Žiema Lietuvoje ir jos ypatumai: nuo gamtos ramybės iki ekstremalių iššūkių

Žiema - tai šaltasis metų laikas, kai gamta ilsisi. Ji pasižymi trumpomis dienomis, ilgomis naktimis, šaltu oru ir sniegu daugelyje pasaulio vietų. Žiema yra laikas, kai gamta apsigaubia baltu sniego apklotu, o žmonės mėgaujasi žiemos pramogomis, šventėmis ir jaukumu namuose. Toliau nuo pusiaujo žiemą dažnai iškrenta sniegas. Tai vienas iš keturių metų laikų vidutinio klimato zonose, pasižymintis žemesne oro temperatūra ir trumpesnėmis dienomis nei kiti metų laikai.

Žiemos sezono apžvalga Lietuvoje

Lietuvoje žiema pasižymi kintančiomis oro sąlygomis, kurias lemia ir klimato kaita. Pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo šiltesnės, dažnai nesusidaro pastovi sniego danga. Lietuvoje žiema permaininga, speigus keičia atodrėkiai, dažnos lijundros, pūgos, audros, apniukęs dangus, didelis (83-91 %) santykinis oro drėgnis. Vidutinis debesuotumas gruodį-vasarį siekia 7,6-8,2 balo (10 balų skalėje), o saulėtų valandų per mėnesį būna vos 29-64.

Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė“ kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Šių metų sausis Lietuvoje išsiskyrė itin žiemiškais orais - stipriai spaudžiantis šaltis, gausus snygis pirmoje mėnesio pusėje bei lijundra priminė, jog esant permainingoms ir ekstremalioms sąlygoms verta skirti daugiau dėmesio tiek savo pačių, tiek turto saugumui.

Astronominė ir fenologinė žiema

Astronominė žiema Šiaurės pusrutulyje prasideda gruodžio 21-22 dienomis (per žiemos saulėgrįžą, sutampa su trumpiausia Šiaurės pusrutulio diena) ir tęsiasi iki pavasario lygiadienio (kovo 20-21); ji trunka apie 89 dienas.

Fenologinės žiemos stadijos:

1. Žiemos pradžia: oro vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, susidaro laikina sniego danga.
2. Viduržiemis: susidaro pastovi sniego danga.
3. Priešpavasaris: pastovi sniego danga suyra, prasideda ledonešis.

Dėl šiltesnių žiemų, kai dažnai nesusidaro pastovi sniego danga, tikslinga išskirti tik 2 fenologines žiemos stadijas: tikrąją žiemą ir priešpavasarį. Tikroji žiema, kai oro vidutinė paros temperatūra tampa žemesnė nei 0 °C, Rytų Lietuvoje prasideda vidutiniškai lapkričio trečią dešimtadienį, o pajūryje - sausio pradžioje ir tęsiasi atitinkamai iki kovo vidurio ir vasario pabaigos. Tada prasideda priešpavasaris, kuris tęsiasi vidutiniškai 2-3 savaites iki fenologinio pavasario pradžios - riešutinio lazdyno pražydimo.

Temperatūros svyravimai ir Saulės spindėjimas

Žiemos branduolys (šalčiausias laikotarpis) - trečias sausio dešimtadienis (vidutinė temperatūra nuo -1,8 iki -5,2 °C). Stiprūs šalčiai (žemiau -15 °C) galimi lapkritį-kovą, jie daugiausia susiję su intensyvia arktinio arba vidutinių platumų žemyninio oro advekcija. Atodrėkius (daugiau kaip 0 °C) po ilgo šalto laikotarpio dažniausiai lemia Šiaurės Atlanto ciklonai, kurie atneša šiltą ir drėgną jūrinį orą, kartu iškrinta lietus arba mišraus būvio krituliai. Ypač intensyvios šilumos advekcijos metu net viduržiemį gali ištirpti sniego danga, o temperatūra pakyla aukščiau kaip 10 °C.

Praėjusi žiema Saulės spindėjimo trukme pernelyg neišsiskyrė. Lietuvoje vidutiniškai saulės spindėjimo trukmė siekė 123 val., kas yra 9 % trumpiau, nei daugiametė norma (135 val.). Tačiau pakankamai didelis kontrastas susidarė tarp atskirų mėnesių. Gruodis ir sausis pasižymėjo labiau debesuotais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo tik 19 val. ir žymiai trumpiau už vidurkį), o vasaris buvo giedresnis nei įprastai (Saulė spindėjo net 85 val.).

