Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Echoskopija - ultragarsinis tyrimas, priskiriamas prenataliniams neinvaziniams tyrimams. Nėščiųjų echoskopija - tai greitas, patikimas, visiškai neskausmingas tyrimas ultragarso spinduliais. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei. Atliekant ultragarsinius tyrimus, dažniausiai mes patvirtiname, kad nėštumo eiga yra sklandi.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. E. M. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Nėštumo metu vaisius gimdoje ultragarsu tiriamas įprastai 2-3 kartus.
Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia. Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas yra atliekamas 11─13 nėštumo savaitę + 6 dienos, siekiant nustatyti gimdymo datą, galimus sklaidos sutrikimus, vaisiaus gyvybingumo ženklus, taip pat vaisių skaičių, placentos įsitvirtinimo vietą. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav. Tiriant ultragarsu ankstyvoje nėštumo stadijoje atliekamas sprando raukšlės matavimas dėl galimų chromosominių vaisiaus ligų.
Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Kitas būtinas ultragarsinis tyrimas atliekamas 18─20 nėštumo savaitę, nes tai yra palankus laikas įvertinti vaisiaus augimą, jo organų vystymąsi, placentos prisitvirtinimo vietą, vaisiaus vandenis, vaisiaus raidos sutrikimus. Šiuo nėštumo laikotarpiu ultragarsu galima nustatyti daugiau nei 50 proc. vaisiaus raidos sutrikimų. Antrosios echoskopijos, atliekamos 18-20 nėštumo savaitę, metu nustatoma ir vaisiaus padėtis gimdoje.
Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą. Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Tyrimo metu įvertinama, ar vaisius vienas, ar nėštumas daugiavaisis. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių. Šio tyrimo metu mes visada vertiname vaisiaus augimą: matuojame galvą, pilvą, šlaunikaulį ir pagal tai skaičiuojame, koks numatomas jo svoris. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausias fiksuoti jo augimą dinamikoje. Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriame jo raidą, vertiname visas anatomines struktūras. Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą. Tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos. Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas. Ultragarso tyrimu matomos smegenų struktūros, stuburo ir kitų vidaus organų vystymasis, nustatomas tikslus vaisiaus dydis, gimdymo data.

| Santrumpa | Reikšmė | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| CRL | Vaisiaus ilgis (nuo viršugalvio iki sėdmenų) | Matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę. |
| FL | Šlaunikaulio ilgis | Svarbus rodiklis, padedantis vertinti vaisiaus augimą ir raidos proporcijas. |
Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį. Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis. Taip pat 4D ultragarsinis tyrimas gali 100% tikslumu nustatyti kūdikio lytį, jei tik tyrimo metu mažylis nebus pasislėpęs.
Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną. Transabdominalinė echoskopija - tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. Tačiau nėštumo pradžioje (iki 12 sav.) gali būti atliekama transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija, kai daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Šis tyrimas padeda nuodugniau apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę.

2D echoskopija - tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai.
Kauno klinikose mes turime visą aparatūrą, reikalingą 2D, 3D ir 4D tyrimams. 3D/4D echoskopija - tai inovatyvus tyrimas, kurio dėka galima matyti ryškų vaisiaus ar kelių vaisių vaizdą. Mūsų klinikose naudojamas aukščiausios klasės prietaisas, suteikiantis galimybę pamatyti savo vaikelio veido bruožus, stebėti, kaip jis žiovauja ar čiulpia nykštį. 3D echoskopija ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda.
Kuo 3D/4D ultragarso tyrimas ypatingas? Monitoriuje iš karto rodomas nuskenuotas gimdos vaizdas. Speciali technologija leidžia vaizdą užfiksuoti ir sujungti vaizdus į visumą. Vaizdai sujungiami į trumpą filmuką, kuris leidžia pamatyti kūdikio ar kelių kūdikių judesius. 4D ultragarsinio tyrimo dėka galima išsamiai apžiūrėti vaisiaus veidą bei stebėti, kaip mažylis judina galūnes ar bando apsiversti. Taip pat ši šiuolaikiška technologija leidžia tiksliau apžiūrėti vaisiaus anatomines struktūras, diagnozuoti įgimtus vaisiaus vystymosi sutrikimus, smegenų struktūros patologijas. 4D echoskopija skiriasi nuo 3D echoskopijos, kadangi skenuojamas vaisiaus paviršius ir vaizdas iš karto matomas ekrane. Atliekant 3D/4D echoskopiją, taikoma pažangiausia vaisiaus širdutei tirti STIC programa.
Dažniausiai tyrimas atliekamas tarp 24 ir 34 nėštumo savaičių, o apie 27-28 nėštumo savaitę yra idealiausias laikas, nes kūdikio veido bruožai jau būna susiformavę, kūdikis būna užsiauginęs šiek tiek riebalinio sluoksnio ir dar turi pakankamai vietos judėti. Nerekomenduotina tyrimą nukelti į nėštumo pabaigą, nes mažylis susilenkia ir tuomet tampa sunkiau pamatyti jo ar jos veido bruožus.
4D ultragarso tyrimas yra visiškai saugus ir mamai, ir vaisiui. 4D ultragarso tyrimas įprastai trunka 30-45 minutes.
Atskira echoskopijos rūšis - doplerinis tyrimas. Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka. Pavyzdžiui, 34-35 nėštumo savaitę tiriama fetoplacentinė (tarp vaisiaus ir placentos) virkštelės kraujotaka.
E. M. Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Specialus pasiruošimas 4D echoskopijos tyrimui nėra reikalingas, tačiau valanda prieš tyrimą patartina lengvai pavalgyti, tuomet kūdikis galimai bus judresnis. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o mes stengiamės kaip galime išsamiau į juos atsakyti. Tyrimo metu ant tiriamos vietos išspaudžiama speciali želė. Želė reikalinga tam, kad nesusidarytų oro tarpo tarp paciento odos ir echoskopo daviklio. Tokiu būdu perduodamas tikslesnis vaizdas į kompiuterio ekraną. Tyrimo trukmė - apie 15-30 min. Tyrimus atlieka gydytojai echoskopuotojai arba gydytojai akušeriai-ginekologai.

Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas. Tačiau šiuolaikinė įranga dažnai leidžia gauti kokybišką vaizdą be papildomo skysčių vartojimo.
Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Ultragarso įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti. Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinį rezonanso tyrimą.

Jeigu moteris priklauso padidintos rizikos grupei, tuomet prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas turėtų duoti siuntimą, jog pacientę reikiami specialistai konsultuotų Perinataliniame centre, pavyzdžiui, Kauno klinikose. Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros. Mūsų pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką. Esant poreikiui ultragarso pagalba gali būti paimama biopsija detalesniam ištyrimui.

Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės. Svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus - užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus. Vis dėlto, šios taisyklės galioja tik visiškai sveikoms, neturėjusioms jokių komplikuotų nėštumų moterims.
Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką - iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus.

Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As Reasonably Achievable), t. y., kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai.
Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu. Tačiau nėra patvirtintų duomenų, kad tai sukeltų žalingą poveikį vaisiui, o moderni ultragarso įranga yra sukurta taip, kad minimizuotų bet kokią potencialią riziką.
tags: #echoskopija #nestumo #metu