Kai vaikas gimsta tyliai: istorijos apie neišgirstą verksmą ir jo priežastis
Antrąjį savo gimdymą Evelina iki šiol gerai prisimena. Tiesa, praėjo ne tiek daug laiko - vos pora metų - bet, kaip sako moteris, gimdykloje išvystas vaizdas įstrigo ilgam. Šiandien jos vaikams septyneri ir dveji metai. O jauniausiam - 11 mėnesių.
Visi vaikai gimė Anglijoje, kur lietuvė pragyveno 10 metų. Prieš porą mėnesių šeima grįžo į Lietuvą ir bando kurti gyvenimą tėvynėje.
„Vidurinis gimdymas buvo išskirtiniausias. Pats nėštumas taip pat buvo sunkiausias. Mane ilgai pykino, nėštumas buvo labai komplikuotas, buvo daug problemų, teko gulėti ligoninėje, kur statė lašelines. Pirmiau sakė, kad vaikučio svoris gali būti per mažas, paskui - kad per didelis. Visokių niuansų buvo“, - pasakojo moteris.
Sulaukus 32-ų nėštumo savaičių Evelinai prasidėjo kraujavimas. Nuvykus į ligoninę, nepavyko užfiksuoti kūdikio judesių. Medikai sakė, kad reiktų išlaukti bent iki 37 savaičių. Bet situacija pasitaisė ir Evelina išlaukė iki 39 savaičių.
„Atvykus į ligoninę, man suleido skatinamuosius, bet jie nesuveikė. Atvykau apie 22 val., o atėjus vidurnakčiui užmigau. Naktį pabudau nuo labai didelių skausmų. Kai mane apžiūrėjo, sakė, kad gimdymas dar neprasideda. Bet po valandos gimė mano berniukas. Tiesa, tai, kaip jis gimė, man buvo didelis šokas. Vaikas neverkė. Išsigandau, gal nekvėpuoja, juk nėštumas buvo komplikuotas. Atsisėdau pasižiūrėti ir pamačiau, kad jis yra vandens plėvėje. Kaip sakoma, kūdikis „su marškinėliais“. Tikima, kad po laiminga žvaigžde. Medikai leido, kad nupulsuotų virkštelė, tada prakirpo pūslę, vandenys išbėgo, ir tada pasigirdo verksmas“, - pasakojo moteris.
Anot jos, medikai pasirinko nekirpti pūslės, nes viskas klostėsi pakankamai sklandžiai. „Jie buvo už natūralų gimdymą, todėl pasirinko nekirpti. Aš gimdžiau be jokių nuskausminamųjų, be epidūrinės nejautros. Be to, bijojo, kad kerpant gali pažeisti vaiko galvytę, nes jis buvo labai žemai įsitaisęs“, - pasakojo Evelina.
Nors gimdymas truko vos 49 minutes, anot moters, atrodė, kad praėjo kelios paros. „Visų pirma, buvo labai sunku išstumti. Galiu pasakyti, kad tai buvo skausmingiausias gimdymas iš visų trijų. Bet nuskausminamiesiems nesiryžau, turiu apie tai savo nuomonę. O kai vaikas jau gimė, buvo labai baisu, kad neišgirdau verksmo. Pati pradėjau rėkti“, - prisiminimais dalijosi moteris.
Po tokios patirties vis tik Evelina ryžosi ir trečiam vaikučiui, nors prisipažįsta, kad baimės buvo daug. Nepaisant to, trečias nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai.
Priežiūra kitokia nei Lietuvoje
Ne paslaptis, kad daugelis lietuvaičių gimdo svetur. Ypač dažnai - Didžiojoje Britanijoje. Evelina, paklausta, kaip vertina tenykštę priežiūrą, sakė, kad medikų profesionalumu nesiskundžia, bet skirtumų su Lietuva yra nemažai.
„Mes, lietuvės, esame įpratusios, kad Lietuvoje po gimdymo laiko tris dienas ligoninėje, viskas ant lėkštutės paduota. Anglijoje to nėra. Aš pagimdžiau ketvirtą ryto, o dešimtą jau buvau namuose. Ir buvau daug laimingesnė nei gulėdama ligoninėje“, - šypsojosi moteris.
