Elida Mantulova: Nuo asmeninio gyvenimo iki politinės karjeros ir švietimo reformų
Vykstant švietimo sistemos reformai Lietuvoje, visuomenė pastebi Vyriausybės deklaruojamus prioritetus - švietimą ir regioninės atskirties mažinimą. Šie tikslai įtvirtinti strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa bei Vyriausybės programa. Taip pat, 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje patvirtinta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“, kurioje numatoma formuoti europinės svarbos miestų funkcinius regionus didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiuose regionuose siekiama sutelkti aukščiausio lygmens paslaugas ir specializuotą infrastruktūrą, teikiant paramą aukštos pridėtinės vertės paslaugų plėtrai.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo pertvarkos koncepcijoje teigiama: „Vyriausybės programoje yra įtvirtintos svarbiausios pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos gairės. Numatoma, kad mokytojus turi rengti stipriausi mūsų šalies universitetai, turintys didžiausią mokslo potencialą ir patraukiantys geriausius studentus“. Tačiau kyla klausimas, ar deklaruojami tikslai atitinka realybę.
2018 m. birželio 6 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pristatė Naują pedagogų rengimo reglamentą, numatantį nacionalinius pedagogų rengimo centrus prie Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto bei Vytauto Didžiojo universiteto. Tai įvyko po to, kai 2018 m. gegužės 15 d. LR Seimas pritarė Šiaulių universiteto reorganizacijai, jį prijungiant prie Vilniaus universiteto. Pastebėtina, kad Pedagogų rengimo centrai koncentruojami Vilniaus ir Kauno dvipolyje prie universitetų, kurie anksčiau nevykdė pedagogų rengimo ir neturėjo atitinkamų studijų programų. Tai kelia abejonių dėl Klaipėdos, trečio pagal dydį ir antro pagal svarbą Lietuvos miesto, turinčio šimtmetes pedagogų rengimo tradicijas, ateities švietimo srityje.
Klaipėdos regione, kaip ir visoje Vakarų Lietuvoje, jaučiamas didelis mokytojų trūkumas. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2018 m. trūko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų 31 savivaldybėje, pradinio ugdymo mokytojų - 15-oje, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų - 19-oje savivaldybių. Šis trūkumas ypač juntamas Klaipėdos mieste ir rajone, Neringoje bei Telšių rajone.
Apžvelgiant 2018 m. priėmimo rezultatus į pedagogines studijas, matome, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius padidėjo, tačiau didžioji dalis (38%) buvo nukreipta į kolegijas, nors bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėse konstatuojama būtinybė siekti, kad mokytojai įgytų magistro laipsnį. Be to, nemaža dalis valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos - net 36%. Tai rodo, kad nepaisant deklaruojamų tikslų, pedagogų rengimo sistema susiduria su iššūkiais.
Elida Mantulova, Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėja ir Klaipėdos miesto tarybos narė, dalijasi savo gyvenimo ir karjeros patirtimi. Gimusi ir augusi Palangoje, ji vertybinius pamatus sieja su šiuo miestu. Aktyvi nuo vaikystės, Elida Mantulova organizavo įvairias visuomenines ir menines veiklas. Vilniaus universitete įgijusi ekonomisto kvalifikaciją, ji 13 metų dirbo vadovaujančias pareigas jūrų ir kelių transporto paslaugų srityje, kas suformavo jos gebėjimą planuoti ir siekti tikslų.
Šiuo metu Elida Mantulova gyvena tarp Klaipėdos ir Palangos, Kunkių kaime. Jos šeima yra tremtiniai, patyrę sovietinio režimo represijas. Ši istorinė patirtis formavo jos požiūrį į laisvę ir tautinę tapatybę. Ji pabrėžia Klaipėdos, kaip istorinio Mažosios Lietuvos regiono centro, svarbą ir siekį atgaivinti šio krašto kultūrinį ir akademinį potencialą.
Elida Mantulova aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Ji buvo Kunkių bendruomenės pirmininkė, inicijavo projektus, prisidėjo prie infrastruktūros gerinimo. Jos politinė karjera prasidėjo Klaipėdos miesto taryboje, kur ji siekia dirbti miesto klestėjimo ir miestiečių gerovės labui. Ji yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja.
Asmeniniame gyvenime Elida Mantulova yra laiminga su savo vyru, su kuriuo gyvena santuokoje 33 metus. Ji apibūdina jį kaip draugą, patarėją ir kolegą, su kuriuo lengva diskutuoti ir dalintis bendrais interesais. Jų bendri pomėgiai, tokie kaip tenisas ir kelionės, stiprina jų ryšį.
Elida Mantulova taip pat dalijasi savo požiūriu į tarnybą savivaldybėje, pabrėždama, kad nors procesai gali užtrukti, viešasis sektorius atsakingas už daugelį kasdieniame gyvenime svarbių paslaugų. Ji vertina galimybę įgyti naujų kompetencijų ir dirbti visuomenės labui.
Jos patirtis, įgyta verslo pasaulyje, padeda jai savivaldybės darbe, o asmeninis požiūris į darbą ir bendravimą su žmonėmis leidžia jai siekti savo tikslų.
Elida Mantulova yra aktyvi ir įsitraukianti asmenybė, siekianti prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo ir regioninės plėtros, ypatingą dėmesį skiriant Klaipėdos krašto poreikiams ir istorinei svarbai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
