Dirbtinis apvaisinimas: etiniai aspektai ir visuomenės požiūris

Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Tačiau dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, todėl nevaisingumą gaubia daugybė mitų. Straipsnyje analizuojami trijų universitetų: VDU ir LSMU (Lietuva) ir Kopenhagos (Danija) studentų požiūriai į dirbtinio apvaisinimo etiką, siekiant geriau suprasti visuomenės nuostatas šiuo opiu klausimu.

Visuomenės požiūris į dirbtinį apvaisinimą

Palyginamajam tyrimui naudojamas kiekybinis tyrimo metodas - anketinė apklausa. Apklausti 767 studentai (LSMU MA ir VDU n=724, Kopenhagos universitete n=47). Tyrimas parodė ryškius požiūrių skirtumus tarp Lietuvos ir Danijos studentų:

• Perteklinių žmogaus embrionų kūrimui nepritaria 80,5 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių studentų ir 21,3 proc. danų studentų.
• Apvaisinimui donoro sperma pritaria 14,2 proc. lietuvių studentų ir 87,2 proc. danų studentų.
• Apvaisinimui sutuoktinės kiaušialąste pritaria 59,2 proc. lietuvių studentų ir 95,7 proc. danų studentų.
• Apvaisinimui donorės kiaušialąste pritaria 10,7 proc. lietuvių ir 83 proc. danų studentų.
• Vienišų moterų dirbtiniam apvaisinimui pritaria 34,6 proc. lietuvių ir 72,3 proc. danų studentų.

Kaip labiausiai moralias 41,8 proc. lietuvių respondentų nurodė homologines, o 54,3 proc. danų respondentų - visas dirbtinio apvaisinimo technologijas.

Pagalbinio apvaisinimo technologijos: kas tai?

Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais. Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moteroms, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų, kurio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių.

Mitas vs. Tikrovė

Kadangi nevaisingumą gaubia daugybė mitų, svarbu remtis moksliniais duomenimis. Kalbama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Taip pat neretai manoma, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi, tačiau realybė paneigia šį mitą - nevaisingumas nėra paveldimas.

Lemtingas faktorius sėkmei yra poros, ypač moters, amžius ir sveikatos būklė. Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai.

tags: #dorybiu #etika #ir #dirbtinis #apvaisinimas

• Sprendimas vietų stygiui Lentvaryje
• Išsamiau apie rezonansinę bylą, susijusią su „Spaudos kontūrais“
• kontrastinės knygos kūdikiams
• Globos paslaugos ir teikiama parama Kėdainių rajone
• Bendruomenės įsitraukimas globojant gyvūnus