Bet Evelina prisipažįsta, kad moters priežiūra ligoninėje ją šokiravo. „Aš dešimt metų pragyvenau Anglijoje ir buvau pakraupusi. Moters po gimdymo niekas netikrina kaip Lietuvoje. Tu padarei savo darbą, pagimdei, dabar viskas dėmesys - vaikui“, - pasakojo pašnekovė.
Anot jos, medikai atsižvelgia į gimdyvės pageidavimus, bet ne visada jų paiso. „Pirmiausia jie pasiūlo patį paprasčiausią būdą skausmo malšinimui. Įsivaizduokite, man pasiūlė dvi paracetamolio tabletes. Sakau, ar jūs juokaujate? Net paklausiau akušerės, ar ji pati gimdė. Sako, taip. Klausiu, ar jums padėjo paracetamolis? Tai kodėl man siūlote? Man beliko pasakyti, kad esu alergiška. Tada pasiūlė dujų, pabandžiau, bet man labai nepatiko. Apsvaigau. O jei moteris nori kokių nors stipresnių nuskausminamųjų, tempia iki paskutinės minutės, kad neduotų. Pavyzdžiui, pirmą vaiką gimdžiau 12 valandų ir viskas, kas man buvo pasiūlyta, buvo paracetamolis ir dujos“, - pasakojo Evelina.
Ar nenorėjo moteris gimdyti Lietuvoje?
„Buvo planų su paskutiniu vaiku grįžti gimdyti į Lietuvą, bet man neleido skristi, nes placenta buvo pirmaeigė ir bijojo, kad ji gali nepakilti. Todėl skraidymai buvo apriboti“, - pasakojo moteris.
Nėra nieko mistiško
Delfi paklausė ginekologo Tomo Lūžos, kaip dažnai kūdikiai gimsta vandens pūslėje ir ką tai duoda vaikui. „Dažniausiai vandenmaišis plyšta. Būna, kad vaisius vandenys nuteka tik pačioje gimdymo pabaigoje. Ypatingai retais atvejais vaisiaus vandenų pūslė neplyšta ir naujagimis gimsta su visa pūsle ar apgaubtas jos dalimi: taip kiek dažniau pasitaiko cezario pjūvio operacijos metu. Anksčiau toks gimimas buvo labai mitologizuotas, tarsi toks vaikas gimė po laiminga žvaigžde, kad turės įvairių galių ir pan. Iš tikrųjų moksliškai nėra įrodyta tokia prasmė. Gimdymo metu veikia pakankamai stiprios mechaninės gimdos susitraukimų jėgos, tad greičiausiai vaisiaus vandenmaišio plėvė būna tvirtesnė ir tais retais atvejais neįplyšta“, - pasakojo ginekologas.
Anot jo, nėštumo metu vaisiaus vandenų pūslė apsaugo vaisių nuo aplinkos veiksnių, infekcijų. Gimdymo metu vaisiaus vandenų pūslė padeda plėstis gimdos kakleliui, procesas būna mažiau skausmingas.
„Neprogresuojant gimdymui, sustojus arba neprasidedant sąrėmiams, tenka vaisiaus vandenų pūslę įkirpti. Ši procedūra yra neskausminga, vaisiaus ar mamos pažeidimų tikimybė yra labai maža. Jeigu gimdymas vyksta ir progresuoja sklandžiai bei gimdyvės ir vaisiaus būklė gera, vaisiaus vandenų pūslei leidžiama plyšti savaime, ji neliečiama, tokiu atveju yra tikimybė sulaukti naujagimio su „marškinėliais“, - teigė specialistas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė šiandien atskleidė tikrąją naujagimio mirties priežastį.„Vaiko mirtį lėmė įgimta plaučių arterijos stenozė, dėl kurios išsivystė širdies nepakankamumas per tą laikotarpį, kol jis gimė. O tai jau ir tapo mirties priežastimi“, - patikino ji.
