Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys Lietuvoje - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.

Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos. „Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, - aiškina prof. R. Tamelienė. - Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.“
Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, antrinio lygio ligoninių ir kitų gydymo įstaigų užtikrina Naujagimio pervežimo komanda. „Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, - sako profesorė. Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, visada geriau gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 proc. naujagimių, kurie dėl organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje - ji svėrė vos 350 gramų.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (1990 m.) | 10-15 iš 1000 gimusių |
| Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (2020 m.) | 2,78 iš 1000 gimusių |
| Pacientų pasitenkinimas (2010 m.) | 28 proc. |
| Pacientų pasitenkinimas (2014 m.) | 47 proc. |
Nėščiosioms dažnai kyla įvairių klausimų, susijusių su pačiu rimčiausiu momentu - gimdymu. Deja, gimdymas yra apipintas įvairiais nusistovėjusiais klaidingais mitais. Pavyzdžiui, daugelis moterų mano, jog prieš gimdymą būtina nusiskusti bikinio zoną. Tačiau realybėje gydytojai rekomenduoja neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais, nes galima lengvai susižeisti. Plaukelių kiekis neturi jokios įtakos gimdymo eigai ar gydytojų požiūriui.

Kitas dažnas nuogąstavimas - tuštinimasis gimdymo metu. Tai yra visiškai natūralus reiškinys, pasitaikantis 50-75 proc. natūraliai gimdančių moterų. Personalas yra įpratęs prie tokių situacijų ir mikliai jas sutvarko. Taip pat neretai baiminamasi plyšimų, tačiau specialistai pabrėžia, kad natūralūs plyšimai dažnai gyja geriau ir greičiau nei specialiai atlikti tarpvietės kirpimai (epiziotomija).
Kalbant apie pasaulines tendencijas, gimdyvių mirtingumo rodikliai 2020 metais nebuvo džiuginantys - visame pasaulyje mirė apie 287 000 mamų. Dauguma mirčių fiksuojamos skurdžiausiose pasaulio vietose, kur trūksta medikų, lovų ir vaistų. Vienas itin retų ir pavojingų atvejų - embolija vaisiaus vandenimis. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį fiksuoti penki tokie klinikiniai atvejai. Tai komplikacija, kuri dažnai baigiasi gimdyvės mirtimi, o jos tikrosios priežastys iki šiol nėra iki galo žinomos.