Ekstremalūs žiemos reiškiniai Lietuvoje

Žiemą gamtos pavojų sąrašas pasipildo reiškiniais, kurie gali ypač apsunkinti žmonių gyvenimo ir veiklos sąlygas, sukelti ekstremaliąsias situacijas ir pareikalauti ypatingų pastangų jas valdant. Speigas, gausus sniegas, pūga, lijundra kelia ne tik tiesioginį pavojų sušalti, paslysti, įklimpti. Gali nutrūkti elektros, šilumos, geriamojo vandens tiekimas tūkstančiams gyventojų. Gali būti paralyžiuotos eismo sąlygos ir daugybė žmonių gali likti įstrigę oro uoste, ar net užpustytuose keliuose įstrigusiuose automobiliuose, kurių negali pasiekti pagalbos tarnybos. Tai pareikalautų labai koordinuotos pagalbos gyventojams organizavimo labai sudėtingomis sąlygomis.

Pūgos

Pūga - tai sniego pustymas pučiant stipriam vėjui, kuris perklosto purų sniegą, sudaro pusnis. Vienos pūgos vidutinė trukmė - 6-7 val. Pūgos smarkumas priklauso nuo trukmės, matomumo bei vėjo greičio. Stichine pūga vadinama, jeigu trunka 12 valandų, pučia 15-20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 1000 metrų. Pūga vadinama katastrofine, jeigu trunka bent 24 val., pučia stipresnis negu 20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 500 metrų.

Per praėjusį šimtmetį Lietuvoje buvo užfiksuoti 4 atvejai, kai pūga tapo katastrofiniureiškiniu, vėjo greitis siekė nuo 20 iki 28 m/s (1973, 1976, 1981, 1982). Smarkiausia tokia pūga užregistruota 1973 m. gruodžio 3-4 d. Stichinės pūgos Lietuvoje pasitaiko kartą per 3 - 4 metus, nors teorinė tikimybė - 13 kartų per metus. Smarkiausia stichinė pūga užfiksuota 1988 m. sausio 29-30 d. Kuršių Nerijoje. Tuomet vėjo greitis siekė 20 m/s. Pati žiauriausia stichinė pūga siautė 1982 m. sausio 6 - 7 dienomis daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos, ilgiausiai - 30 val. 30 min. ji truko Ukmergėje. Spaudė didžiulis šaltis (-15-18 ºC), vėjo greitis buvo 15 - 22 m/s, gūsiuose iki 26 m/s. Nukentėjo daug žmonių: vienas žmogus žuvo, keturiems šimtams keturiasdešimt žmonių dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, net devyniasdešimt buvo paguldyti į ligonines, dvidešimt dvejiems nustatytas sunkus nušalimas. 1969 m. vasario 8-11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia (truko 78 val. 25 min) Lietuvoje pūga; vėjo greitis siekė 16 m/s, gūsiuose - iki 20 m/s.

Snygiai

Snygis vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai per 12 valandų prisninga 20-30 cm sniego sluoksnis. Jeigu per 12 val. sniego iškrenta daugiau nei 30 cm, fiksuojamas katastrofinis meteorologinis reiškinys. Stipriausias katastrofinis snygis buvo užfiksuotas 1985 m. Ventėje. Sniego iškrito 73,3 mm (73,3 cm sluoksnis) per 12 val. 2008 m. lapkričio 25 d. Nidoje iškrito 66 mm sniego (66 cm sniego sluoksnis) per 12 valandų. Smarkiausias stichinis snygis užregistruotas 2009 m. sausio 3-4 d. Kaune, kur iškrito 30 mm kritulių per mažiau nei 12 val.

Lijundros

Lijundra - tai lietus esant neigiamai temperatūrai. Tuomet peršaldyto, šalto lietaus lašeliai vos pasiekę bet kokį paviršių - suledėja ir suformuoja apšalą. Taip pat lijundra gali būti ledo sluoksnis, susidarantis ant paviršių atšalus dulksnai arba rūkui. Smarki lijundra Lietuvoje yra retas reiškinys. Smarkiausia, ir vienintelė, apėmusi daugiau nei 1/3 šalies teritorijos, lijundra buvo 1977 metų balandžio 12-14 dienomis. Lijundros apšalo skersmuo 2 metrų aukštyje siekė 89 mm, 10 metrų aukštyje - 123 mm. Dažniausiai viena lijundra netrunka ilgiau nei vieną parą, vidutinė jos trukmė yra 7-8 val.