Vandenys buvo žalios spalvos. Antradienį pati gimdyvė 27-erių Dovilė Leinartaitė papasakojo visą savo skaudžią gimdymo istoriją. Kaip tuomet pasakojo pati D.Leinartaitė, jos antrasis nėštumas buvo įprastas, o gydytojai nieko neįtarė. „Gimdymo terminas buvo, pagal echoskopiją, kovo 5 - 6 dieną. Pagal viską realiai gimdymas buvo numatytas kovo dvylikta dieną. Gimė pačiu laiku...“, - skaudžiai prisiminė tuomet ji.
D.Leinartaitei atvažiavus į ligoninę, čia ją patikrino gydytojai.„Jie pasakė, kad yra tam tikra kristalizacija. Lygtais bėgo vandenys, lygtais ne, matomai tai ir vadinasi šiuo terminu. Buvo prasidėję tarsi sąrėmiai, maudimas. Mane paguldė į skyrių ir laukė, kada įsibėgės visas gimdymas“, - pasakojo moteris. Čia gimdyvė gulėjo kelias valandas. Tuo metu gydytojas padarė echoskopiją ir patikino, kad vaisiui yra viskas gerai. Vėliau D.Leinartaitei sustiprėjo sąrėmiai ir moteris buvo išvežta gimdyti.„Čia man nuleido vandenis, tačiau vandenys buvo žalios spalvos. Pasiteiravau, ar nereiktų daryti Cezario pjūvio, bet gydytojai patikino, kad to daryti tikrai nereikia, nes yra dar daug laiko, o vaiko tonusai geri“, - sakė gimdyvė.
Gimęs vaikas neverkė. Taip moteris gimdymo laukė kelias valandas, vėliau pusvalandį, dar kurį laiką. Staiga prasidėjo gimdymas.„Kai prasidėjo gimdymas, vaikas buvo sėdimoje padėtyje, aš gimdžiau vaiką sėdimoje padėtyje ir vėl paklausiau gydytojų, ar nereiktų daryti Cezario pjūvio, gydytojai vėl patikino, kad to nereikia“, - prisiminė D.Leinartaitė. Tačiau gimęs vaikas neverkė ir tai labai išgąsdino moterį. Kaip pasakoja ji, vėliau gydytojai atgaivino naujagimį, ji girdėjo verkiantį mažylį.„Atvežė inkubatorių ir pranešė, kad mano vaikas labai blogos būklės. Po valandos gydytoja pranešė, kad vaikas mirė“, - sako ji. Nuo ko mirė vaikas, pasak D.Leinartaitės, jie negalėjo tiksliai paaiškinti.„Vaikų gydytoja sakė, kad galėjo būti širdies yda, infekcija ar kažkas panašaus. Visą nėštumą lankiausi pas gydytojus ir niekas nepasakė, kad gali būti kažkas blogai. Minties net nebuvo, kad kažkas gali baigtis taip tragiškai“, - skaudžiai pasakojo moteris. Dabar pati moteris stengiasi kaip įmanoma išgyventi šį laikotarpį, ją palaiko artimieji. Tačiau dabar D.Leinartaitė labiausiai nori sužinoti, kas, pasak jos, buvo nutylėta.„Kažkur kažkas buvo nutylėta. Ar man besilaukiant nėštumo metu, ar ligoninėje. Kažkas, manau, yra nutylėta“, - sakė moteris. Atliko autopsijąRespublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė tuomet patvirtino tokią informaciją, tačiau daugiau ji komentuoti negalėjo be tėvų raštiško sutikimo.„Gydytojai sakė, kad gimdymas praėjo sklandžiai. Nebuvo jokių gimdymo komplikacijų. Šiuo metu yra atliekama autopsija, kuri ir parodys vaiko mirties priežastį“, - anksčiau komentavo ji.
Donato ir Margaritos Lietuvnikų pirmagimis Liutauras mirė dar motinos įsčiose - Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose Kaune gimdyti pasirinkusi vilniečių pora taip ir neišgirdo sūnaus verksmo, nes negyvagimiui konstatuota asfiksija - uždusimas.
Donatas ir Margarita dėl netekties kaltina Krikščioniškųjų gimdymo namų medikus, kurie pasirinko netinkamus būdus naujagimiui priimti. Vilniečiai įsitikinę, kad laiku atliktas cezario pjūvis būtų padėjęs išvengti tragedijos.
