Dubens kaulų ir gimdymo informacija
Nėštumo metu moters kūne vyksta daugybė fiziologinių ir hormoninių pokyčių, kurie ruošia organizmą gimdymui. Vienas iš šių pokyčių yra jungiamojo audinio elastingumo didėjimas ir dubens dugno raumenų tonuso mažėjimas. Nors šie pokyčiai palengvina gimdymą, jie taip pat gali silpninti dubens dugno raumenų, fascijų ir raiščių, kurie atlieka atraminę vidaus organams ir stabilizuoja dubens kaulus, funkciją. Tuo pat metu augantis vaisius, vaisiaus vandenys ir padidėjęs svoris didina spaudimą dubens žiedui ir dubens dugno raumenims.
Dažnai nėštumo metu moterys patiria dubens kaulų skausmą, kuris yra natūralių kūno pokyčių rezultatas ir dažniausiai praeina po gimdymo. Šis skausmas gali atsirasti dėl padidėjusio streso ant sakroileinių sąnarių ir dubens lanko kaulų, pakitusio hormonų lygio, atlaisvėjusių sąnarių, padidėjusio svorio ir pakitusio svorio centro. Hormono relaksino išskyrimas, kuris suminkština ir ištempia sausgysles, taip pat gali sukelti nestabilumo jausmą ir skausmą dubens sąnariuose bei kauluose. Dubens skausmas dažniausiai pasireiškia antroje nėštumo pusėje arba vėlesniuose trimestruose, kai kūno svoris labiausiai padidėja ir dubens kaulai bei sąnariai patiria didesnį spaudimą.
Nors dubens kaulų skausmas nėštumo metu dažnai yra normalus reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į jo intensyvumą ir trukmę. Kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti įvairias būkles, kurios reikalauja medicininio dėmesio. Bet kuriuo atveju, jokie nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Dubens dugno traumos nėštumo ir gimdymo metu
Dubens dugnas yra sudėtinga raumenų, fascijos, raiščių, nervų, kraujagyslių, poodinio audinio ir odos sistema, kuri uždaro apatinę dubens angą. Jis atlieka svarbias funkcijas: palaiko šlapimo pūslę, gimdą, makštį, tiesiąją žarną, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi) ir seksualines funkcijas.
Dubens dugno traumos nėštumo ir gimdymo metu suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl šių procesų. Šios traumos gali būti lydimos reikšmingų dubens dugno funkcijų sutrikimų, kurie gali paveikti asmens gebėjimą dirbti, mokytis, atlikti kasdienes veiklas ir palaikyti kokybiškus tarpasmeninius santykius.
Mechaniniai jungiamojo audinio, sąnarių, raumenų ir odos pažeidimai dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia ir tempia dubens dugno raumenis bei jungiamojo audinio struktūras gimdymo kanalu. Rizika didėja esant tam tikriems anatominiams dubens variantams, dideliam vaisiui ar jau esančioms dubens srities disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali atsirasti ir dėl chirurginių intervencijų gimdymo metu, kai audiniai pertempiami, sutrinka jų kraujotaka, įvyksta plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario ar sąvaržos prasiskyrimai.
Nervų pažeidimai taip pat gali įvykti gimdymo metu, kai dubens srities nervai ar jų šakos pertempiamos ar suspaudžiamos. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas, kurio šakos atsakingos už jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės ir sėdmenų apatinės dalies, taip pat turi motorinių skaidulų, inervuojančių dubens dugno raumenis.
Dubens disproporcija
Dubens disproporcija yra būklė, kai naujagimis yra per didelis, o moters dubens struktūra yra per maža arba netinkamai suformuota, kad leistų jam praeiti per gimdymo kanalą. Tai gali sukelti komplikacijų, tokių kaip ilgalaikis gimdymas, gimdymo traumos ar būtinybė atlikti cezario pjūvį.
