Dubens skausmas nėštumo metu: tyrimai ir efektyvus gydymas

Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, jokie nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.

Kodėl atsiranda dubens skausmas?

Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos.

Svarbiausi faktoriai, turintys įtakos skausmo atsiradimui:

• Padidėjęs hormono relaksino kiekis. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose.
• Natūralūs fiziologiniai pokyčiai ir svorio augimas.
• Fizinio aktyvumo stoka bei aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas.
• Nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas.
• Netinkama pratimų atlikimo technika ar tam tikrų raumenų patempimas.

Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu.

Simfizitas: diagnozė ir simptomai

Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus.

Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Ne visada simfizitas yra patvirtinta medicininė diagnozė, tačiau kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode.

Išsamus dubens srities ištyrimas

Pacientai, kenčiantys nuo dubens dugno disfunkcijų ar su jomis siejamų būklių, įprastai yra tiriami multidisciplininės specialistų komandos tam, kad būtų laiku diagnozuotos (ar atmestos) įvairios galimos patologijos. Pradėdamas darbą su pacientu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas atlieka išsamų pradinį sutrikimų vertinimą.

Tyrimo procesas paprastai susideda iš kelių etapų:

1. Anamnezė: Renkami duomenys dėl galimų pažeidimų rizikos veiksnių, aptariamos buvusios traumos, gimdymo metu patirtos traumos ar operacijos.
2. Klinikinis tyrimas: Atliekamas išplėstinis klinikinis dubens dugno raumenų/fascijų ir su jais susijusių struktūrų tyrimas. Atliekama apčiuopa - įprastai vykdoma tiek aplinkinių dubens struktūrų (pilvo raumenų, juosmens, sėdmenų), tiek tarpvietės apčiuopa. Vidinės apčiuopos metu dubens dugno raumenys tiriami pirštu per makštį.
3. Instrumentiniai tyrimai: Jei reikia, taikoma perineometrija ar manometrija - per makštį įvedamas specialus daviklis, kuris matuoja slėgio pokytį sutraukiant/atpalaiduojant raumenis.

Gydymo metodai ir savipagalba

Nėštumo metu ši diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą ir koreguoja judesių atlikimą. Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams.

Rekomenduojamos pagalbinės priemonės:

• Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę.
• Kineziologinis teipavimas.
• Tausojantis rėžimas ir atitinkamas poilsio rėžimas.

Kineziterapijos procedūrų metu mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje. Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti ar apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - bracing.

Pagrindinių gydymo priemonių palyginimas

Svarbu pabrėžti, kad jei pradžioje „investuojama“ daugiau laiko ir pastangų, tuomet tiksliau išaiškinamos vyraujančios disfunkcijos ir parenkamas tinkamas planas. Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo ar šlaunų pritraukimo su pasipriešinimu.

Paciento atvirumo aptariant savo sunkumus ir glaudaus bendradarbiavimo su gydytoju dėka galima pasiekti varginančių klinikinių simptomų reikšmingą sumažėjimą. Nors šiuo metu Lietuvoje specifinių kodų šioms disfunkcijoms klasifikacijoje trūksta, skirtingos reabilitacijos strategijos gali efektyviai pagerinti gyvenimo kokybę.

tags: #dubens #skausmas #nestumo #metu

• išsami vaikų sveikatos apžvalga
• Gebrus: roplių pasaulis
• Paslaugos asmenims su negalia Lietuvoje
• Vaikų elgesio problemų priežastys
• staliukas LEGO kaladėlėms