„Jei ne medikų klaidos, galėjome auginti sveiką sūnų ir ateinančią vasarą jam jau būtų buvę dveji“, - graudinosi 31 metų D.Lietuvnikas.
Su žmona jis siekia teismuose įrodyti, jog būtent medikų sprendimai, o ne atsitiktinumas lėmė, kad naujagimis užduso prieš gimdamas. Kovodami dėl savo tiesos Lietuvnikai susidūrė su aršiu pasipriešinimu, bet žada nepasiduoti, nors ikiteisminis tyrimas po pusantrų metų ir buvo nutrauktas. Šį prokuroro sprendimą gedintys sutuoktiniai apskundė tikėdamiesi, kad tyrimas bus atnaujintas.
„Ekspertų išvados dėl mūsų sūnaus mirties skamba netgi nelogiškai. Neva nėštumas buvo puikus, žmonos ir vaisiaus būklė puiki, gimdymo strategija ir eiga puiki, bet rezultatas - negyvas vaikas. Tai kas dėl to kaltas? Gimdymą priėmusi gydytoja net svaičiojo apie „mistinę mirtį“, nors mes esame įsitikinę, kad už netektį atsakingi gimdymą prižiūrėję medikai“, - kalbėjo D.Lietuvnikas.
Teismų karuselėje dėl kone iškart po gimdymo mirusio sūnaus prieš keliolika metų jau sukosi Diana ir Antanas Rumšai. Jiems pavyko įrodyti, kad dėl netekties atsakingos gimdymą prižiūrėjusios Kretingos medikės, ir net prisiteisti moralinę kompensaciją iš ligoninės. Tačiau medikės negavo realios laisvės atėmimo bausmės, o Rumšams trejus metus, kol vyko teismai, teko gyventi pragare.
„Niekas toje ligoninėje nesikeitė ir niekas nieko neketino keisti - į mus vėliau net kreipėsi šeima, kurios naujagimis taip pat mirė toje ligoninėje“, - sakė A.Rumša.
O pirmagimio kadaise netekusi kaišiadoriškė Raimonda (vardas pakeistas moters prašymu, redakcijai žinomas) iki šiol su siaubu prisimena ne tiktai pačią tragediją, bet ir pastangas įrodyti medikų kaltę. Sūnaus netekusiems tėvams net buvo siūlomas kyšis, kad jie atsiimtų ieškinį. Nors kaišiadoriškiai pinigų atsisakė, ikiteisminis tyrimas, taip ir nepasiekęs teismo, vėliau vis tiek buvo nutrauktas.
Vilnietis D.Lietuvnikas žada atkakliai kovoti iki galo, kad pasiektų teisingumą ir sistema keistųsi, nors Kaune esantys Krikščioniškieji gimdymo namai kratosi kaltės dėl gimusio negyvo kūdikio.
Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvnikų pirmagimio sausio pradžioje nutraukė: „Vadovavausi savo vidiniais įsitikinimais ir sąžine. Pagrindas nutraukti tyrimą buvo tas, kad nenustatėme, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aš neturiu specialių medicininių žinių vertinti, kas buvo padaryta tinkamai ar netinkamai, nes net medikams kai kurios sritys yra specifinės, tad mano vertinimas, žinoma, priklausė ir nuo specialistų - ekspertų išvadų. Arba jie randa problemą ir ją nurodo, arba nenurodo.“
Tačiau Lietuvnikai ir toliau atkakliai siekia, kad kaltieji dėl jų sūnaus mirties būtų nubausti, nes yra įsitikinę, jog negalima daryti išvadų tik pagal tų pačių medikų, kurie dirbo per gimdymą, surašytus dokumentus, kuriuos ligoninės personalas turėjo galimybių užpildyti taip, kaip norėjo.
Nusprendė vykti į Kauną
2021 metų liepos 29-ąją Lietuvnikai nuvyko į Krikščioniškuosius gimdymo namus planinio gimdymo. Nėštumo metu moteriai nustatytas gestacinis diabetas, dar kitaip vadinamas nėščiųjų diabetu, kai stebimas didesniu, nei turi būti, gliukozės kiekiu kraujyje pasireiškiantis angliavandenių apykaitos sutrikimas. Be to, sutuoktiniai buvo įspėti, kad virkštelė apsivijusi vaisių.