Dubens kaulai, tokie kaip kryžkaulis, sėdmenų kaulai ir gaktos kaulai, sudaro dubens erdvę, per kurią naujagimis turi praeiti gimdymo metu. Dubens forma ir dydis gali labai skirtis tarp moterų, todėl tai yra svarbus veiksnys, lemiantis gimdymo eigą.
Pagrindinės dubens disproporcijos priežastys gali būti genetinės, anatomijos ypatumai arba tam tikros fiziologinės sąlygos, pavyzdžiui, siaura moters dubens struktūra arba didelis naujagimio svoris, susijęs su motinos nutukimu ar diabetu.
Diagnozė dažniausiai atliekama per klinikinį įvertinimą, apimantį fizinį patikrinimą ir anamnezės rinkimą. Gydytojai gali atlikti dubens matavimus ir įvertinti moters anatomiją prieš gimdymą. Jei nustatoma rimta dubens disproporcija, gali būti rekomenduojamas cezario pjūvis, siekiant užtikrinti motinos ir naujagimio saugumą. Taip pat gali būti taikomos įvairios pozicijos ir technikos, palengvinančios gimdymo procesą. Fizinė terapija, skirta stiprinti dubens raumenis, taip pat gali būti naudinga.
Gaktinės sąvaržos (symphysis pubis) ir kryžmens-klubakaulio jungčių sužalojimai
Trečiuoju nėštumo trimestru dėl hormoninių pokyčių raiščiai tampa tampresni, o dubens kaulų jungtys gali prasiskirti. Tai natūralus organizmo prisitaikymas gimdymui, kuris paplatina gimdymo kanalą. Tačiau kartais šie rezervai viršijami, ir plyšta gaktinės sąvaržos arba kryžmens-klubakaulio jungties raiščiai, sukeldami pogimdyminius skausmus.
Simptominis gaktinės sąvaržos prasiskyrimas po gimdymo yra retas, stebimas 0,1-0,8% gimdymų, ir dažnesnis vyresnėms pirmą kartą gimdančioms moterims. Kryžkaulio-klubakaulio jungties sužalojimai yra dar retesni. Skandinavų šalyse šių sužalojimų pasitaiko daugiau.
Gaktinės sąvaržos raiščių plyšimas gali būti ūminis (įvyksta gimdymo metu) arba lėtinis. Ūminis išsiskyrimas pasireiškia skausmu gaktos srityje ir negalėjimu vaikščioti po gimdymo. Jis skirstomas į tris laipsnius pagal rentgeninį tarpą tarp gaktikaulių (I° - iki 1,5cm, II° - iki 2,5cm, III° - daugiau kaip 2,5cm). III° laipsnio atveju pažeidžiami ir užpakalinės dubens žiedo dalies raiščiai.
Laiku nediagnozuotas ar netinkamai gydytas išsiskyrimas tampa lėtinis, pasireiškiantis skausmu vaikštant ir negalėjimu ilgai stovėti. Kartais gimdant gaktinės sąvaržos jungtis neišsiskiria, o lūžta gaktikaulio šakos. Kryžkaulio-klubakaulio jungties sužalojimai dažniausiai būna kartu su gaktinės sąvaržos išsiskyrimu.
Ligos simptomai apima skausmą gaktos srityje, sunkumą atsistoti ir judėti, krypuojančią eiseną. Diagnozė patvirtinama dubens rentgenograma, kurioje matyti išsiplėtęs tarpas tarp kaulų. Gaktinės sąvaržos išsiskyrimas gydomas konservatyviai - skiriami nuskausminamieji, rekomenduojamas gulimas režimas, vėliau - vaikščiojimas su ramentais ir dubens diržo nešiojimas. Retais atvejais taikomas chirurginis gydymas.
Dubens dugno traumų prevencija ir reabilitacija
Nors Lietuvoje nėra visuotinai koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos priežiūros modelio, yra galimybių užkirsti kelią traumoms ir efektyviai jas gydyti. Svarbu žinoti, kad dalyje klinikų dirba kineziterapeutai, galintys suteikti apmokymą dubens dugno raumenų stiprinimui. Akušerės gali suteikti informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.
