Dovilės Krupickaitės biografija: geografė, mokslininkė ir visuomenės veikėja

Dovilė Krupickaitė gimė 1969 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje. Ji yra lietuvių geografė, garsaus geografo R. Krupicko duktė.

Prof. dr. Dovilė Krupickaitė yra žymi Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėja, kurios darbai miestų, gyventojų ir regioninės geografijos srityse ženkliai prisidėjo prie Lietuvos geografijos mokslo plėtros.

Išsilavinimas ir akademinė karjera

1992 m. Vilniaus universitete (VU) įgijo geografo specialybę. 1999 m. VU ir Geografijos institute apgynė fizinių mokslų srities fizinės geografijos krypties daktaro disertaciją „Urbanizacijos Lietuvoje geografinės problemos“. Disertacijos tema buvo Lietuvos urbanizacijos geografinės problemos, ginta 1999 m. fizinių mokslų, geografijos (06P) srityje.

Akademinę patirtį Dovilė Krupickaitė gilino ir užsienyje. 1993-1994 m. stažavosi Hanoverio universitete (Vokietija). 2001 m. tęsė podoktorantūros studijas Miuncheno technikos universitete (Vokietija).

Pradėjusi savo profesinę veiklą, 1997-2002 m. dirbo Geografijos institute, o 2002-2008 m. - Geologijos ir geografijos institute. Nuo 2001 m. Dovilė Krupickaitė dėsto Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (iki 2016 m. Gamtos fakultetas) Geografijos ir kraštotvarkos katedroje. 2011 m. tapo profesore.

Mokslinių tyrimų sritys

D. Krupickaitės mokslinių tyrimų kryptys apima plačią geografijos sritį, įskaitant:

• Miestų geografiją
• Miestų planavimą
• Gyventojų geografiją
• Demografiją
• Regioninę geografiją
• Politiką ir planavimą

Ji tyrė urbanizacijos tendencijas Lietuvoje, Visagino atominės elektrinės regiono demografinę situaciją, regioninius demografinės kaitos Lietuvoje ypatumus, Vilniaus miesto centrinės dalies raidos aktualias problemas, socialinę kaitą Vilniuje, studentų emigracijos problemas.

Vadovavimas Lietuvos geografų draugijai

Dovilė Krupickaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos geografų bendruomenės veikloje. 2010-2016 m. ji ėjo Lietuvos geografų draugijos prezidentės pareigas.

Lietuvos geografų draugija - tai Lietuvos visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos geografijos mokslininkus, dėstytojus, mokytojus bei kitus fizinius ir juridinius asmenis, besidominčius geografijos mokslu bei mokymu ir remiančius jo pažangą.

Draugija įsteigta 1934 m. Kaune, o jos steigimo iniciatorius ir pirmasis vadovas buvo Kazys Pakštas. Tuo metu Draugija turėjo apie 100 narių, kurie buvo ne tik geografai, bet ir kariškiai, teisininkai. Iki Antrojo pasaulinio karo draugijos nariai gausino geografijos mokslo žinias, skleidė jas, daugiausia per mokslo leidinį „Kosmos“, skatino tiesiogiai pažinti kraštą per pažintinį turizmą. Geografijos žinias Draugija propagavo viešose paskaitose. 1938 m. Lietuvos geografų draugijos iniciatyva surengtas pirmasis Lietuvos geografų kongresas. Buvo užmegzti glaudūs ryšiai su Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių geografais.

1955 m. Lietuvos geografų iniciatyva įkurtas TSRS geografijos draugijos padalinys LTSR geografinė draugija, kuri tęsė Lietuvos geografijos pažinimo tradicijas: skatino krašto geografijos tyrimus, būrė lietuvių geografų bendruomenę, organizavo mokslo renginius ir pažintines keliones, plėtojo mokslo ryšius. Nuo 1958 m. su Geologijos ir geografijos institutu leido tęstinį mokslo leidinį „Geografijos metraštį“.

1989 m. atkurta Lietuvos geografų draugija įsteigė K. Pakšto medalį. 2010 m. gegužės 14 d. įvykęs Visuotinis Draugijos narių susirinkimas davė naują impulsą atgaivinti kai kurias primirštas veiklas. Buvo atnaujinti draugijos veiklos uždaviniai ir veiklos gairės.

Lietuvos geografų draugija rengia mokslinius seminarus, pažintines mokslines išvykas, memorialinius renginius, populiarina geografijos mokslą, telkia geografus aktualiems Lietuvos visuomenės uždaviniams spręsti. Draugijos iniciatyva atlikta ir taikomųjų aplinkos tyrimų, parengta teisės aktų. Kartu su Geologijos ir geografijos institutu draugija leidžia periodinį mokslo leidinį „Annales Geographicae“ (Geografijos metraštis). Draugija remia ir kitus geografijos mokslo leidinius.

1999 m. Lietuvos geografų draugija surengė II Nacionalinį Lietuvos geografų kongresą. 2010 m. vyko Draugijos organizuotas Lietuvos geografų forumas „Geografijos mokslas Lietuvoje: darbai ir perspektyvos“. Forume diskutavo geografai, atsakingų mokslo ir studijų institucijų atstovai, parengta rezoliucija.

Svarbiausi moksliniai darbai ir publikacijos

Krupickaitė yra 7 monografinių leidinių, daugiau nei 40 mokslinių bei keletos mokslo populiarinimo straipsnių autorius arba bendraautoris. Ji skaitė mokslinius pranešimus daugiau nei 30 mokslinių konferencijų ir seminarų, parengė 8 žemėlapius Lietuvos nacionaliniam atlasui.

