Interneto komunikacijos ir jaunimo kalbos etikos iššūkiai: nuo virtualios erdvės iki gatvės meno vertinimo
Akivaizdu, jog naujovėms visada yra imliausi jauni žmonės. Vis daugiau jaunimo (ir ne tik) susižavi interneto teikiamomis, rodos, neribotomis galimybėmis, iš kurių viena - galimybė bendrauti įvairiose svetainėse. Tai leidžia internete fiksuoti unikalią rašytinę ir sakytinę kalbą, pastaroji kalbos etiketui rūpi kur kas labiau. Šio darbo objektas yra lietuviškose pokalbių svetainėse atsispindintis jaunimo kalbos etiketas. Darbo naujumas akivaizdus - tai vienas iš pirmųjų jaunimo kalbos etiketo interneto pokalbių svetainėse tyrinėjimų lietuvių kalbotyroje. Šis darbas aktualus ir reikšmingas kaip dar netyrinėtos jaunimo šnekamosios kalbos tendencijos aprašymas.
Interneto, kaip bendravimo priemonės, populiarėjimas
Populiarėjant informacinėms technologijoms svarbią vietą visuomenėje užėmė internetas kaip informacijos šaltinis ir bendravimo priemonė. Nekontroliuojama įvairaus pobūdžio informacijos gausa bei bendravimo pasirinkimo galimybė atskleidžia neaprėpiamą interneto tematiką. Galbūt todėl, nors pasaulinis kompiuterinis tinklas žmonijos istorijoje atsirado ne taip jau seniai, pastaruoju metu jis tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi.
Bendrauti internete galima dviem būdais: sinchroniniu ir nesinchroniniu. Panašūs šie būdai savo dialogiška (klausimo - atsakymo) forma ir kalbos ypatybėmis. Tiesioginiai pokalbiai internete - tai pokalbiai raštu vienu metu su keliais pašnekovais sistema. Dažniausiai internete pokalbių svetainės vadinamos anglišku žodžiu chat. Šiuo žodžiu internete vadinamos ir lietuviškos pokalbių svetainės. Pasak A. Ryklienės, pokalbiai internete yra „improvizaciniai tekstai, kuriami būnant internete ir laiką taupant kaip pinigus“.
Šiuose virtualiuose kambariuose, dar vadinamuose kanalais, kiekvienas kanalas turi savo pavadinimą, arba pokalbio temą, kuri turėtų atspindėti, kas ir apie ką ten kalbasi. Tokia neformali ir demokratiška aplinka lemia tai, kad vis daugiau jaunimo (ir ne tik) valandas valandas praleidžia prie interneto.
Interneto kalbos specifika ir iššūkiai
Internete vartojama kalba sulaukia vis daugiau įvairių šalių tyrinėtojų dėmesio, nes internetas yra terpė, kurioje formuojasi nauja kultūra, naujas komunikacijos būdas. Šioje terpėje formuojasi ir šio komunikacijos būdo poreikius tenkinanti ir jo veikiama kalbos atmaina, kuri atspindi tai, ką mintyse turi komunikacijos ir kalbos tyrinėtojai. Ši bendraujant internetu vartojama kalbos atmaina vadinama elektroniniu diskursu. Kiekvienas socialinis sluoksnis, kaip ir kiekviena gyvenimo sritis reikalauja tam tikros kalbos ypatybės. Savitos jos ir internete vartojamoje kalboje. Visi sutaria, kad tai yra nauja kalbos atmaina, kuri turi ir sakytinės, ir rašytinės kalbos bruožų.
Taigi ši kalbos atmaina užima tarsi tarpinę padėtį tarp sakytinės ir rašytinės kalbos, ir turi šiose didžiosiose kalbos atmainose nefiksuojamų ypatybių. Todėl galima teigti, kad ir bendravimas internete užima tarpinę padėtį tarp sakytinio ir rašytinio bendravimo pobūdžio. Akivaizdu, jog naujovėms visada yra imliausi jauni žmonės. Tokiose diskusijose, kur bendraujama tiesiogiai, neretai pasireiškia tam tikra hierarchija, kai seniau besilankantis, ar šią pokalbių svetainę sukūręs žmogus gali pašalinti tam tikram laikui nepageidaujamus asmenis iš svetainės. Ir nebūtinai tai bus padaryta už keiksmažodžius - tiesiog už bet ką.
Gatvės meno vertinimas ir diskusijos internete
Interneto erdvė taip pat tampa platforma aštrioms diskusijoms apie įvairias visuomenės sritis, įskaitant ir gatvės meną - graffiti. Šiose diskusijose, kuriose dažnai dalyvauja jaunimas, atsispindi tiek kūrybos, tiek vandalizmo samprata, keliančios aistras ir prieštaringus vertinimus. Pavyzdžiui, vieni entuziastingai praneša: „Krw…. Vaziuoju per miesta, matau sput’o throw-ups’us, GO-BIG krc ;d afigenai….“ arba „SPUTAS gerai pavaro… kaip ant planetariumo toki ipiso..“.