Nėštumo metu gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į traumos sunkumą ir simptomus. Prioritetas teikiamas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms, tokioms kaip kineziterapija, masažas, šiluma, kinezioteipavimas ir ortopediniai diržai.
Po gimdymo, lengvų traumų atveju, gali pakakti savipagalbos priemonių: tinkamos tarpvietės priežiūros, palaipsnio dubens dugno raumenų stiprinimo, vidurių užkietėjimo prevencijos. Sudėtingesnių traumų atveju būtinas moters stebėjimas ir savalaikis gydymas. Svarbu, kad moterys, patyrusios dubens dugno traumą, nedelstų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją.
Idealus variantas - maždaug po 3-6 mėnesių po gimdymo moteris, patyrusi traumas, būtų ištiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų. Pradinį ištyrimą gali atlikti šeimos gydytojas su kineziterapeutu. Svarbus ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su gydytoju.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) paslaugos Lietuvoje yra prieinamos ambulatoriškai. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu gali būti taikoma kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija, kurios spartina audinių gijimą ir gerina dubens dugno raumenų funkcijas. Kineziterapija po sunkių traumų yra ypač svarbi ne tik raumenų funkcijoms atkurti, bet ir judėjimo bei kvėpavimo funkcijoms gerinti.
Nors daugelis gydymo priemonių yra prieinamos, svarbu pabrėžti, kad ne visos moterys laiku kreipiasi pagalbos, o kai kurios sunkiai kalba apie patiriamus sunkumus. Trūksta specializuotų dubens dugno disfunkcijų centrų ir tinkamesnės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos. Tačiau kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni rezultatai.
GentleDay.lt: Dubens dugno raumenų (DDR) stiprinimas
Veronikos istorija: Veronika, dvynukių Elžbietos ir Adelės mama, pasidalijo savo patirtimi patyrus dubens kaulų traumą po gimdymo. Dėl sudėtingo gimdymo jai teko atlaikyti kelias operacijas ir ilgą reabilitaciją. Veronika pabrėžia, kad svarbu klausyti savo kūno, kreiptis pagalbos ir nevengti kalbėti apie patiriamus sunkumus.
Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos.
Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais.
Kai gimdant plyšta gaktinė sąvarža, dažnai girdimas pokštelėjimas, po kurio moteris pajunta skausmą. Po gimdymo moteris negali atsistoti, jai labai sunku pasilenkti. Norint visiškai ištiesti kojas, skauda priekinį ar užpakalį šlaunų paviršių. Pradėjusioms vaikščioti tokioms moterims būdinga krypuojanti eisena (Trendelenburgo simptomas). Palpuojant nustatomas ryškus gaktos srities skausmingumas, skauda skečiant kojas. Kai yra didelio laipsnio gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, galima užčiuopti tarpą tarp gaktikaulių. Nustatoma skausminga dubens kaulų apkrova, kuri tikrinama ant kieto pagrindo paguldytai moteriai: iš pradžių spaudžiama abiejų spina iliaca anterior superior sritis, lyg norint praskėsti dubens žiedą, o paskui - abu klubakauliai iš šonų, lyg norint suspausti dubens žiedą. Taip pat dubens apkrovos skausmingumą galima tirti ir ant šono paguldytai moteriai: spaudžiama šlaunikaulio didžiojo gumburo arba klubakaulio klubinės skiauterės (crista iliaca) sritis. Išsiskyrusiai kryžkaulio klubakaulio jungčiai būdinga strėnų srities skausmas, kuris labai sustiprėja vaikščiojant, skausminga palpuojant kryžkaulio sritis bei dubens šoninė apkrova.
