Gyvūnų svarba vaiko vystymuisi ir kaip išsirinkti tinkamą augintinį
Visi vaikai nori turėti kokį nors augintinį. Kartais gali net atrodyti, kad su augintiniais jiems žaisti smagiau nei su broliais ar seserimis - jei vaikas tokių turi. Ir pasirodo, tame yra tiesos. Vaikams bendravimas su augintiniais teikia daugiau malonumo nei su broliais ar seserimis. Negana to, su augintiniais jie taip pat geriau sutaria.
Augintinių įtaka vaiko raidai
Augintiniai turi didelę įtaką vaiko vystymuisi - taip pat kad gali turėti teigiamą įtaką vaiko socialiniams įgūdžiams ir emociniam gerbūviui. Gyvūnai turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai ir bendruomenės ryšiui. Socialinė parama, kurios vaikai sulaukia iš gyvūnų, vėlesniame gyvenime gali lemti psichologinį gerbūvį.
Moksliškai įrodyta, kad pažindinimasis su įvairiais gyvūnais ar jų globojimas namuose padeda vaikams nusiraminti ir išvengti streso. Bendravimas ir tyrinėjimas padeda ugdyti vaiko savarankiškumą, kantrybę bei atsakomybės jausmą. Ilgainiui bendraujant su gyvūnais mažieji išmoksta ne tik pažinti supantį pasaulį, bet ir atsižvelgti į aplinkoje esančių žmonių poreikius. Būnant tarp gyvūnų vaikai prisipildo gerų emocijų ir jausmų.
"Gyvūnų ryšys su vaikais yra nepaprastai svarbus ir turi daugybę privalumų, kurie prisideda prie jų emocinio ir pažintinio vystymosi. Gyvūnai ne tik suteikia vaikams galimybę patirti besąlygišką meilę, draugystę, bet ir ugdo atsakomybę, empatiją ir rūpestingumą. Mes su vaikučiais dažnai keliaujame į išvykas, kuriose susipažįstame ir tyrinėjame skirtingus gyvūnus. Vaikai ne tik mokosi pažinti gyvūnų pasaulį, bet ir stiprina ryšį, randa bendravimo džiaugsmą. Gyvūnai gali tapti nuostabiais draugais ir mokytojais, kurie suteikia begalinį džiaugsmą.” - DVARO padalinio, Išminčiukų grupės auklėtoja, Žaneta
Darželyje skatiname įvairias veiklas, kviečiame į svečius edukacijas, kuriose dalyvauja gyvūnai, o vaikai turi galimybę pažinti kitokį pasaulį.
Kaip gyvūnai gali padėti jūsų vaikui?
- Savivertės formavimasis: Turinčio augintinį vaiko savivertė yra aukštesnė, jam lengviau konkuruoti su bendraamžiais. Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad augintinis gali turėti ženklų poveikį vaiko savigarbai. Vaikai, turintys augintinį, yra linkę teigiamai vertinti save ir jį supančią aplinką, be to, tokiems vaikams yra paprasčiau priimti kritiką. Mokslininkai pabrėžia, kad augintiniai didžiausią teigiamą poveikį savigarbai turi iki 10 metų vaikams.
- Kalbos gebėjimų formavimasis: Augintinio turėjimas taip pat gali pagerinti vaiko verbalinius įgūdžius. Gyvūnai yra linkę reaguoti į visus vaiko skleidžiamus garsus, todėl tai gali skatinti vaiko verbalinį bendravimą. Vaikai stengiasi atkreipti augintinio dėmesį, bando pakartoti suaugusiųjų duodamas komandas augintiniui. Kai vaikas pradeda kalbėti, augintinis tampa pačiu geriausiu klausytoju: jis nekritikuoja netinkamo tarimo, minčių nenuoseklumo. Vaikas gali laisvai reikšti mintis ir nesibaiminti, kad bus sukritikuotas. Taip pat augintinis gali padėti vaikui mokytis skaityti, nes toks klausytojas suteiks didesnio pasitikėjimo savimi. Augintinis bus šalia, kai vaikas jam garsiai skaitys įvairias istorijas: skaitytojas nesibaimins, kad jį kažkas gali pataisyti ar sukritikuoti dėl klaidų.
- Emocinio intelekto ugdymas: Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 4-5 metų vaikai. Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyvūnai gali padėti vaikams paprasčiau pastebėti kitų žmonių emocijas. Paaiškėjo, kad bendravimas su gyvūnais turi labai ženklų poveikį emociniam ugdymui: vaikai išmoksta skaityti gyvūnų kalbą bei suprasti, kada jie tampa pasyvūs arba ima vengti kontakto. Bendravimas su gyvūnais padeda vaikams paprasčiau apibūdinti ne tik augintinių, bet taip pat ir savo ir kitų žmonių emocijas.
- Atsakomybės ugdymas: Būdami su gyvūnais vaikai mokosi bendravimo apskritai - išmokęs paisyti augintinio poreikių, rūpintis juo, elgtis pagarbiai, vaikas lengviau adaptuosis ir darželyje, ar mokykloje. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad vaikas prisiims visą atsakomybę už savo augintinį, tačiau tam tikros vaikui priskirtos pareigos tikrai padės ugdyti atsakomybės jausmą. Idealu, jei šeimoje būtumėte pasidalinę tam tikromis pareigomis, ir augintiniu rūpintumėtės visi be išimties. Pavyzdžiui, jei nuspręsite auginti katę, galite tartis su vaiku, kad jam reikės kasdien papildyti katės maisto dubenėlį ir įpilti vandens, jūs rūpinsitės maisto pirkimu bei kraiko dėžutės valymu, ir t.t. Svarbiausia, ką gauna vaikas, augdamas aplinkoje, kur yra gyvūnų - humanistinį požiūrį į gyvūnus. Manau, kad tai - nuostabu ir naudinga: išmokti rūpintis, išmokti mylėti, išmokti saugoti labiau pažeidžiamą ir jausti pagarbą mus supančiam gyvajam pasauliui.