Margarita planavo gimdyti Vilniuje, bet vėliau atsisakė šios minties, nes medikai net nebandė paaiškinti, ar jos būklė gali būti pavojinga. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pirmagimio laukiantys sutuoktiniai lankė nuotolinius naujagimio priežiūros kursus, o šios įstaigos medikai ramiai ir išsamiai paaiškino, kad moters būklė nekelia pavojaus nei jai pačiai, nei kūdikiui. Todėl Lietuvnikai apsisprendė gimdyti Kaune. buvo suleisti sąrėmius skatinantys vaistai.
„Žmona pradėjo jausti didelius skausmus, jėgos vis labiau ją apleido, juolab kad nuo pat pradžių jai nebuvo galima valgyti“, - pasakojo D.Lietuvnikas.
Margaritai atlikta pirmoji epidurinė nejautra, bet vaistams nustojus veikti prasidėjo dar didesni skausmai, kurių vėlesnės epidurinės nejautros jau nemalšino. „Žmonos kūnas pradėjo drebėti, atsirado traukuliai - purtėsi visa lova, Margarita vos galėjo kalbėti ir prašė cezario pjūvio operacijos, nes jautė, kad silpsta. Bet ligoninės personalas vis aiškino, kad ji - sveika moteris ir turi pagimdyti pati. Tuo metu žmona nevalingai netgi susikandžiojo liežuvį iki kraujo. Vėliau tokia jos būklė medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta kaip „nerami pacientė“, nors Margarita negalėjo savęs kontroliuoti“, - kalbėjo D.Lietuvnikas.
Kai vaisius pradėjo ropštis aukštyn, nors turėjo leistis žemyn, gimdyvė gavo nurodymą stotis ant kojų, nors ant jų vos laikėsi, pradėjo vemti. Nurodymą eiti į gimdyklą moteris gavo kelios minutės po vidurnakčio, liepos 31-ąją. Vaisius vis dar buvo per aukštai pakilęs, todėl vilnietei vėl liepta stotis, bet ji pradėjo glebti. Pasodinta ant gimdymo kėdės moteris sviro į priekį, tad buvo paguldyta ant gulto, kurio atramos vis nuslysdavo, nes buvo techniškai netvarkingos.
„Gydytoja pakvietė valytoją, kad laikytų vieną žmonos koją, aš laikiau kitą. Akušerė buvo išėjusi padėti kitai gimdyvei, netrukus dingo ir gydytoja. Likau tiktai aš su žmona ir valytoja. Kai grįžo gydytoja, keliskart dėmesys buvo nukreiptas nuo mūsų, nes kažkas vis šūkavo klausdamas, kas įleido kažkokį vyrą. Stebėjau žmoną, nes ji visa degė, ant veido trūkinėjo kapiliarai. Grįžusi gydytoja pradėjo šauktis akušerės pagalbos, nes vaikas turėjo netrukus gimti. Vaiko širdies ritmą ir sąrėmių dažnį fiksuojantis aparatas nukrito, niekas jo nesiteikė pakelti, pats paėmiau ir prispaudžiau prie žmonos pilvo. Tačiau netrukus aparatą turėjau paleisti, nes laikiau žmonos koją“, - prisiminė D.Lietuvnikas.
Kai moteris pagaliau išstūmė vaiką, jis neverkė. Kažkas iš personalo dar pakomentavo: „Va, ko toks pridusęs...“ Bet netrukus medikė sustingo ir puolė gaivinti naujagimio. Buvo iškviesta gaivinimo komanda, o kol vyko gaivinimas, kraujuojanti gimdyvė buvo palikta be priežiūros. Tik ketvirtąkart garsiai paklausęs, kada gimė vaikas, gaivinimo komandos medikas išgirdo atsakymą, kad 1 val. 24 min., bet iš sutrikusio personalo šnabždėjimosi D.Lietuvnikas suprato, jog vaiko gimimo laiko niekas net neužfiksavo. „Deja, mūsų sūnus akių taip ir neatmerkė“, - atsiduso D.Lietuvnikas.
