Gimdymo požymiai ir eiga: ką turėtų žinoti būsimos mamos

Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas. Daugelis prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu. Šiame straipsnyje susipažinsite su gimdymo etapais.

Gimdymo etapai

Gimdymas skirstomas į tris etapus, nors mes jį suskirstytume į keturis, pridedant pasiruošimo gimdymui etapą:

1. Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis;
2. Atsidarymo laikotarpis;
3. Stūmimo laikotarpis;
4. Placentos užgimimo laikotarpis.

1. Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis

Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio.

Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.

Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai:

• Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jausite periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Kartais būna dažni skausmingi sąrėmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskirs pagal tai, kad jie yra nereguliarūs.
• Paruošiamųjų sąrėmių metu gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties.
• Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“.
• Prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Svarbu, kad jie būtų bespalviai.

Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.

2. Atsidarymo laikotarpis

Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm.

Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja.

Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.

Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:

Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.

3. Stūmimo laikotarpis

Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.

Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys:

• Prilaikomas tūpėjimas,
• Klūpojimas,
• Padėtis keturiomis,
• Gulėjimas ant šono.

Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį.

4. Placentos užgimimo laikotarpis

Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo.

Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.

Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.

Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.

Kas paskatina gimdymo procesą?

Kas paskatina patį gimdymo procesą, kai kalbame apie žmogaus gimimą, tikslaus atsakymo nėra ir šiandien. Labai aiškiai yra ištirtas avių bei žmogbeždžionių gimimas, pagal tai ir daromos prielaidos, kas vyksta, kai gimsta žmogus. Aš sakyčiau, kad gimdymas yra toks procesas, kurį inicijuoja vaisius, t. y. vaikelis. Kaip ir kada jis tai padaro, lyg ir aišku, o kodėl, iki galo neištirta. Teorijų yra įvairiausių. Nuo ko gi viskas prasideda? Įsivaizduokime, kad vaisius, vadinkime jį vaiku, yra dirigentas, diriguojantis didžiuliam orkestrui - mamos kūnui, kuriame daug instrumentų, taigi, šį vaidmenį atlieka hormonai.

Hormonų šėlsmas

Sukurta daug teorijų, kaip prasideda pats gimdymo vyksmas, tarkim, viena jų - gimdos susitraukimų, t. y. vaikas tampa didelis, o gimda - tuščias raumeninis organas, turintis savo ribas, kiek gali plėstis. Kai plėstis nebėra kur, gimda turi ištuštėti, tuomet pradeda susitraukinėti šio organo lygieji raumenys, kurie darniai dirba, kad išstumtų tai, kas ją pripildė.

Oksitocino teorija - vaisiaus galva spaudžia gimdos kaklelį, šis pasiunčia signalą moters endokrininei sistemai, ji pradeda skirti hormoną oksitociną, dar vadinamą meilės hormonu (beje, jis ir yra kaltininkas to, kad mes įsimylime), kuris skatina susitraukinėti gimdą ir funkcionuoti pieno liaukas.

Progesterono teorija. Progesteronas - tai svarbiausias hormonas, kurį gamina placenta, ir jo funkcija - išsaugoti nėštumą. Jo kiekis didėja kylančia kreive ir nėštumo pabaigoje pasiekia labai aukštą lygį, bet kartu su juo „dirba“ ir estrogenas, kuris slopina progesterono funkciją. Prieš gimdymą abiejų hormonų - progesterono ir estrogeno kiekis susilygina, progesterono funkcija - išsaugoti nėštumą nuslopsta ir gimda tampa jautri oksitocinui, kuris ir skatina gimdą susitraukinėti. Bet ir tai dar ne viskas - yra ir prostaglandinų teorija, šiuos gamina daug audinių, taip pat ir vaisiaus dangalai. Šis hormonas skatina gimdą susitraukinėti visada, nors moteris ir nenėščia. Kai progesterono labai sumažėja, prostaglandinai „šauna“ į viršų jau prasidėjus gimdymui ir verčia susitraukinėti gimdą dar sparčiau. Hormonų darbą paskatina vaisiaus audiniai - placenta, dangalai, amniotinis skystis (vaisiaus vandenys).