Tačiau kiti kritikuoja tokią veiklą, traktuodami ją kaip destruktyvią: „Seip tas SPUT tikras mazvaikis prie visu stoteliu pripaise SPUT ir vaidina ahujena menininka o seip nieko gero nera pripaises. Seip lochelis tik ir sugeba sienas apsikinet su savo logu ir tiek.“ Visiems, kam rūpi estetika, dažnai norisi matyti daugiau: „Vat jei nupaisitu kad aki patrauktu, nustebintu ne seip peckeliones ar kokiu raidziu kaligrafija, kazka tokio grazaus spalvoto tai pasakiceu ahujenas bichas.“
Diskusija gilėja, kai kalba pasisuka apie viešosios erdvės niokojimą. Kritikai graffiti kūrėjus vadina „nepilnaverčiais looser’iais, kurie asmenines traumas ir nesėkmes kompensuoja gadindami miesto architektūrą ir versdami bjaurėtis tom beprasmėm skiedalionėm ant pastatų sienų.“ Klausiama: „Kas iš to miesto darkymo?“ Ir priduriama: „Aš irgi galėčiau nusipirkt dažų flakoną ir, jūsų kalba, “tag’int” ant savo namo, motinos namo, brolio mašinos ir žmonos subinės. What makes sense?“
Šiame kontekste iškyla ir atsakomybės klausimas: „Turiu klausimą: kur slepiasi jūsų satisfakcija niokojant turtą?“ Vėliau detalizuojama: „Aš savo ruožtu galiu pagrįsti nepasitenkinimą jūsų teplionėm, nes po tokių mažvaikiškų nesamonių, yra gaunami skundai iš savivaldybės su reikalavimu sutvarkyti jūsų suniokotą turtą savo lėšomis (nu negi jūs tai kompensuosit), o kas kart taškant pinigus tvarkant peckeliones pyktis ant jūsų vis didėja (manau čia savaime suprantama).“
Gatvės menas ant žemės ir po žeme
Graffiti atstovai į tokią kritiką atsako tiesiai: „As tai nepiesiau ir nepiesiu :) bet tavo nuomone ir tavo tas moralas mums nu kaip ir niekas :) graffiti gyvuos visada. ir tai yra labai gerai.kaip manai kas geriau? sedet prie laiptines ir gert? ar slifuot gatves ir griauzt sekmas, ar uzsiiminet kokia veikla ?“ Jie teigia, kad „graffiti piest neidomu tik tam tikrose vietose jis pasidarytu nebeidomus piesiant ji,turi jaust adrenalina.“ ir „beje graffiti ne siuksle.:) ziurek ka su kuo lygini :)“. Jie taip pat lygina graffiti su kitomis problemomis: „paziurek koki shuda mala seimo nariai ir tas seimas visas.. lopai jie ten visi sulinde,triochalos bijo islyst.jie tai negerbia miesto ir galu gale visos Lietuvos.! ir jiems niekas nepisa proto.tik kazkodel visiems uzkliuna gatves dalis ”Graffiti”.taip pat ir Tau.mielas Matosai..“
Diskusijoje taip pat minima, kad „tikrai gerai piesianciu Writer’iu“ darbu yra, nors yra ir „tokiu kurie svastikas ir b*bius piesia..bet tokius laikau nepilnaverciais izgamomis.“
Atsakomybė ir viešoji erdvė
Kritikai perspėja apie teisinius aspektus: „Jums tuo tarpu 100 metų, kol tai nepalietė asmeniškai jūsų, bet kai (nesakau jeigu nes ankščiau ar vėliau tikiu tikrai taip nutiks) jus pričiups už rankos nusikaltimo vietoje ir jūs, ar jūsų tėvai (kol jums nesuėjo pilnametystė) privalės atlyginti visame mieste jūsų padarytą žalą (abejoju, kad užteks viso jūsų turimo turto), o jūs būsite patraukti baudžiamojon atsakomybėn (paaiškinsiu nesuprantantiems, kad už tai atsakoma laisvės atėmimu), koks bus tada pasiteisinimas, ir ar jis bus kam nors įdomus?“ Į tai atsakoma: „graffiti buvo ir bus.pats ta paminejai.mes patys nieko nekopsim tol kol shunys viena diena neuzgaudys.;)“ ir „as taip pat gerbiu Ji. todel nepaisau ant senu pastatu,ir kulturos dalies..bet vistiek ne as,bet atsiras tokiu kurie uzpies,o paskui kas kitas valys ir dazys tai.bet man nebus taip ir svarbu,nes tai kaip ciklas. piesia,valo piesia valo..“.
Tokios intensyvios diskusijos atspindi sudėtingą interneto komunikacijos pobūdį, kur susiduria skirtingos vertybės, požiūriai ir bendravimo normos. Jaunimo kalba internete leidžia reikšti emocijas, formuoti bendruomenes, tačiau kartu kelia ir iššūkių etikai, viešosios erdvės suvokimui bei atsakomybei už savo veiksmus tiek virtualioje, tiek realioje aplinkoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