Susiūta jo žmona vežama į palatą apalpo, o gimdykloje budėjęs personalas nebuvo tikras, kad išėmė placentą ir virkštelę, ar užsiuvo su viskuo, todėl teko atlikti papildomą tyrimą. Ant kojų nepastovinčią Margaritą, anot Donato, iš ligoninės norėjo išrašyti tą pačią dieną, bet vyras paprieštaravo, nes buvo šeštadienio rytas. Moteriai leista likti iki pirmadienio, nors išleista iš gimdymo namų kitą dieną dėl prastos būklės ji savaitei paguldyta į Kauno klinikas. Sutuoktiniams įteiktuose dokumentuose buvo įrašyta, kad vaikas gimė liepos 31 d. 1 val. 40 min., nors dar gimdymo palatoje jie girdėjo kitokį laiką, o įstaigos personalas pradėjo aiškinti apie valstybinius konkursus ir laimėtus laikrodžius, aiškiai taip ir neatsakydamas į klausimą apie neatitikimus.
„Lietuvos rytas“ įsitikino, kad ilgai laukto kūdikio netektis per gimdymą tėvams tampa didžiule tragedija, kurios pasekmes jie jaučia net prabėgus daugybei metų.
„Nekaltiname medikų dėl to, ką jie padarė. Kaltiname juos dėl to, ko jie nepadarė, - laiku neatliko cezario pjūvio operacijos ir neišgelbėjo mūsų sūnaus, nes vėliau buvo konstatuota, kad naujagimis mirė prieš pat gimdamas“, - žodžius sunkiai rinko D.Lietuvnikas.
Ikiteisminis tyrimas truko pusantrų metų, ir Lietuvnikų šeima sulaukė pirmojo smūgio - jis buvo nutrauktas, nors sutuoktiniai ir jų advokatai atkakliai baksnojo į dalykus, kurie jiems atrodė nelogiški ar buvo priešingi jų pačių prisiminimams.
„Kai žmona po gimdymo atsigavo tiek, kad galėjo kalbėti ir pastovėti ant kojų, į diktofoną surašėme prisiminimus, nes žinau, jog laikui bėgant detalės pasimiršta. Tačiau mūsų nuomonė niekam nebuvo įdomi. Prokuroras rėmėsi tiktai medikų pasakojimais ir medicinos ekspertų išvadomis. Bet juk medikai lygiai taip pat suinteresuoti apsiginti kaip ir mes pasiekti teisingumą. Įsivaizduokite, į jūsų namus ateina vagis, jus apiplėšia, o teisėsauga apklausia tik vagį, visiškai nesidomėdama tuo, ką sako vagystę matęs žmogus. Taip ir čia - prokuroras girdi tiktai medikus, bet negirdi mūsų, nors mes ten buvome ir viską matėme“, - stebėjosi D.Lietuvnikas.
Paprotintas žmonos sesers teisininkės pareiškimą dėl sūnaus mirties vilnietis parašė dar tą pačią dieną, nors turėjo vargti, kad dokumentas apskritai būtų priimtas: policijos pareigūnai Kaune reikalavo atvykti pirmadienį, po dviejų dienų. Tačiau buvo svarbu, kad negyvagimio palaikus tirtų nepriklausomi ekspertai, todėl padedamas autoritetingos teisininkės, kurios pavardė pagaliau atvėrė policijos komisariato duris, D.Lietuvnikas išsireikalavo, kad būtų priimtas pareiškimas. Į Krikščioniškuosius gimdymo namus nuvykę pareigūnai paėmė negyvagimio palaikus, tačiau medicinos išrašų negavo iki pirmadienio. „Gimdymo namų medikai turėjo net dvi dienas pildyti išrašus ir prirašyti ko tiktai nori“, - teigė D.Lietuvnikas.