O visam hormonų šėlsmui vadovauja „dirigentas“ - kūdikis.

Streso hormonas - „bėk arba ginkis“

Dar viena teorija - placentos senėjimo, t. y. kad joje nėštumui einant į pabaigą slopsta tam tikri procesai, kurie buvo reikalingi jam išsaugoti. Vaisius gauna vis mažiau įvairiausių medžiagų, o tai skatina jo smegenis gaminti streso hormoną kortizolį, kuris subrandina smegenis ir plaučius tiek, kad būtų galima gyventi pačiam jau ne mamos įsčiose. Streso hormonas sukelia, vaizdžiai tariant, tokią reakciją - „bėk arba ginkis“, tą pajunta ir vaisius. Streso hormono natūraliai padaugėja per paskutines keturias nėštumo savaites. Dėl to anksčiau gimusiems kūdikiams, kurie negavo šio hormono, sunkiau sekasi brandinti plaučius ir smegenis, jiems taikomas papildomas hormoninis gydymas.

Minkštėja kaulai ir sąnariai

Relaksiną gamina geltonkūnis, todėl jį turi ir nėščios, ir nenėščios moterys (net vyrai!). Hormono būna itin daug apie 14-ą savaitę ir nėštumo pabaigoje. Jo kiekis padidėja prieš gimdymą, kai jis labiausiai veikia gimdą ir raiščius bei sąnarius, taip pat atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, dėl to pagerėja kraujotaka placentoje ir inkstuose. Tai gali turėti įtakos vaisiaus kūno masei. Paplokštėja dubens kaulų sąnariai ir jungtys paminkštėja, dėl to dubens kaulai šiek tiek pasislenka, dubens kontūras pasikeičia. Minkštėja gimdos kaklelis. Vaisius tampa sunkus, jis spaudžia mamos dubenį bei jos organus, spaudžia ir placenta, vargina skausmai.

Suminkštėja ir nėščiosios stuburas, o tiksliau tarpslanktelėliniai diskai, jie taip pat dalyvauja gimdyme - stuburo juosmeninė dalis, uodegikaulis, dėl to ima skaudėti nugarą.

Kai pradeda ją skaudėti, patartina pastovėti keturiom, paplaukioti baseine, miegoti ant gero čiužinio, apsidėjus pagalvėmis, atlikti mankštos pratimus.

Galva žemyn

Maždaug trys ar keturios savaitės prieš gimdymą vaisiaus galva nusileidžia, t. y. gimdos raumenys taip persigrupuoja, kad gimdos kaklelis sutrumpėja ir apatinis jos segmentas įleidžia kūdikio galvą žemyn, gimda įsistato į mažąjį dubenį, dėl to labiau spaudžiama šlapimo pūslė, dažniau norisi šlapintis, bet yra ir šviesioji to reikalo pusė - labiau atsipalaiduoja skrandis ir plaučiai, tampa lengviau kvėpuoti.

Kada vaisiaus galva nusileis, „dirigentas“ nusprendžia pats, pirmakartėms dažniausiai taip nutinka trys savaitės prieš gimdymą, pakartotinai gimdančiosioms taip gali ir nenutikti, nes gimdos kaklelis jau „ištreniruotas“, todėl galvutė gali įsistatyti ir kelios paros prieš gimdymą arba net jo pradžioje.

Daugumai moterų prieš gimdymą gali kristi svoris, dažnai dėl to, kad nėščioji pradeda mažiau valgyti - veikia hormonas kortizolis ir jai dabar jau ne valgis galvoje, lytiniai hormonai taip pat turi šlapimą varantį efektą, todėl sumažėja tinimų, daugiau šalinama skysčių. Bet taip nutinka ne visoms, tai nėra taisyklė. Dažniau šlapintis norisi ir 50 proc. padidėjus nėščiosios kraujo tūriui, kuris apsivalo per inkstus.

