Satjà Sai Babà (Satya Sai Baba), tikrasis vardas Raju Sathyanarayana (dar žinomas kaip Sathya Narayana Raju, Satja Narajana Radžu), gimęs 1926 m. lapkričio 23 d. Puttaparthi (Andhra Pradešo valstija) ir miręs 2011 m. balandžio 24 d. toje pačioje Puttaparthi vietovėje Indijoje, buvo žymus Indijos dvasinis mokytojas.
1940 metais jis pasiskelbė esąs šventojo guru, avataro Sai Babos iš Širdi (Maharaštros valstija), mirusio 1918 metais, persikūnijimu. Jo mokymo sekėjai yra susibūrę į dvasinį judėjimą, kurio formalusis branduolys vadinamas Tarptautine Sai organizacija, tačiau yra daug jo mokymą pripažįstančių ne organizacijos narių.
Puttaparthi mieste 1950 metais buvo pastatydintas Satja Sai Babos ašramas, pavadintas Ramybės buveine (Prasanthi Nilayam). 1972 metais įsteigtas Satja Sai Babos fondas, žinomas kaip Satya Sai Central Trust.
Šio fondo pagrindinis tikslas yra teikti paramą. Jis finansuoja sveikatos apsaugos, švietimo, vandens tiekimo ir panašius projektus Indijoje. Fondas taip pat teikia įvairias žinias ir medicinos pagalbą. Jo veikla apima bet kokios veiklos, naudingos visuomenei ar jos daliai (ne tik religinės), globą. Satja Sai Babos fondas turi neapmokestinamos institucijos statusą.

Satja Sai Baba skelbia visuotinę meilę ir visų pasaulio religijų vienybę, kartu teigdamas, jog sekėjai neturi atsisakyti savosios religijos. Sekėjai šį mokymą laiko sinkretiniu, apjungiančiu visas religijas, tačiau kartu yra nuomonių, kad jo pasisakymai iš esmės visada lieka hinduistiniai.
Jis teigia esąs Dievo avatara, kuriam priskiriami visi Dievo vardai ir pavidalai. Taip pat jis sako, kad ir visi kiti žmonės yra dieviški, o skirtumas tik tas, kad jis tokią savo būtį sąmoningai suvokia, o kitiems dar tik skirta ją suvokti.
Satja Sai Baba sako, kad į šį pasaulį atėjo atkurti tikėjimo ir atgaivinti vedų mokymo. Remdamiesi Satja Sai Babos mokymu organizacijos nariai propaguoja tiesą (satją), dharmą, ahimsą, meilę ir ramybę (šanti).
Be ypatingo dėmesio visų religijų vienybei ir lygybei, Satja Sai Baba skiria daug dėmesio moterų, ypač motinų, vaidmeniui visuomenėje. Jis teigia, jog motinos kuria visuomenę, ir todėl moko, kad reikia gerbti savo tėvus, ypač motinas.
Visame pasaulyje Satjos Sai Babos grupės renkasi giedoti badžanų (hinduistinių dvasinių giesmių). Jos taip pat studijuoja jo mokymą ir nesavanaudiškai tarnauja visuomenei, atlikdamos vadinamąją sevą. Sekmadieninėse mokyklose mokoma žmogiškųjų vertybių.
Badžanos giedamos beveik kiekviename sekėjų susirinkime. Meditavimas nustatytu laiku, pageidautina 3:00 - 4:00 iš ryto, taip pat yra sekėjų praktika. Babos judėjimas nėra misionieriškas, ir pats Sai Baba yra viešai pareiškęs, kad sekėjai nesiektų tokių tikslų.
Satja Sai Babos organizacija veikia daugiau nei 100 pasaulio šalių ir turi daugybę centrų ir grupių. Jos ženklas - penkialapis žiedas su lotosu viduryje. Sai organizacijos duomenimis, šiuo metu yra apie 1200 Satjos Sai Babos centrų 114 pasaulio šalių.
| Šalių skaičius | Centrų skaičius |
|---|---|
| Daugiau nei 100 | Daugybė centrų ir grupių |
| 114 | Apie 1200 |
Registruotų jo mokymo sekėjų yra apie 6 milijonus, o sekėjų apskritai - nuo 50 iki 100 milijonų. Sekėjai Satją Sai Babą laiko avatara ir Sai Babos iš Širdžio inkarnacija. Sekėjai priskiria Satja Sai Babai stebuklų, net mirusiųjų prikėlimą.

Satja Sai Babos veikla ir mokymas vertinami kontroversiškai. 1993 metais buvo pasikėsinta į Satja Sai Babos gyvybę. Yra ir prieš Satją Sai Babą nusiteikusių žmonių, kurie tvirtina patys patyrę seksualinę prievartą arba girdėję kitų asmenų liudijimus.
Taip pat abejojama ir jo sugebėjimu apreikšti brangius juvelyrikos dirbinius. Kaip vienas bandymų tirti Satjos Sai Babos kontroversišką asmenybę, paminėtinas BBC 2004 metais sukurtas dokumentinis filmas.

Lietuvoje Satja Sai Babos sekėjų bendruomenė įsikūrė 1990 metais. Šios organizacijos šaka veikia ir Lietuvoje. Centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Nuo 1997 metų leidžiamas periodinis žurnalas „Sai kelias“. Lietuvos Sai Babos sekėjų susirinkimuose giedamos ne vien badžanos, bet ir lietuviškos dvasinės giesmės.