Stoję į kovą siekdami nubausti, jų manymu, kaltuosius dėl sūnaus mirties Lietuvnikai net nenujautė, kas jų laukia, bet kone kiekviename žingsnyje, anot Donato, susidurdavo su kliūtimis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir ekspertai teikė gimdymo namams palankias išvadas, nors rėmėsi tik pačios gydymo įstaigos pateiktais dokumentais, o kai kurie ekspertai, kaip nesunkiai išsiaiškino pirmagimio netekę tėvai, susiję su medikais, kurie dirbo gimstant Lietuvnikų kūdikiui.
„Pavyzdžiui, gaivinimo komandos neonatologas ir neonatologas, kuris rašė ekspertinę išvadą, yra parengę bendrų medicininių publikacijų, tad ar galima ekspertą vadinti nepriklausomu?“ - klausė D.Lietuvnikas. Bylai svarbių dokumentų sutuoktinių advokatai laukė itin ilgai. Pavyzdžiui, negyvagimio KTG - kardiotokografiją, kurioje grafiškai užrašytas vaisiaus širdies ritmas ir gimdos aktyvumas, jie gavo tik po pusantrų metų.
„Jeigu ne mūsų advokatai, byla jau seniausiai būtų buvusi numarinta, o medikai dar, matyt, ir apdovanojimus būtų gavę, kad gerai padirbėjo, nors mūsų sūnus gimė negyvas. Turime kovoti prieš visą sistemą ir įrodinėti savo tiesą, nes tiriami tik medicininiai duomenys. Kitaip tariant, tai, ką Krikščioniškieji gimdymo namai užrašė ir kaip pasirengė namų darbus prieš atiduodami medicininius išrašus pareigūnams. Mano ir žmonos parodymai niekam neįdomūs. Niekam net minties nėra, kad dokumentai suklastoti arba neteisingai užpildyti, nors advokatai ir pateikė prokurorui įrodymus apie netikslumus. Tarkime, dokumentuose teigiama, kad gaivinimo komanda atvyko per 4 minutes, - Akreditavimo tarnybos išvadoje tai pabrėžiama net kelis kartus, nors gaivinimo komandai skambinta du kartus, niekas neatsiliepė, tuomet kažkas iš personalo nubėgo jos pakviesti iš kito aukšto. Advokatai patys lakstė ir nustatė, kad gaivinimo komanda galėjo ateiti ne anksčiau kaip po 8 minučių“, - teigė D.Lietuvnikas.
Dianos ir Antano Rumšų sklype Klaipėdos rajone žaliuoja prieš 17 metų pasodintas ir Giminių vardu pavadintas ąžuolynas, o jame esančioje Modesto alėjoje susodinti vardiniai šeimos ąžuolai. Modesto Rumšos vardu pavadintas ąžuolas alėjoje išsiskiria iš kitų: nors visi medžiai sodinti tuo pat metu, šis yra gerokai tvirtesnis ir aukštesnis. Modestas - Rumšų sūnus, su kuriuo tėvai taip ir nespėjo susipažinti: dėl uždelsto gimdymo kūdikis gimė patyręs hipoksiją, nes jam stigo deguonies, ir po dviejų savaičių reanimacijoje galiausiai mirė.
Tada važiuodamas iš Kauno klinikų, į kurias iškart po gimdymo Kretingoje nugabentas jo sūnus, vyras mintyse sudėliojo eilėraštį ką tik mirusiam sūnui: „Aš ąžuolėlį pasodinsiu/Ir duosiu tavo vardą jam./Ilgai auginsiu ir branginsiu,/Lankysiu aš tave tenai./Po ąžuolu pabiro gilės/Anūkai bus jie man maži./Žinau, užaugęs būtum vyras!/Dabar tik ąžuolas esi.“
Rumšai net trejus metus teismuose įrodinėjo, kad sūnaus neteko dėl medikų aplaidumo. Šią kovą šeima galiausiai laimėjo, o Kretingos ligoninė buvo priversta jai sumokėti 120 tūkst. litų (dabar - apie 35 tūkst. eurų) kompensaciją, už kurią, atskaitę advokato atlygį, Rumšai ir pasodino ąžuolus. Tačiau jie iki šiol jaučia kartėlį dėl neteisybės. Dar suspėjo pakrikštyti
Kai 2005 metų sausį prasidėjo ši tragiška Rumšų šeimos istorija, Antanas jau turėjo sūnų ir dukterį iš pirmosios santuokos, antroji jo žmona Diana taip pat buvo susilaukusi sūnaus. Nėščiąja rūpinęsi Klaipėdos medikai buvo nustatę, jog Rumšų kūdikis turėtų gimti sausio 15-ąją. Gargžduose tada gyvenusiai šeimai gimdymo namai Klaipėdoje būtų buvę arčiau, bet D.Rumšienė nusprendė gimdyti savo vaikystės mieste Kretingoje. Juolab kad Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje vyriausiąja akušere anksčiau dirbo Dianos motina, tad ligoninės personalas puikiai pažinojo gimdyvę.