Pasišalinęs gleivių kamštis

Gleivių kamštis „išeina“ tada, kai prasideda gimdymas, tiksliau esant pirmajai gimdymo fazei, kai gimdos kaklelis ima trumpėti, minkštėti, plonėti, jis prasiveria ir tada gleivių kamštis, kuris saugojo vaisiaus plėves, tiesiog pasišalina. Gleivių kamštis iš tiesų ir yra kamštis, kuris stabdo įvairias bakterijas, mikrobus, kad šie nepatektų iki vaisiaus, jis uždaro gimdos kaklelį ir jį saugo. Pasišalinęs gleivių kamštis - vienas požymių, kad prasideda gimdymas. Jeigu taip nutiko, tai greičiausia per tris paras moteris pagimdys, dažniausiai išėjus gleivių kamščiui pagimdoma per parą.

GLEIVIŲ KAMŠTIS AR VAISIAUS VANDENYS?

Neretai moterys bijo, kad supainios gleivių kamštį su vaisiaus vandenimis, bet tai sunkiai tikėtina. Vaisiaus vandenys - tai tarsi šlapimas - gelsvas, skaidrus ir jo daug, tikrai ne šaukštas. Vaisiaus vandenys ne visada nubėga patys, bet jeigu jau taip atsitiko, tai laiką reikia užsirašyti ir būti budriai bei pasiruošusiai su daiktais vykti į gimdymo namus.

Netikri ir tikri sąrėmiai

Braxtono ir Hickso sąrėmiai nėra apgaulingi, nors taip ir vadinami, jie tarsi praneša žinią, kad netrukus prasidės gimdymas. Jie gali prasidėti netgi antro nėštumo trimestro pabaigoje. Jie būna vienkartiniai, prieš gimdymą, nuo 36 savaitės, gali užtrukti ir valandą ar net porą, bet nuo tikrųjų skiriasi - nedažnėja ir nestiprėja, vyksta tuo pačiu ritmu ir labiausiai susitraukinėja pilvo apačia. Jokių gleivių kamščių, jokių kraujingų išskyrų nepasirodo. Truputį pavaikščiojus ar ramiai pagulėjus ant kairio šono tie sąrėmiai praeina. Kartais baigiasi atsigėrus vandens.

Tikrieji sąrėmiai nepraeina nei pasivaikščiojus, nei paglosčius pilvą, nei atsisėdus, nei atsigulus, nei atsigėrus, jie tolygiai stiprėja, prasideda nuo strėnų ir plinta į pilvo apačią. Tik tikrieji sąrėmiai išstumia gleivių kamštį ar priverčia nutekėti vandenis.

Kiti gimdymo požymiai

Paskutinį mėnesį pasikeičia ir vaisiaus judesiai, jis nebesivarto kulvirščiais, o tik tarsi tyliai krebžda ir rąžosi, įsiremia, remia kojomis ir alkūnėmis, tarsi mankštinasi ir darosi sau vietos, jis jau pasiruošęs iškeliauti.

Paprastai iki gimdymo likus 2-4 savaitėms nėštukės pilvas nusileidžia žemyn. Tai reiškia, kad vaiko galvutė įsistatė į dubenį. Nusileidus pilvukui nėščiosios savijauta pagerėja - skrandis ir plaučiai nebėra taip spaudžiami, todėl palengvėja kvėpavimas. Nėštumo pabaigoje vaikučiui gimdoje tampa itin ankšta, todėl jis mažiau juda, judesiai tampa silpnesni. Gleivių kamščio iškritimas - dar vienas ankstyvasis gimdymo požymis. Pasišalinus kamščiui vienos nėščiosios pradeda gimdyti po keliolikos dienų, kitos - po kelių valandų. Nutekėję vaisiaus vandenys rodo, kad gimdymas prasidės per 24 valandas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vandenų spalvą. Jie turėtų būti skaidrūs, bespalviai. Jei skystis yra rusvas, žalsvas, nedelsdami vykite į ligoninę. Dažniausias prasidėjusio gimdymo požymis - sąrėmiai. Iš pradžių juos gali būti sunku atskirti nuo paruošiamųjų.