Gaktinės sąvaržos išsiskyrimą nesunku diagnozuoti kliniškai: pagal moters nusiskundimus (lokalus sąvaržos srities skausmas, ypač sustiprėjantis vaikščiojant), anamnezę (buvęs gimdymas), apčiuopos duomenis (skausminga gaktinės sąvaržos srities palpacija, sunkesniais atvejais čiuopiamas tarpas tarp abiejų pusių gaktikaulių). Vidinė gaktinės sąvaržos siena gali būti čiuopiama per makštį. Diagnozė patvirtinama paprasta apžvalgine dubens rentgenograma, kurioje matyti išsiplėtęs gaktinės sąvaržos arba kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpas. Normalus gaktinės sąvaržos tarpas yra ne didesnis kaip 7mm, o po sąvaržos išsiskyrimo gali padidėti iki 20mm ir daugiau. Paprasta apžvalginė rentgenograma gali būti papildyta įstrižinėmis, vadinamosiomis įėjimo ir išėjimo, rentgenogramomis, kurios leidžia geriau įvertinti rotacinį dubens fragmentų poslinkį. Abejotinais atvejais papildomos informacijos teikia kompiuterinė tomografija, kuri parodo ne tik paplatėjusius gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpus, bet ir oro burbuliukus gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties srityse.
Ūminio pažeidimo diagnozė dažniausiai neabejotina, tačiau laiku nediagnozuotus ar netinkamai gydytus gaktinės sąvaržos atvejus, kai lieka lėtinis skausmas, būtina diferencijuoti nuo uždegiminių gaktinės sąvaržos ir dubens kaulų ligų, degeneracinių gaktinės sąvaržos pokyčių.
Dubens jungčių išsiskyrimas paprastai gydomas konservatyviai. Pacientei skiriama analgetikų ir gulimas režimas, rekomenduojama gulėti ant vieno ar kito šono, bet kuo mažiau ant nugaros. Lovos režimas taikomas tol, kol visiškai išnyksta gaktinės sąvaržos skausmas, bet ne mažiau kaip vieną savaitę, kai yra I° išsiskyrimas, ir 2-3 savaites, kai yra II-III° išsiskyrimas. Anksčiau Lietuvoje plačiai taikytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimo gydymas hamaku dabar nerekomenduojamas. Jo pagrindiniai trūkumai - ilgalaikis, gana griežtas lovos režimas, pacientės blogai toleruoja šį būdą, labai pasunkėja slauga. Vaikščioti rekomenduojama pradėti su dviem ramentais ir juos naudoti tol, kol visiškai nustos skaudėti einant. Kai yra II-III° pažeidimas, pradėjus vaikščioti, rekomenduojama nešioti specialų dubens diržą, kuris spaudžia dubens šlaunikaulių didžiųjų gumburų sritį. Pacientė dar 2-3 mėnesius turi vengti plačiai skėsti kojas.
Retai taikomas operacinis gydymas. Pagrindinės indikacijos chirurginiam gydymui yra nepakankama repozicija, likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas, nemažėjantys klinikiniai simptomai. Operacinis gydymas dažniausiai taikomas nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių po gimdymo. Tačiau, kai yra ypač didelis simfizės srities (40mm ir daugiau) tarpas, rotacinis dubens kaulų poslinkis bei atviras plyšimas, indikuotina ankstyva operacinė repozicija ir fiksacija. Dėl didelio infekcinių komplikacijų pavojaus, pirmenybė teikiama uždarajai išorinei fiksacijai. Tik retai, kai yra sudėtinis gimdymo kanalo sužalojimas, daroma ankstyvoji atviroji repozicija ir vidinė fiksacija. Konservatyvus gydymas neefektyvus, kai yra lėtinis skausmas ir ypač kai likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas.
Gaktinės sąvaržos ir kryžmens-klubakaulio jungties plyšimų priežastys gali būti: dvynukų gimdymas, replių naudojimas, petinė pirmeiga, ankstesnė dubens trauma, vyresnė pirmakartė gimdyvė, greitas ar grubus gimdymas naudojant stiprią išorinę jėgą, taip pat didelis šlaunų išskėtimas gimdant bei epidurinė anestezija. Tinkamas šių veiksnių įvertinimas bei savalaikė, tikslinga cezario pjūvio operacija leidžia sumažinti gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų dažnį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
