Eilėraščiai Vaikams: Ugdymas, Smagumas ir Įvairialypis Pasaulis

Eilėraščiai ir pasakėčios vaikams. Pamokantys eilėraščiai. Lietuvių ir kitų tautybių autorių eilėraščiai. Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą.

Poezijos Svarba Vaikų Ugdymui

Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.

Kaip Įtraukti Vaikus į Eilėraščių Pasaulį

Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Siekiant, kad mokymosi procesas būtų malonus ir efektyvus, verta atsižvelgti į kelis patarimus:

1. Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
2. Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
3. Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
4. 4. 5. Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
5. 6. Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.

Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais - vaiko smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai, pažinimo funkcijoms lavinti. Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla. Mėgstate žiūrėti filmus? Jie gali būti išties naudingi. Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu?

Temų Įvairovė Vaikų Poezijoje

Vaikų poezijoje galima rasti įvairiausių temų - nuo šeimos ir gamtos iki kasdienių nuotykių ir išmoningų pasakojimų. Čia rasite gražiausius eilėraščius mylimai mamai. Taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius.

Eilėraščiai Apie Šeimą ir Artimuosius

Šeimos ryšiai ir artimųjų meilė dažnai atsispindi eilėraščiuose, padedančiuose vaikams išreikšti savo jausmus tėvams ir kitiems šeimos nariams.

Tėti, tėti, būk šalia,
Tėti tėti - visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Pasakyti tau „myliu“
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Kai bus liūdna tau kada,
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,...

Kai iš darbo grįžta tėtis,
Pasitinka jį mama.
Jiedu pradeda kalbėtis,
O aš laukiu nelinksma.
-Tėti, imk mane ant kelių,-
Aš prašau prieidama.
-Tu nevarginki tėvelio,-
Man prikaišioja mama.
-Mama, leiski man ant kelių
Pasėdėt su tėveliu:
Aš nevarginu tėvelio,
Aš, mamyte, jį myliu....

Ir berniukai, ir mergytės
Bėgo sveikinti mamytės.
Ir pasakė man vaikučiai:
- Apkabinki mamą drūčiai!
Ak, berniukai ir mergytės!
Jie nežino, kad mamytės
Aš pasiekti negaliu,
Nors labai labai myliu...
- Paprašyk tu savo tėtį
Lig mamytės pakylėti,
- Pakuždėjo man senelė
Ir...

Dvi rankelės
Aš turiu dvi rankeles,
Kad leliją pasodinčiau,
Kad paglostyčiau šunelį
Ir paukščiuką pamaitinčiau.
Aš turiu dvi rankeles,
Kad linksmai katučių pločiau.
Aš turiu dvi rankeles,
Kad darbelio nebijočiau.

TĖTĖ KARYS
Ant kelmelio atsistojęs
Kiškis būgną mušė koja:
-Vienas du trys, viens du trys,
Aš esu drąsus karys!
O šalia jo daug zuikučių
Džiaugės, plojo jam katučių:
-Vienas du trys, viens du trys,
Tėtė mūs narsus karys!

Gamta ir Metų Laikai Vaikų Eilėraščiuose

Eilėraščiai apie pavasarį, rudenį, žiemą ar vasarą padeda vaikams geriau pažinti gamtą ir metų laikus. Taip pat rasite Kalėdinius eilėraščius, kuriuos vaikai galės pasakyti Kalėdų seneliui, ir Velykinius eilėraščius bei kitom šventėms tinkamus eilėraščius.

Ruduo ir Žiema

Žiemos šalčiai, sniegas ir rudens spalvos įkvėpė ne vieną poetą sukurti jaukų ir pamokantį eilėraštį.

Spindi tėviškės žiema,
Užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
Aukso tiltais nusagstyta.
Saulė bėga per pusnis,
Kiekvienoj pėdoj - po rožę.
Gulbėm plazdančiom baltom
Už eglyno pūgos ošia.
Rogėmislnučiuoš žiema nuo didžiulio sniego kalno.
Mėlynu sparnu naktis palytės tau...

Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta - kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.

Kiški piški, Greitakoji,
Pasakyk,
Kur tu nakvoji?
- Prie miškelio,
Po egle,
Balto sniego
Patale.
Kiški piški,
Stačiaausi,
Kur šiandieną
Tu keliausi?
- Pamiškėj
Ugnelė dega,
Kepsiu ten
Vaikams pyragą.
O ar mums
Pyrago duosi,
Kiški piški,
Skeltanosi?
- Kas klausys
Mamytės, tėtės,
Tam...