Monografijos ir monografiniai leidiniai

• Ignalinos AE regionas: permainų erdvė (2005, su kitais)
• Aidis, R., Krupickaitė D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų: Lietuvos studentų nuostatos emigruoti // Mitigating Brain Drain: Migration tendencies of Students in Lithuania. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. P. 181.
• Ramonienė, M., Krupickaitė, D. (2013). Įvadas. Miestai ir sociolingvistika. Ramonienė, M. (red.). Miestai ir kalbos II. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.
• Krupickaitė, D. (2015). Lietuvių diasporos struktūra ir jos atspindys projekto tyrime. Ramonienė, M. (red.). Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.
• Krupickaitė, D., Baranauskienė, V. (2015). Emigrantų lietuvių kalbos mokėjimo ir vartojimo pasaulio regionuose ypatumai. Ramonienė, M. (red.). Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.
• Burneika, D., Ubarevičienė, R., Valatka, V., Baranauskaitė, A., Pociūtė-Sereikienė, G., Daugirdas, V., Krupickaitė, D. (2017). Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p.

Mokomoji knyga

• Krupickaitė, D., Beconytė, G. (2011). Miesto funkcinių tyrimų sociogeografinėje praktikoje metodiniai nurodymai. Mokomoji knyga.

Kiti reikšmingi straipsniai ir publikacijos

Dovilė Krupickaitė yra daugelio recenzuojamų mokslinių straipsnių autorė ir bendraautorė, publikuotų tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose leidiniuose. Tarp jų:

• Krupickaitė, D. (2000). Erdvinių gyvensenos, kaip vieno svarbiausių urbanizacijos aspektų, skirtumų tyrimas (dviejų Lietuvos rajonų pavyzdžiu).
• Krupickaitė, D. (2005). Demografinių socialinio lauko įtampų kaitos tendencijos Lietuvoje. // Geografija 41 (1): 11-16.
• Aidis R., Krupickaitė D., Blinstrubaitė L. (2005). The Loss of Intellectual Potential: Migration tendencies amongst students in Lithuania. Geografija 41(2). P. 33-40.
• Pociūtė-Sereikienė, G., Krupickaitė, D. (2016). Uždaros gyvenvietės kaip teritorinės segregacijos veiksnys. Filosofija. Sociologija 27 (2): 161-172.
• Axenov, K., Krupickaitė, D., Morachevskaya, K., Zinovyev, A. (2018). Retail sprawl in post-Soviet urban residential communities: Case studies of Saint-Petersburg and Vilnius. Moravian Geographical Reports, 26(3): 210-219.
• Pawlewicz, K., Senetra, A., Gwiaździńska-Goraj, M., Krupickaitė, D. (2019). Differences in the Environmental, Social and Economic Development of Polish-Lithuanian Trans-Border Regions.

Indėlis į Lietuvos nacionalinį atlasą

Krupickaitė, D. (2014). Gyventojų tankumas ir prieaugis Europoje. Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. Vilnius: Nacionalinė žemės tarnyba. Vilniaus universitetas. P. 25.

Krupickaitė, D., Mačiulevičiūtė-Turlienė, N. (2014). Urbanizuotumo lygis Europoje. Lietuvos nacionalinis atlasas. I tomas. Vilnius: Nacionalinė žemės tarnyba. Vilniaus universitetas. P. 25.

Pilietinė veikla ir indėlis į visuomenės diskusijas

Dovilė Krupickaitė taip pat prisideda prie visuomenės švietimo ir diskusijų, dalyvaudama įvairiuose projektuose. Pavyzdžiui, ji dalyvavo LRT RADIJO tinklalaidėje „Daiktiniai įrodymai“ temoje „Tuštėjanti planeta: apie vaikus ir tėvus su Dovile Krupickaite“. Šios laidos metu buvo diskutuojama apie demografinius iššūkius, keltus XVIII ir XIX amžių sandūroje anglų ekonomisto Malthuso, ir šiuolaikinius demografinės kaitos procesus, kur Aidas Puklevičius vedė pokalbį apie Žemės ir žmonijos ateitį.

Rimanto Krupicko atminimo knyga

Dovilė Krupickaitė yra ir vyriausioji R. Krupicko dukra, kuri tęsia savo tėvelio darbus. Neseniai pasirodė knyga "Turiu eiti: Rimantas Krupickas, mokslininkas, geografas, keliautojas", skirta dr. Rimantui Krupickui atminti. Šią knygą rašė ir prisiminimus pateikė 112 jo draugų, buvusių bendražygių, studentų ir bendraminčių. Knygoje yra 504 puslapiai su 500 nuotraukų, fiksuojančių jo gyvenimo akimirkas. Knygą sudarė buvusios Jaunųjų geografų mokyklos auklėtinės, vėliau - studentės ir Rimo Krupicko pagalbininkės: Aušra Narbutaitė-Jorgensen, Linoreta Vasilevičienė, Sabina Pranculienė bei Dovilė Krupickaitė. Knygoje prisiminimais dalijasi bendražygiai, studentai, šeimos draugai, dėstytojai ir bendradarbiai.

tags: #dovile #krupickaite #gimimo #metai

• Regioninės ir pasaulinės iššūkiai motinos sveikatai
• Daiktų sąrašas kelionei su kūdikiu
• Žmonių orumas ir teisės
• kur vaikai gali sportuoti Antakalnyje?
• Apie „mažo žmogaus“ dvasios tvirtybę Guzel Jachinos knygoje „Mano vaikai“