Elektroninės muzikos istorija: nuo vėjo dievų iki kompiuterių eros

Elektroninės muzikos ištakas galima rasti dar senovės Graikijoje. Eolinė arfa, taip pavadinta vėjo dievo Eolo garbei, buvo pirmasis automatinis instrumentas. Vėjas, užgaudamas skirtingo storio stygas, kurdavo keliabalsę harmoniją, taigi eolinės arfos muzika būdavo pačios gamtos improvizacijos. Ilgainiui žmonija siekė užvaldyti garsą technologijomis: 1624 m. anglų filosofas Francis Baconaas aprašė „skambančius namus“, kuriuose galima išgauti kiekvieną garsą, o 1761 m. Paryžiuje sukonstruotas elektrinis klavesinas.

Technologinis proveržis ir pirmieji eksperimentai

XX a. pradžioje prasidėjo tikrasis technologinis muzikos atgimimas. 1906 m. sukurtas dinamofonas svėrė daugiau nei 200 tonų ir garsus perdavinėdavo telefono laidais. 1919 m. rusas Levas Termenas išrado tereminą - pirmąjį elektroninį muzikos instrumentą, kuriuo buvo grojama neprisilietus prie jo. Viena geriausių šio instrumento virtuozių pasaulyje - Klara Rokmor - gimė Vilniuje.

Šalia šio instrumento 1928 m. sukurtos Marteno bangos, o 1930 m. pasirodė trautonijus. Tuo pat metu 1935 m. Vokietijoje sukurtas pirmasis įrašantis magnetofonas, kuris leido montuoti garso įrašo juostelę, klijuojant jos gabaliukus. Tai tapo pagrindu „konkrečiajai muzikai“ (musique concrète), kurią vystė Pjeras Šeferis ir Pjeras Anri.

Elektroninės muzikos raida ir studijos

Po Antrojo pasaulinio karo elektroninės muzikos studijos ėmė dygti visame pasaulyje - Tokijuje, Varšuvoje, Londone ir Amerikoje. 1950 m. Kelne susibūrė vokiečių kompozitorių grupė, kūrusi muziką vien elektroninėmis priemonėmis, be jokių realaus pasaulio garsų. 1958 m. Edgard’as Varese’as pristatė „Elektroninę poemą“, atliktą su 425 garsiakalbiais, o Johnas Cage’as aktyviai eksperimentavo su kūrinio medžiagos neapibrėžtumu.

Kompiuterinė muzika ir modernieji laikai

1961 metais, panaudojus perprogramuotą universiteto kompiuterį CYCLONE, sukurtas pirmasis kompiuterinės muzikos kūrinys. Technologijoms tobulėjant, Robertas Moogas 1964 m. pristatė sintezatorių, kuris leido plačiau manipuliuoti garsais. Šiandien muzika, sukurta naudojant sintezatorius, ritmo mašinas ir semplerius, jau nieko nebestebina.

Lietuvos elektroninės muzikos kontekstas

Lietuvos elektroninės ir eksperimentinės muzikos scena pasižymi individualizmu bei stipriais, ilgamečiais projektais, tokiais kaip „Girnų Giesmės“, gyvuojančios nuo 1995-ųjų. Lietuvos kūrėjai neretai jungia technologijas su etniniais motyvais, tačiau vengia iliustratyvumo, labiau orientuodamiesi į postmodernistinę pasaulėžiūrą. Svarbią vietą užima „pogrindinė“ kultūra bei performatyvus menas, kuriame garsas tampa ritualo dalimi.

tags: #elektroninis #muzikos #istorijos #vadovelis #vaiku #muzikos

• kaip poezija padeda vaikų ugdymui
• sužinokite, kada gimė Lina Petrenienė
• organizmo pokyčiai nėštumo pabaigoje
• Būsimoms mamoms apie miomą
• Atsakymai apie paslėptą nėštumą ir jo rizikas