Rudenėlis
Šliaužia debesys pilki.
Varva- gal skylėti?
Debesėli ko verki?
Man graudu žiūrėti.
Noriu žliumbti, kaip ir tu.
Ašaros ,kaip slyvos.
Gal paverkime kartu?
Ak, ruduo vėlyvas!
Ašarėlių kibirai,
Permerkė kepurę.
Ei! neverkim gal, gerai?
Kam gi mes paniurę?
Nagi, būk Tu linksmutėlis, melsvas pūko debesėlis !

Ruduo
Uti ti ti šalta, skundžiasi ruduo
Kas pasiūs man paltą? Kas kepurę duos?
Kojos jau sušlapo, Permerkė lietus
Kas iš klevo lapo Man pasiūs batus?

Linksmasis traukinukas
Gandro sparnas sukas,
Klevo lapas čeža.
Linksmas traukinukas
Rudenėlį veža.
Rieda per kalnelį,
Dunda per giraitę.
Ant kelmų kelmučiai
Šoka net sukaitę.
Dairosi kiškelis
Pro vagono stiklą.
Lydi rudenėlis
Kiškį į mokyklą.

Išlydėjom vasarėlę
Išlydėjom vasarėlę
Išlydėjom.....
Ir įdėjom į kelionę
Jai įdėjom
Obuolį geltoną,
Grybų kraitę.
Neužmiršk sugrįžti, Vasaraite!

LEDO AŠAROS
Ant stogų tarytum akys.
Dega dega ledo žvakės.
Ledo žvakės, ledo žvakės -
Krištolinės ledo akys.
Spėjau vos apsidairyti,
Vietoj ledo - ašarytė!
Ėjo saulė lingu lingu,
Ledo ašaras surinko.

SPANGUOLĖ
Minkštas sniegas - kailinėliai
Raudonskruostei spanguolėlei.
Džiaugias spanguolė:
- Nešalta,
Man žiema pasiuvo paltą.
Baltos baltos ir plonytės
Dailios šerkšno pirštinytės.
Jokie šalčiai nebaisu -
Aprengta šiltai esu.

KRIŠTOLO TVIRTOVĖ
Šaltis spaudžia.
Tvoros pyška.
Ledo šarvas
Dengia mišką.
Medžiai rymo,
Tyliai stovi
Tartum krištolo tvirtovė.

BITUTĖS AVILY
- Avily, avily,
Ko per žiemą tu tyli,
Neišleidi skrist bitučių?
- Juk bitutės be skaručių,
Be vilnonių pirštinaičių.
Tai todėl ir neišleidžiu.

Varvekliuko ašarytės
Atsimerkė upeliukas:
-Ar miegojau taip ilgai?
Ašaroja varvekliukas,
Juokias stogas ir langai.
Upeliukui tik dairytis,
Bėgt į priekį vis tolyn...
Varvekliuko ašarytės
Į balutę din, dilin...

Pasitikom rudenėlį
Pasitikom rudenėlį
Pasitikom.
Juokėmės kalbėjom
Nesipykom.
Susodino mus
Į aukso važį
Ir kalneliais, ir pakalnėm
Trankiai vežė.
Tai dardėjo ratai,
Tai dardėjo.

ZUIKIO LAIMĖ
Vieną dieną žvarbią, šaltą,
Lapė siuvo kiškiui paltą,
Ir matavo nuo galvos
Lig mažytės uodegos.
O meškutė lepečkojė
Batus siuvo kiškio kojom.
Naujais batais zuikis džiaugės:
Kokios geros mano draugės!

Pavasaris ir Vasara

Pavasario atbudimas ir vasaros šiluma atgyja ryškiuose vaikų eilėraščiuose.

JAU PAVASARIS ARTI
Žemė kužda:
- Ei, kviety,
Jau pavasaris arti.
Jau iš grūdo
Laikas kaltis.
Šit, ir kovas -
Sprogo šaltis.
Upeliukai
Guru guru
Pro ledus
Gyvai sužiuro.
Strykt iš patalo
Kvietys.
- Sveikas!

Tai pavasarėlis
Tai pavasarėlis, Tai pavasariukas.
Prieš saulutę šildos Garbanas ėriukas.
Iš dausų nužengęs Išdidus lyg povas
Švilpauja karklyne Vienmarškinis kovas.
Dairosi rugelis. Strykt kvietys iš grūdo.
Kas dar neišgirdo? Kas dar nenubudo?!