Speigai

Speigas - tai didelis, spiginantis šaltis. Jis dažniausiai fiksuojamas sausio mėnesį. Speigas vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai oro temperatūra parą laiko nukrenta iki -30 °C. Jeigu tokia temperatūra išsilaiko 3 paras, tai jau vadinama katastrofiniume teorologiniu reiškiniu. Vietinės reikšmės speigai pasitaiko kartą per du metus, o sukeliantys šalies mąsto nelaimes - kartą per penkerius metus. 1978 m. gruodžio 30 - 31 d. šiaurės rytinę Lietuvos dalį kaustė 30-34 laipsnių speigas, 1987 m. sausio 29-30 d. Pietryčių Lietuvoje temperatūra nukrito iki -34 °C, o kitur Lietuvoje buvo -24-30 °C. Absoliutus oro temperatūros minimumas -42,9 ºC buvo išmatuotas 1956 vasario 1 d. Utenoje.

Štai keletas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamų temperatūros rekordų:

Žiemos iššūkiai ir pavojai

Šią žiemą Lietuvos gyventojams jau ne kartą teko susidurti su sudėtingomis eismo sąlygomis dėl intensyvių, žiemiškų orų. O ir dabar gyventojai toliau susiduria su sunkumais keliuose. AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad šią žiemą, kuomet taip dažnai keičiasi kritinės oro temperatūros bei vyrauja mišrūs krituliai, taikomos papildomos kelių priežiūros technologijos bei sprendiniai. Dalyje valstybinės reikšmės kelių naudojami smėlio arba smėlio-druskos mišiniai, kurie būtent tokiomis oro sąlygomis padeda užtikrinti kuo įmanoma labiau saugias eismo sąlygas. Žiemą padidėja avaringumas keliuose. Dažniausia eismo įvykių priežastis yra nepakankamas ratų sukibimas su kelio danga, t.y. kai yra slidu. Slidžiame kelyje avarijų pavojus yra didesnis negu sausame. Kelio slidumas esant sniegui yra gerokai didesnis, nei lyjant, todėl šlapiame kelyje avarijų pavojus yra didesnis 2 kartus, o suvažinėto sniego keliuose - apie 5 kartus. Ypač pavojingas šlapias sniegas (turintis virš 30 % vandens). Eismą labai apsunkina ir purus drėgnas sniegas.

Gaisrai ir šildymo problemos

Vien per vieną sausio savaitgalį Lietuvoje kilo net 165 gaisrai - degė gyvenamieji namai, butai, ūkiniai pastatai, sodo nameliai ir garažai. Augančios šildymo sąskaitos šią žiemą tapo viena opiausių temų Lietuvoje. Nors šilumos kainos, pasak valdžios, iš esmės nesikeitė, gyventojų mokamos sumos išaugo dėl išskirtinai šaltų orų ir didesnio šilumos poreikio. Tiesa, įtakos turėjo ir panaikinta mokesčio lengvata. Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad šią žiemą Anglijoje ir Velse beveik 1,5 milijono namų ūkių gavo išmokas už šaltą orą. 25 svarų sterlingų (28,66 eur.) išmokos skiriamos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, siekiant padėti jiems apmokėti sąskaitas.

Nušalimai ir hipotermija

Smarkiai sušalus gali ištikti hipotermija. Hipotermija - tai gyvybei pavojinga organizmo būsena, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Hipotermijos simptomai - drebulys, rankų tirpimas, žąsies oda, negalėjimas suliesti nykščio ir mažojo pirštelio; dėl susitraukusių kraujagyslių žmogus pabąla, gali pamėlynuoti lūpos, ausys, rankų ir kojų pirštai. Ukmergės ir Telšių rajonuose praėjusią parą rasti dviejų galimai mirtinai sušalusių žmonių kūnai, pranešė policija.