Suintensyvėjęs noras susitvarkyti ir paruošti namus gimsiančiam vaikeliui, dar vadinamas lizdo sukimo instinktu arba lizdo sukimo sindromu, yra gana dažnas artėjant gimdymo datai. Šis instinktyvus elgesys yra būdas pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį, o būsimajai mamai laukimosi laikotarpiu suteikia ramybės ir jausmą, kad viskas yra kontroliuojama.

Prostaglandinai veikia ir žarnyną, kuris taip pat spaudžiamas padėtį pakeitusio vaikelio. Be to, pats organizmas stengiasi natūraliai išvalyti virškinimo sistemą ir paruošti daugiau vietos gimdymui. Artėjant gimdymui mažylis vos išsitenka gimdoje. Normalu, jeigu per valandą vaisius bent truputėlį sujuda penkis kartus arba daugiau. Hormonų koncentracijos pokyčiai ir dėl pasikeitusios vaikelio padėties padidėjęs spaudimas į dubenį gali sukelti diskomfortą. Norėdama sumažinti skausmą gulėkite ant kairiojo šono, tarp kojų pasikiškite pagalvę. Besiveriant gimdos kakleliui iš jo pasišalina ir gleivių kamštis. Daugeliu atvejų ant kelnaičių ar patalynės pastebimas ne vientisas gleivių kamštis, bet gleivių gabalėliai. Filmuose dažnos scenos, kai vaisiaus vandenys nubėga fontanu, yra gerokai nutolusios nuo realybės. Jeigu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau ir / arba yra nemalonaus kvapo, žalsvos, rusvos spalvos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaisiaus vandenys, jeigu vandenmaišis pakankamai tvirtas ir elastingas, gali nenubėgti iki pat gimdymo. Prasidedant gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Pradžioje jie trumpi, trunka 20-30 sekundžių, kartojasi kas 10-20 minučių. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Gimdos kakleliui veriantis toliau sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus gimda susitraukinėja, t. y.

Pokalbis su gydytoja akušere-ginekologe Ingrida Kravčenkiene

Devintas nėštumo mėnuo. Didysis darbas atliktas, vaisius jau - mažas žmogutis, lieka laukti, kada jis nuspręs ateiti į pasaulį. Koks tas paskutinis, devintas, nėštumo mėnesis?

Kas paskatina patį gimdymo procesą, kai kalbame apie žmogaus gimimą, tikslaus atsakymo nėra ir šiandien. Labai aiškiai yra ištirtas avių bei žmogbeždžionių gimimas, pagal tai ir daromos prielaidos, kas vyksta, kai gimsta žmogus. Aš sakyčiau, kad gimdymas yra toks procesas, kurį inicijuoja vaisius, t. y. vaikelis. Kaip ir kada jis tai padaro, lyg ir aišku, o kodėl, iki galo neištirta. Teorijų yra įvairiausių. Nuo ko gi viskas prasideda? Įsivaizduokime, kad vaisius, vadinkime jį vaiku, yra dirigentas, diriguojantis didžiuliam orkestrui - mamos kūnui, kuriame daug instrumentų, taigi, šį vaidmenį atlieka hormonai.

Nemalonūs siurprizai gimdant: apie ką nutylima?

Yra posakis, kad dviejų identiškų gimdymų nebūna, todėl iš anksto nuspėti, koks bus jūsiškis, misija kažin ar įmanoma. Daug naudingos informacijos galima sužinoti rengiamuose nėštumo ir gimdymo kursuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime tai, apie ką mielai nutylima: kokie nemalonūs siurprizai galimi gimdant?

Drebulys

Kai kurios gimdyvės skundžiasi, kad per sąrėmius ir gimdymą jas krečia drebulys, kai kurios proceso metu kalena dantimis. Bet iš tiesų kūno temperatūra gimdymo metu išlieka tokia pati, gali net padidėti 1-2 laipsniais. Ir tiksliai nėra žinoma, kodėl gimdyvė gali jausti drebulį ir kalenti dantimis. Vienas iš galimų spėjimų, tai gali būti dėl nesutampančios motinos ir vaisiaus kraujo grupės.