Šimtas upeliukų
Tartum stiklas žydras trūko
Šaltas ledas ant laukų.
Gurgia šimtas upeliukų
Tarp šermukšnių, tarp vagų.
Pabučiuoja saulė sniegą-
Ir upelis mažas bėga.
Oi, upeli, eikš arčiau!
Taip seniai tave mačiau.
Vėjas vartuos įsisuko
Ak, pagaut jo negaliu!
Teška šimtas upeliukų
Ir putoja tarp žolių.

BRAŠKĖS
Ten daržely prieš saulutę
Šildos raudona uogutė,
Po dienelės pažiūrėkit,
- Jų jau dešimtys prisėta!
Mama triūsia visą dieną,
- Rauna piktžolę ne vieną.
Lysvę barsto pjuvenėlėm,
Bus uogelių šeimynėlei.
Raudonų saldžių be galo
Kūgio formos ar ovalo.
"Tai uogelių skanumėlis,"-
Sako paragavęs tėtis.

Saulė
Eina saulutė eglių bokšteliais,
Eina saulutė pievų takeliais.
Neša avietei sunką raudoną,
Kviečio grūdeliui- midų geltoną.
Šildo zuikutį, šildo žibutę
Ir voveraitę ruduodegaitę.

Saulytės karieta
Tra ta ta, Tra ta ta!-
Kas ten Žvilga?- Karieta!
Karieta Kaip auksas švyti,
Nes važiuoja ten- Saulytė!
Per didžiulį žydrą dangų
Ir tiesiog Į mūsų langą!
Atsargiai!

Eilėraščiai Apie Gyvūnus

Gyvūnijos pasaulis yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis vaikų poezijai, kuri padeda mažiesiems susipažinti su įvairiomis būtybėmis ir jų nuotykiais.

Du gaideliai, Du gaideliai,
Baltus žirnius kūlė.
Dvi vištelės, Dvi vištelės
Į malūną vežė.
Ožys malė, Ožys malė,
Ožka pikliavojo,
O ši trečia ožkytėlė
Miltus nusijojo.
Musė maišė, Musė maišė,
Uodas vandens nešė.
Saulė virė, Saulė virė,
Mėnesėlis kepė....

Lokio pirkioje tylu.
Tik lokiukai net sukaitę
Nuotykių knygelę skaito.
Bevartydami lapus,
Knygą perplėšė perpus.
Juos mama lokienė bara:
- Kas, vaikučiai, šitaip daro?..
Juk labai supykti gali
Nuotykių linksma knygelė.

GAIDŽIAI
Pažiūrėkit atidžiai:
Piešinėly - du gaidžiai.
Ir abu jie su ilgom
Ir spalvotom uodegom.
Pagaliau esu tikra:
Skirtumas tarp jų yra.
Pažiūrėkit atidžiai,
Kuo skirtingi tie gaidžiai?

RENGĖS PEMPĖ SKRIST Į PUOTĄ
Rengės pempė skrist į puotą,
Bet galvelė nešukuota.
Pasišiaušęs tartum kupstas
Nedailus jos kuodas pūpso.
Bus ten šarka, bus ten zylė,
Tetervinas ir dagilis.
Žiū, genelis tuku tuku -
Štai tau, pempe, pora šukų.
Ir šukuokis, kiek patinka,
Kad nebūtumei juokinga.

KAI MEŠKINAS SKUODĖ
Kai meškinas skuodė,
Sutiko nykštuką.
Numynė nykštukui
Mažytį pirštuką.
Tai verkia nykštukas,
Tai ašaros rieda.
Išgirdo pelėda,
Atskrido pelėda.
Šalia atsitūpus
Paglostė nykštuką.
Žaliom samanėlėm
Aprišo pirštuką.

UODAS
Vidur girios
Košę virė
Laibakojis uodas.
Nepajuto
Kaip užsnūdo.
Ir... prisvilo
Puodas.
Juokias vilkas,
Šernas rudas,
Ir varlė
Iš pelkės:
- Pažiūrėsim,
Kaip nubudęs,
Uodas košę
Valgys!

BEBRIUKŲ PIRKELĖ
Gal kas matė,
Gal nematė,
Kaip bebriukai
Namą statė
Ir, užtvenkę
Upelius,
Rausė pamatus
Gilius.
Iškasti jau
Pamatai.
Bet darbų
Dar du šimtai.
Reikia rąstų,
Reikia molio...
Prakaituoja,
Pluša broliai.
Ir durims
Jau kerta angą.
Kiekvienam kampe -
Po langą.
Kala vinį -
Vienas, du...
Oi, baltumas
Koks grindų...
Žiū, ir namas
Toks dailus:
Jau įdėjo
Ir stiklus.
Iš raudono
Molio plytų
Ir krosnelė
Pastatyta.
Tuoj ugnelę
Kurti bando.
Kai užkūrė -
Nusigando.
Verčias dūmų
Kamuoliai.
O bebriukai -
A ja - jai.
A ja - jai -
Vienu balsu:
- Kas čia kaltas
Iš tiesų?
Verčias dūmai,
Krosnis rūksta.
Spėkit, ko Pirkelei trūksta?