Žemės ūkio rizika: iššalimas

Žemės ūkis susiduria su gausybe rizikų, kai kurios iš jų lemia nemažus derliaus nuostolius. Didelė rizika dėl iššalimo yra sisteminė rizika, kuri gali padaryti didelius derliaus nuostolius ir apimti keletą šalių vienu metu. Augalai, žiemą veikiami žemų temperatūrų, yra pažeidžiami, dažniausiai jie iššąla, kai jų nesaugo sniego danga. Augalai iššąla tuose regionuose, kur žiemos yra augalams pakankamai švelnios, bet retkarčiais gali būti atšiaurios. Tai ir sukelia derliaus nuostolius. Vienas iš tokių regionų - Lietuva.

Iššalimo mechanizmai ir veiksmai

Reiškiniai, dėl kurių dažniausiai augalai neperžiemoja Lietuvoje:

1. Besitęsiantis šaltis: periodas, kai ilgai trunka žema temperatūra ir nėra apsauginio sniego sluoksnio.
2. Intensyvus šaltis: labai žema temperatūra be apsauginio sniego sluoksnio žalinga ir kai trunka trumpą laiką.
3. Šalčio ir atodrėkio ciklai: šalto ir šilto oro kaitaliojimasis kelias dienas, kai nėra sniego sluoksnio, gali lemti augalų išrovimą ir išdžiūvimą.
4. Uždusimas: dėl aukštos temperatūros, kai sniego sluoksnis storas, augalai gali uždusti: sniegas pradeda tirpti ir vanduo paskandina augalą.

Taigi, keletas veiksnių lemia augalų pažeidimą: temperatūra, sniego storis ir reiškinio trukmė. Be to, augalo tipas ir jo vidinis žemų temperatūrų toleravimas gali lemti ribinę pažeidimo temperatūrą. Žieminiai kviečiai gali ištverti temperatūrą -20 °C be apsauginio sniego sluoksnio, tuo tarpu žieminiai rapsai - apie -15 °C.

Grūdinimosi procesas, per kurį augalas patiria daugybę biologinių ir fiziologinių pokyčių ir pasiruošia žiemai, gali labai sustiprinti jo toleranciją šalčiui. Pavyzdžiui, vienos iš žieminių kviečių veislių augalų žuvimo temperatūra prieš grūdinimąsi yra -3 °C, o praėjusių grūdinimosi procesą - -19 °C. Grūdinimuisi reikia žemos, bet ne žudančios temperatūros ir, jei žiemą nepakankamai šalta, grūdinimosi procesas gali neįvykti.

Iššalimo reiškinys Lietuvoje dažniausiai pasitaiko nuo sausio vidurio iki vasario vidurio, bet gali įvykti ir anksčiau ar vėliau, ypač dėl besitęsiančio šalčio. 2010-2011 m. žiema buvo pražūtinga abiem pusėms: tiek ūkininkams, tiek draudimo įmonei Lietuvoje. Per 80 procentų apdraustų žieminių augalų plotų: miežių, rugių ir rapsų, - iššalo visai.

Patarimai ir rekomendacijos žiemai

Žiemos metu ypač svarbu pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu bei komfortu.

Saugumas kelyje ir namuose

• Vairuotojams: Šią žiemą Lietuvos gyventojams jau ne kartą teko susidurti su sudėtingomis eismo sąlygomis, dėl intensyvių, žiemiškų orų. Būkite budrūs: automobiliai suplūkia sniegą į plika akimi beveik nematomą dangą. Nevažinėkite pustuščiu baku. Jeigu įstrigote kelyje dėl pūgos, nepalikite automobilio ir neišeikite pėsčiomis ieškoti pagalbos. Automobilį pasukite prieš vėją, retkarčiais išlipkite iš jo ir nukaskite sniegą, kad neužpustytų. Kad nesušaltumėte, kas valandą bent dešimčiai minučių įjunkite variklį ir įjunkite šildymą. Sėdėdami automobilyje lengvai pasimankštinkite: pajudinkite rankas, kojas.
• Elektros tiekimo sutrikimai: Žiemos audros, smarkus snygis, ar stipri lijundra gali kelioms dienoms nutraukti elektros tiekimą. Jeigu jūsų namuose šildymo sistemos palaikymui reikalinga elektra, labai tikėtina, kad galite likti ir be šilumos. Būkite mažesniuose kambariuose - kuo mažesnis kambarys, tuo mažiau išsisklaido šiluma. Jeigu namuose be elektrą naudojančio šildymo katilo yra ir krosnis ar židinys - puiku. Bet kokio kuro krosnelės patalpose kelia ne tik pavojų apsinuodyti smalkėmis, bet ir sunaudoja deguonį.
• Sniego ir varveklių pavojus: Stogai vietomis vis dar nukloti sniego sluoksniu, o ant kraštų kabo varvekliai, todėl su sniego tirpimu prasidės ir pavojingos situacijos, kai gali lūžti varvekliai, sniego luitai. Nespėjęs išsivaduoti iš sniego gatvėse, Panevėžys pajėgas telkia kovai su pavojumi virš galvų - tįsančiais varvekliais ir sniego kalnais ant stogų. Popietę pačiame miesto centre nuo pastato stogo ant pravažiuojančio automobilio užkrito didžiuliai ledo luitai. Laimė, žmonės nenukentėjo, krintantys ledo luitai apgadino automobilį. Nepalikite automobilio po medžiais ar šalia pastatų, rinkitės atokiau nuo jų esančias automobilių stovėjimo aikšteles.