Viena iš gydytojų dalijosi patirtimi: „Ir, pagaliau, bet ne mažiau svarbu yra tai, kad drebėsite kaip pašėlusios, ypač iškart po gimdymo. Jūsų organizme bus daug adrenalino, daug pokyčių, susijusių su skysčiais.“ Gerbėjams patiko gydytojos nuoširdumas: jos vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 10,7 mln. kartų ir sulaukė daugiau nei 1,5 mln. paspaudimų „Patinka“. Komentaruose Ali sekėjos dalijosi savo patirtimi, o viena iš jų parašė: „Drebėjimas. Mano vyras po gimdymo net negalėjo atsitraukti nuo manęs, kad pamatytų naujagimį, nes buvo taip išsigandęs mano intensyvaus drebėjimo. Niekas mūsų apie tai neįspėjo.“

Taip pat yra pasakojimų: „Mane pradėjo krėsti šaltis į pačią sąrėmių pabaigą, stūmimo metu nebekrėtė, o paskui vėl krėtė po visko, kai persikrausčiau nuo gimdymo stalo į lovą ir krėtė kelias valandas. Siaubas kaip mane krete saltis pries gimdyma. Tik kai atnese antra kaldra , ta kazkiek silčiau pasidare. man toks drebuliukas buvo, kai išvežė į operacinę, neplanuotam cezariui ir po operacijos dar kelias valandas toks drebuliukas buvo. Daktarė paaiškino, kad tai lengvas šokas. mane irgi krėtė šaltis atsidarinėjant gimdos kakleliui, ir po cezario visa klebėjau baisiausiai, temperatūra buvo pakilus iki 39. šiaip labai įdomu dėl ko taip būna? labai keistas jausmas. visa kraciausi kai kaklelis atsidarinejo (cia jau i gala). nepasakyciau, kad buvo salta. Mane po pirmo gimdymo labai krėtė šaltis. Taip norėjosi karštos arbatos tada. Važiuodama gimdyt antrąkart buvau ale gudresnė, ir vežiausi termosą arbatos. Oj kaip as kraciausi po cezario. Vyras net isigando, nes visa lova nuo manes kratesi. Nu gal kokias 2-3 val.“

„Atsimenu, ir mane krete saltis po gimdymo kokia valanda, nors aplinkoje buvo silta, lauke- 30 laipsniu karscio, o as tirtejau pamelynavusi. Tai normalu. Padejo karsta arbata, atnesta akuseres, bei vyras kojines apave. Padejo. Na mane po abieju cezariu krete drebulys, nepavadinciau salciu, tiesiog buvo nevalingas drebejimas kurio valdyt nesugebejau.“

Dujos ir tuštinimasis

Vaikui slenkant gimdymo takais, iš išangės išstumiamas oras, tad reikia pasiruošti, kad gali pasišalinti ir dujos. Jei taikomas epidūrinis nuskausminimas, šio proceso tikimybė dar labiau išauga, nes paralyžiuojamas analinis sfinkteris. Gali būti dar vienas nemalonus pašalinis poveikis - moteris gali pasituštinti ant gimdymo stalo ar lovoje. Taip nutinka todėl, kad kūdikio galvelei slenkant gimdymo kanalu, ji stipriai spaudžia tiesiąją žarną, ši susiploja ir jos turinys išstumiamas lauk.

Neverta dėl to nerimauti, nes akušerės ne pirmą kartą priima gimdymą, yra daug mačiusios, ir tokias situacijas vertina supratingai. Tačiau siekiant išvengti tokių nemalonumų, prieš einant į gimdyklą gimdyvėms rekomenduojama pasidaryti klizmą.