Į MALŪNĄ
Šarka rado grūdą.
Ruošės malti miltus.
Vežė į malūną
Per devynis tiltus.
Tai barškėjo ratai,
Tai zuikučiai klausės...
Ir todėl ištįso
Skeltalūpiams ausys.

NEMOKYTA PELĖDA
Ėmė pelėda šarkos prašyti:
- Šarka, išmokyk mane rašyti.
Šarka melagė jai pažadėjo.
Melagė žodžio neištesėjo.
Dabar pelėda, reikia nereikia,
Ką tik sutikus, šarką vis peikia:
- Oi, ta melagė! Kaip jai ne gėda!
Šitaip apgauti dorą pelėdą!

Grybų košė
Sušuoliavo
Tarp eglaičių
Kiškiai rauti
Voveraičių.
Prakaitavo
Plušo, rovė
Ir ant seno
Kelmo krovė.
Aš prie kiškio
Prislinkau
Ir į ausį
Jam sakau:
-Pailsėkit
Tarp eglaičių.
Kam jums
Šitiek voveraičių?
Kiškiai juokias
Atsilošę:
-Iš tų grybų
Virsim košę!
Oi, tai juoko
Bus smagaus
Tiems, kas košės paragaus!

Katytė
Raina katytė,
Juoda nosytė,
Ilgi ūseliai,
Riesti nageliai.
Ausytės stačios,
Akytės plačios,
Kojytės baltos
Ir visad šaltos.

Bitute
-Oi, bitute, oi raina,
Ar medučio negana?
Beskraidydama ilgai
Tu tikriausiai pavargai.
Man atsakė darbininkė:
-Greit pavargsta tie, kas tingi.
Pailsėsiu avily,
Kai ateis žiema gili.

Dzirum, dzirum
Zum, zum, zum
Lekia bitė su medum.
Kam neši medutį, kam?
Bzz, meškučiui ir vaikam.
Ne bet kam...
Tik labai geriems vaikams.
Kas darbštus,
Tam saldus
Bus medus

Šimtas kūlių
Zuikis vertės šimtą kūlių
Ir užkliudė namą lokio.
-Oi, atleiski man, dėdule!
O lokys jam: -Nieko tokio!

Kitos Eilėraščių Temos

Vaikų poezija taip pat apima trumpus vaikiškus eilėraščius, lengvus, linksmus ir prasmingus kūrinius, skirtus įvairioms situacijoms ir nuotaikoms.

Susikibę už rankučių,
Lietui lyjant, vėjui pučiant,
Šokam šokam sau ratu -
Ir po vieną, ir po du.
Tru tu tū, tru tu tūl
Ir po vieną, ir po du.
Mūs žali žali švarkeliai,
Mus j šviesą saulė kelia,
Saukia šaukia mus vardu -
Ir po vieną, ir po du.
Tru tu tū, tru tu tū,
Ir po...

Dejavo senas laikrodis:
- Nelaimė, tiku-taku.
Esu aš senas laikrodis,
Atvykęs čia nuo Trakų.
Esu garbingas laikrodis,
Aš niekam nemeluoju.
Dabar truputį šlūbčioju,
Vėluoju negaluoju.
Esu iš kito šimtmečio -
Matai auksinį gaidį?
Esu iš kito šimtmečio,
Bet vis dar noriu eiti.

SKĖTIS
Aš imu už rankos tėtį
Ir prašau nupirkti skėtį.
- Reikia skėčio, - tarė tėtė
Ir nupirko žydrą skėtį.
Lyja lietūs - kas čia blogo?
Tegu lyja - aš po stogu!

Iš spalvotų kaladėlių
Aukštą pilį pastačiau.
Ir, įlipęs aš bokštą,
Visą miestą pamačiau.
Šimtas gatvių, šimtas aikščių.
O toliau - žali laukai.
Tai mane pamatę aikčioja
Ir suaugę, ir vaikai.
Garsiai šaukia:- Tai drąsuolis!
Tai vikruolis iš tiesų.
Ką man reiškia -
Vienas šuolis...
Ir laikaus už debesų.
Ai, pabiro kaladėlėls.
Juoko bus vaikam smagaus.
Ir sukuos kaip malūnėlis
Aš tarp žemės ir dangaus.