Apsauga nuo šalčio ir sušalimo

Kūnas ilgiau saugos šilumą, jeigu pasirūpinsime, kad būtų šilta galvai, rankoms ir kojoms. Galvą apsaugoti nuo šalčio lengviausia - pakanka užsidėti šiltą kepurę. Tačiau šaltoje patalpoje pabuvus ilgesnį laiką, pradės šalti rankos ir kojos - pirštinių, šiltų kojinių ir batų gali nepakakti. Yra ir kitokių rankų ir kojų šildymo priemonių, pavyzdžiui, vienkartiniai ar daugkartiniai šildytuvai. Nesušalti galima įsisiautus į kūno šilumą atspindinčią antklodę.

• Esant dideliems šalčiams: kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą.

Žiemos pramogos ir linksmybės

Vieniems žiema yra proga pasidžiaugti sniegu ir šalčiu, kitiems - kantrybės išbandymas. Į bendraminčių klubą susibūrę jonaviškiai kas vakarą neria į ledinį vandenį. Tikslas - kad maudynės nepertraukiamai vyktų 100 dienų. Jų nesustabdė net kone trisdešimt laipsnių siekęs šaltis. Užsigrūdinę entuziastai pripažįsta, kad ir toliau nesustos, nes po tokių maudynių daugiau energijos, o savijauta - geresnė.

Pasnigo? Besmegenio lipdymas ir mėtymasis sniego gniūžtėmis - tai tik dalis iš privalomosios slaptosios vaikų žiemos žaidynių programos. Menininkas Lukas Jonaitis fotografuoja įspūdingo grožio, unikalių raštų ir taisyklingos šešiakampės formos snaiges. O fizikas aiškina, kad tokia unikali snaigių forma susidaro joms krentant. Štai keletas smagių žiemos veiklų, kurias verta išbandyti:

1. Sužinoti, kas bus, jei liežuviu prisilies prie geležinių sūpuoklių.
2. Susikauti su kiemo vaikais sniego gniūžtėmis.
3. Padaryti su visa šeima sniego angelus.
4. Atrasti, kad skrieti nuo kalno ant kartono lakšto ar celofano gabalo yra nepalyginamai geriau ir smagiau nei rogutėmis.
5. Sučiulpti porą varveklių.
6. Sugadinti nepriekaištingą kombinezonų gamintojų reputaciją ir grįžti namo su didžiule skyle kombinezono sėdynėje.
7. Išmokti išraiškingai atsisakyti ir atmesti dvigubas kelnes, kumštines pirštines ir visokius golfus.
8. Išvilioti visą šeimą į lauką lipdyti besmegenio.
9. Mėgautis plikledžiu.
10. Papuošti langą spalvotomis karpytomis snaigėmis.
11. Tempti rogutes per asfaltą ir nekreipti dėmesio, kaip džeržgia ne tik geležis, bet ir tėvų dantys.
12. Ant autobuso apšalusio lango palikti pėdutę, padarytą iš rankų antspaudo.

Visiems, planuojantiems žiemos pramogas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir atsižvelgti į savo sveikatą.

tags: #eilerasciai #apie #ziema #3

• Kaip įrengti gėlyną prie sauso medžio
• susipažinkite su Kudirkos Naumiesčio gimnazijos istorija
• Žaidimai KET mokymui vaikams
• Kaip naudoti bekontaktį termometrą vaikams
• Dekoravimas vaikų tortams