Viena gydytoja pataria: „Antra, dauguma moterų stūmimo metu pasituština. Klausykite, tie patys raumenys, kuriuos naudojate tuštindamosi ar bandydamos pasituštinti, kai jums yra užkietėję viduriai... tai tie patys raumenys, kuriais išstumiate kūdikį.“ „Be to, kūdikio galva spaudžia tiesiąją žarną. Jei ten bus išmatų, jos išeis lauk.“ „Tai normalu, viskas gerai.“

Nekontroliuojamos emocijos

Gimdymo metu, ypač jei moteris gimdo be nuskausminimo, gimdyvė staiga gali pajusti, kad rėkia, keikiasi arba verkia. Akušerės pasakoja, kad kai kurios gimdančios pacientės gali elgtis labai nenuspėjamai ir nekontroliuoti savo emocijų.

Tačiau ir šiuo atveju neverta nervintis, nes viskas natūralu. Tai tiesiog reakcija į skausmą ir bendrą nuovargį, arba priežastis gali būti hormonai, nes per gimdymą pakinta estrogeno ir progesterono lygis organizme. Jei norite per gimdymą valdyti savo veiksmus ir emocijas, teks rimtai ruoštis. Manoma, kad moterys, kurios lankė pasiruošimo gimdymui kursus, per gimdymą būna ramesnės, nei tos moterys, kurios kursų nelankė.

Kita moteris pridūrė: „Aš nežinojau, kad po cezario pjūvio vis dar kraujuojama! Ačiū!!!“

Aptemęs protas

Didelė tikimybė, kad gimdymo metu moteris pamirš viską, ko ją mokė specialiuose kursuose. Tokiu atveju teks pasikliauti tik akušerėmis ir gamta. Manoma, kad tokiu atveju labai padeda gimdyme dalyvaujantis partneris, žinoma, jei tik jo protas neaptemo dar anksčiau, nei jūsų. Beje, po gimdymo kai kurios moterys negali prisiminti nė vienos smulkmenos.

Nejaučiama meilė iš pirmo žvilgsnio

Būna, kad mama, pirmą kartą paėmusi ant rankų naujagimį, nejaučia jam meilės ir didžiulio džiaugsmo. Bet tai dar nieko nereiškia, juk vos prieš porą minučių ji jautė stiprų skausmą ir atliko varginantį darbą, tad jai reikia atsigauti.

Sunkumas tėčiams

Tai, kas vyksta, gimdyme dalyvaujantiems tėčiams gali sukelti paniką. Tai gali ištverti toli gražu ne kiekvienas vyras. Gydytojai prisipažįsta, kad neretai jie būna priversti paprašyti vyrų išeiti iš palatos. Matydamas baisių skausmų kankinamą žmoną, vyras gali labai susinervinti, o jo baimė ir nerimas gali neigiamai paveikti ir pačią gimdyvę.

Viena gydytoja pataria: „Pirma, prieš atvykstant gimdyti, jums nereikia apsiskusti. Tai nebūtina, mums tai nerūpi.“

„Trečiasis jos patarimas buvo nenustebti, kad prasidės kraujavimas, kad ir kokiu būdu kūdikis išvys šį pasaulį. Kiekviena moteris, pagimdžiusi kūdikį, nesvarbu, ar tai buvo vaginalinis gimdymas, ar cezario pjūvis, kraujuos.“ „Kraujuoti yra normalu.“ „Jei kraujuosite pernelyg daug, tai jau bus hemoragija. Sunerimti reikia tuomet, jei netenkate litro kraujo.“

Dar viena moteris rašė: „Gimdžiau antrąjį vaiką ir stūmiau tiek, kad pagadinau orą tiesiai gydytojui į veidą. Mane apėmė siaubas, o jis tik nusijuokė ir pasakė: „Puikiai, taip ir toliau.“

tags: #drebejimas #pries #gimdyma

• Marijampolės ligoninės naujagimių priežiūra
• Nuo ko pradėti kūdikio primaitinimą?
• Vaikų pasaulio vaizdavimas romane „Lygiosios trunka akimirką“
• Apie Indrės Kavaliauskaitės-Morkūnienės nėštumą
• Kodėl vandens filtrai yra būtini?