Sausio 17 dieną į Kretingos ligoninę atvykusią moterį medikai ramino, kad gimdyti dar ankstoka, nes gimdos kaklelis beveik neprasivėręs. D.Rumšienei liepta grįžti po kelių dienų. Tačiau ir sausio 21-ąją kaklelis dar buvo prasivėręs nedaug, o gimdyvė įspėjo medikus, kad ji gimdo sunkiai, nes tai jau buvo patyrusi: per pirmąjį gimdymą gimdykloje praleido daugiau kaip pusę paros, jai buvo leidžiami skatinamieji vaistai. Kretingos ligoninėje D.Rumšienę apžiūrėjusi gydytoja nusprendė, kad moteriai būtina gimdyti sausio 24-ąją. Medikė slaugytojai pasakė, kad vaisius gali būti pernešiotas, placenta vietomis pakeitusi spalvą, linkusi trūkinėti. Tačiau atėjus nustatytai datai gimdyvę apžiūrėjusi Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja pareiškė, kad Klaipėdoje blogai apskaičiuotas gimdymo laikas, todėl reikia pridėti dar 3-4 paras. Apie patologijas nemažai skaitęs A.Rumša ragino medikus atlikti cezario pjūvį, nes nuogąstavo, kad pernešiotas vaikas gali uždusti. Bet gimdymo skyriaus gydytojai atkakliai tvirtino, kad moteris pagimdys pati, ir į kalbas apie operaciją nesileido. Sausio 26-osios rytą D.Rumšienei prasidėjo sąrėmiai, o medikai ėmė lašinti gimdymą skatinančius vaistus, nes gimdos kaklelis vėrėsi itin vangiai. Sąrėmiai dažnėjo, moteris kentė didžiulius skausmus ir maldavo jai padėti, A.Rumša reikalavo atlikti cezario pjūvį ir žadėjo sumokėti už šią operaciją, bet niekas jo neklausė. Gimdymas strigo iki vakaro, kol kūdikio širdies dūžius mat...
Visa informacija apie naujagimio registravimą - vienoje vietoje. Suprantame, jog gimus kūdikiui visą dėmesį norisi skirti jam/jai, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas tampa tikru iššūkiu. Pateikiame 9 žingsnius, kurie šią procedūrą pavers paprasta ir greita.
VAIKO GIMIMO PAŽYMĖJIMAS
Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda - tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus.
TĖVYSTĖS ATOSTOGOS IR IŠMOKA
Jei tėvystės atostogų neketinate panaudoti nuo pirmųjų naujagimio gimimo dienų - pereikite į 3 žingsnį „Naujagimio gimimo registravimas”.
NAUJAGIMIO GIMIMO REGISTRAVIMAS
Naujagimiui gimimo registravimo metu vaikui bus suteiktas asmens kodas ir oficialiai įregistruotas naujagimio vardas. Todėl šio žingsnio dokumentus pildykite ypač atsakingai.
REGISTRACIJA PAS ŠEIMOS GYDYTOJĄ
Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytoja(s), kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų.
NAUJAGIMIO GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS
Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas.
TĖVYSTĖS ATSTOGOS IR IŠMOKA
Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka.
Visiems įprasti gimimo liudijimai nebėra išduodami nuo 2017 m. Lietuvoje gimusio vaiko registravimas Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip įregistruoti vaiko gimimą?
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos skyriuje.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.)
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko gimimo liudijimas
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
