Vaisiaus ar naujagimio mirtingumas priklauso nuo to kuriuo metu įvyksta embolija vaisiaus vandenimis. Jei embolija įvyksta gimus naujagimiui, jam pavojus negresia. Embolijai įvykus nėštumo ar gimdymo metu, vaisius dažniausiai žūsta arba turi didelių sveikatos problemų dėl įvykusios smegenų hipoksijos, deguonies stygiaus. Kalbant apie minėtus penkis atvejus Lietuvoje, tik vienu atveju moteris liko sveika ir po kelių metų sėkmingai išnešiojo bei pagimdė sveiką naujagimį. Tiesa, jai embolija vaisiaus vandenimis įvyko, kai buvo sužadintas gimdymas dėl žuvusio vaisiaus.“
Priežastys nėra žinomos. Gydytojas aptarė ir kitus atvejus - yra buvę trys mirties atvejai, kai gimdyvės mirė, o kitu atveju pacientė turi labai daug sunkių liekamųjų smegenų veiklos sutrikimų. Dviem atvejais ši komplikacija įvyko atliekant cezario pjūvio operaciją, užgimus naujagimiui. Deja, bet iki šiol tikrosios priežastys, kodėl įvyksta ši komplikacija, nežinomos. Embolijos vaisiaus vandenimis metu vyksta pokyčiai, panašūs į sisteminį uždegiminio atsako sindromą ar anafilaksinį šoką: „Patekus į motinos kraują vaisiaus vandenims ir jame esančioms dalelėms, vystosi uždegiminių mediatorių aktyvacija ir išryškėja kuri nors viena vyraujanti patofiziologinio mechanizmo forma: kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, atoninis masyvus kraujavimas, lydimas diseminuotos intravazalinės koaguliacijos (DIK) sindromo, anafilaksinis šokas arba sustoja širdies veikla. Iki šiol nežinoma, kodėl vienoms moterims patekę vaisiaus vandenys nesukelia jokių, o kitoms įvyksta minėtos komplikacijos.“
Lemia net amžius. Pasiteiravus gydytojo, kokie pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys emboliją vaisiaus vandenimis, paaiškėjo, kad nors tikrieji rizikos veiksniai nėra žinomi, vis tik literatūros duomenimis ši komplikacija ištinka, kai nėščioji yra vyresnė nei 35 metų, atliekama cezario pjūvio operacija, yra placentos pirmeiga, priešlaikinis placentos atsidalijimas, gimdos ar gimdos kaklelio plyšimas, daug vaisiaus vandenų, eklampsija. JAV nacionalinis registras skelbia, kad didelė dalis pacienčių, kurioms įvyko embolija vaisiaus vandenimis laukėsi vyriškosios lyties vaisiaus, gimdymo veikla buvo skatinama oksitocinu ir turėjo alergijos anamnezę. Pasaulyje nacionaliniai registrai fiksuoja buvusius rizikos veiksnius embolijos vaisiaus vandenimis atvejais, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi, kad būtų galima prognozuoti ar numatyti baigtis.
Motinos mirtingumas
Kryptinga politika, bendradarbiavimas davė apčiuopiamus pavyzdinius rezultatus Europos vaikų sveikatos apsaugos srityje, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantės Šalaševičiūtė. „Kūdikių mirtingumas visoje Lietuvoje sumažėjo daugiau negu 4 kartus - nuo 16,5 - 1000-iui gyvų gimusių 1992 metais iki 3,9 - 2014 metais, - spaudos konferencijos „Nėščiųjų priežiūra - galimybė pagerinti dviejų kartų sveikatą“ metu sakė ministrė R. Šalaševičiūtė. - Motinos ir vaiko sveikata yra valstybės sveikatos politikos prioritetas, kiekvieno gimstančio vaiko sveikata ir gyvybė yra didelė vertybė. Daugiau kaip prieš 20 metų priimtoje Perinatologijos programoje buvo padėti pagrindai teisingai ir efektyviai nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūrai, užsibrėžtas tikslas pasiekti išsivysčiusių valstybių kūdikių ir naujagimių mirtingumo rodiklius, užtikrinti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Siekiant užtikrinti tinkamą medicinos pagalbą, reikėjo investicijų. 1994-1996 m. Šveicarijos Vyriausybė skyrė 4,6 mln. Pastaraisiais metais įgyvendinama Šveicarijos Vyriausybės remiama programa, skirta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai modernizuoti ir akušerijos stacionarų energijos tausojimui, infrastruktūros gerinimui užtikrinti. Parama daugiau nei 53 mln. Šveicarijos frankų, dalyvauja 27 ligoninės, teikiančios paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Visa tai sudaro prielaidas plėtoti paslaugų spektrą nėščiosioms ir naujagimiams: vykdomas visuotinis naujagimių ir klausos tikrinimas, nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėtas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl dar dviejų įgimtų ligų (galaktozemijos ir adrenogenitalinio sindromo), nuo kitų metų pradedamas naujagimių tikrinimas dėl kritinių širdies ydų, nėščiosios nuo š. m. Pasak specialistų, nerimą kelia atliekamų cezario operacijų skaičiai, todėl vienas kokybės rodiklių - cezario pjūvio operacijų dalis nuo bendro gimdymų skaičiaus akušerijos stacionare. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines akušerijos paslaugas, nustatoma prievolė analizuoti ir vertinti cezario pjūvio operacijų dažnumą vadovaujantis Robsono klasifikacija.
tags: #embrioninis #ar #embriono #mirtingumas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