Padainuosiu tau dainelę
Apie samanėlę žalią.

Lietučio pasaka
Kas ten trepsi, kas ten šoka,
Kas ten vaikščioja po stogą?
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug žydrų lietaus nykštukų.
Ilgos plonos jų kojytės,
Žydro stiklo kepurytės.
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Žydro stiklo jų batukai.
O kiekvienas rankoj neša
Po apvalų žydrą lašą.
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug lietučio sviedinukų.
Kuo greičiau į lysvę žalią
Pas plaštakę, pas gėlelę.
Ci ku ca ku; tu ku tu ku,
Skuba daug lietaus nykštukų.

Kaip nupiešti žmogų
Čia akis. Čia akiniai. Čia ranka. Čia koja.
O iš lūpų sakiniai Gražiai išvingiuoja.
Ar išėjo jau žmogus? Ne, tik kelios dalys.
Dar plaukų, ausų nėra, Kosčioja vargšelis.
Čia ranka. Čia pirštai. Delnas čia, kad nepamirštų
Kramtomos gumos atnešti...
Nagais gali ir papešti, Ranka gali ir suduoti...
Nupiešėm jau visą žmogų! Gali sėst sau į mašiną
Ir važiuot, važiuot, kur žino Grybus augant, žuvį nardant.
Lai tūtuoja, lai sau darda!

003.Dalijimo mįslės
Pusė berno - bus berniokas?
Pusė namo - bus būda?
Pusė velnio - ne bėda!
Pusė dešimt - bus ryte,
Pusė dešimt - vakare?
Pusė dienos - pusiaudienis,
Pusė nakties - vidurnaktis?
Pusė karvės - bus veršiukas,
Pusė paršo - bus paršiukas?

CHAVaikštinėjo vienas CHA
Susitiko kitą CHA.
Į namus jį pavadino
Prie stalelio pasodino.
-Liūdna CHA? -LiūdnoCHA..
Trūksta mudviem trečio CHA
Jei ateitų trečias CHA
Pasigirstų CHA CHA CHA

Lietutis
Pas mus dabar lyja....
Aš lietaus gražiai prašau
Netriuksmauti kai rašau
Nebildėk į langines
Jeigu liūdna be manęs
As patarčiau tau brolyti
Netriukšmaut, o kantriai lyti.

Kiek stalas turi pavardžių?
Kambary gyvena Stalas. Apsuptas šešių kėdžių.
Vardas vienas, kad jį galas, Bet užtat kiek pavardžių!
Apvalus, Dailus, Medinis, Gigždantis, bet Patogus,
Dar Lakuotas, Ąžuolinis, Senas, Blizgantis, Brangus.
Apmusijęs, Riebaluotas, Kiek Suklypęs, bet Smagus,
Tamsiai Rudas, o gal Juodas,- Kaip nakties gilus dangus?
Masyvus, tačiau Nutriušęs,- Daug regėti teko jam.
Kitas būtų ir sukiužęs, Na, o šis - ilgam.

Apie musę troleibuse
Netikėtai troleibuse
Sutikau važiuojant musę.
Negi į visas puse
Turi jie vežiot muses?
kai sugrįžta į garažą,
Su savim ir musę veža?
Nereikėtų man svarstyti,
Kur keliauja ta musytė.
Kontrolierius tarpdury:
-Muse, bilietą turi?
Musė šast jam už pečių:
-Aš važiuoju zuikučiu!

Meškučio ligos
A ja jai! Meškutis kentė.
Tai suskaudo meškiui dantį!
Sūnų motina ramina:
-Išviriau arbatos kmynų.
Arbata tikrai padės.

Darželinukas
Aš skaičiuoti dar nemoku-
Po kiemelį linksmas šoku.
Čia sūpuoklės, ten sūpuoklės-
Mėlynos tartum žibuoklės.
Ir drambliu pavažinėju,
Ir prie arklio stipinėju.
-Jie ne mano, o visų,-
Pasakau vaikams balsu.
Mes drauge daržely žaidžiam,
Mes linksmai čia laiką leidžiam.
Tėtė sako: ne juokai
Dvidešimt penki vaikai.

Žymiausi Lietuvių Vaikų Poezijos Kūrėjai

Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.

tags: #eilerasciai #vaikams #apie #salika

• Saugios kūdikių miego praktikos
• Kaip ugdyti patriotiškumą
• Globos namų Kuosinėje struktūra
• Išsami informacija apie vaisingumą po transplantacijos
• Kodėl verta žiūrėti serialą Mano puikioji auklė?