- Nauji potyriai ir pažinimas: Augintinis - tai nauji potyriai, įspūdžiai, pojūčiai, išgyvenimai, kuriuos patirdamas mažylis vystysis greičiau, jo pažinimo ribos išsiplės, o jausmų pasaulis pasipildys teigiama patirtimi, kuri taip pat skatins raidą.
Augintiniai | Sužinokite daugiau apie vaikams skirtus augintinius | Vaikų akademija
Ką svarbu žinoti renkantis augintinį?
Naminis gyvūnas suteikia daug džiaugsmo visai šeimai, tačiau šį sprendimą į namus priimti augintinį reikia labai atsakingai ir viską apgalvojus. Vaikų noras rūpintis kitais yra natūralus raidos etapas, dažniausiai pradedantis reikštis 4-5-aisiais gyvenimo metais. Didelis noras turėti augintinį ir juo rūpintis dažniausiai tęsiasi iki 10 - 12-os metų amžiaus. Vyresni vaikai suformuoja stipresnius ryšius su kitais vaikais, atranda patinkančių hobių, pradeda reikštis jo asmeninės ambicijos, tad susidomėjimas gyvūnėliais neretai sumažėja. Tinkamas gyvūnėlis suteiks daug džiaugsmo, o neapgalvotas ir skubotas sprendimas, dažniausiai sukelia nemažai rūpesčio.
Amžius ir vaiko charakteris
Hiperaktyviems, ar šiaip, judresniems vaikams labai tiktų šunelis - bėgiodamas su juo vaikas išnaudotų energijos perteklių. Kita vertus, hiperaktyviam vaikui svarbu išmokti sutelkti dėmesį, tad čia labai praverstų ir akvariumas - tėvai gali paprašyti vaiko atsisėsti ir pasekti, kur plaukia ši žuvytė, papasakoti sugalvotų istorijų apie povandeninį pasaulį. Beje, manoma, kad akvariumas taip pat labai tiks racionalaus mąstymo, į kolekcionavimą linkusiems mažiesiems.
Patartina rinktis gyvūnus, su kuriais gali bendrauti garsais ir prisilietimais: tiktų jūros kiaulytės, pelytės, žiurkėnai, akvariumas. Itin teigiamai vaikus ir suaugusiuosius veikia katinai - glostydami jų švelnų kailį, klausydamiesi murkimo nusiraminame, pamirštame rūpesčius. Paukščiai labiau tiktų linksmesnio būdo, aktyvesniems vaikams.
Vaikai 4-5-erių metų su tėvų priežiūra sugebės pasirūpinti vėžliu, keliais metais vyresni jau galės pasirūpinti ir kate. Manoma, kad vaikams iki penkerių metų labiau tinka auginti katę, nes ši moka pasislėpti, apsiginti nuo pernelyg įkyraus vaiko dėmesio, o šunį geriausia įsigyti, kai vaikui sueina 5-7 metai. Paprastai žuvytės, vėžlys ar įvairūs graužikai vaikams įdomūs pasidaro tik nuo septynerių metų, nes su jais negalima pažaisti ar pavedžioti už pavadėlio.
Šuo tinka tiems vaikams, kuriems reikia padidinti fizinį aktyvumą ar sumažinti prislėgtas nuotaikas, o katė ar žuvytės tinka nerimastingiems vaikams, nes veikia raminamai.
Rinkimosi kriterijai
Nepatartina pirkti egzotinių gyvūnų - netinkamoje priežiūroje jie gali ne tik susirgti, bet ir numirti, o augintinio mirtis nėra lengvas išgyvenimas vaikui.
Pasikalbėkite, kokio gyvūno ir kodėl nori vaikas. Renkantis gyvūną, vaiko norai yra svarbu, tačiau tai yra antraeilis dalykas. Didžioji atsakomybės dalis ir tikrasis šeimininkas būsite Jūs. Vaikai, žinoma, gali pašerti savo katę ir netgi ir turėtų, tačiau maistą pirksite Jūs, ir katei susirgus ją pas veterinarą vešite Jūs.
Rinkdamiesi katę išnagrinėkite jos veislės unikalius poreikius, turėkite omenyje Jūsų namų dydį, savo patirtį, gyvenimo būdą, finansinę padėtį, kas rūpinsis katinu per Jūsų atostogas ar jums susirgus. Katinai gyvena 10 - 15 metų, tad apgalvokite ir savo ateities planus.
Renkantis šunį, vienos jų veislės labiau sutaria su vaikais, o kitos vaikų pakęsti negali. Jei vaikas jau išsako savo norus, reikėtų atsižvelgti ir į juos, pvz.: jei vaikas svajoja apie kačiuką, o jūs nuperkate šunį, tai nereikia tikėtis, kad jis tuo šuniu labai džiaugsis.
Dideli šunys, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai, nors ir draugiški savo šeimos nariams, gali būti kiek nerangūs, žaisdami gali perdėm įsismarkauti, užgauti vaiką. Vaikui bus lengviau pačiam rūpintis mažesnės veislės šuneliu, tačiau taip pat nuodugniai pasidomėkite veislėmis. Pavyzdžiui, vokiečių jagdterjero išvaizda apgaulinga - nedidelis šunelis buvo išveistas medžioklei, tad jis labai stiprus ir aktyvus. Žiurkėnas (ypač smulkesnių rūšių, pavyzdžiui, kinų arba nykštukinis) labiau tiks ramiam, stebėti mėgstančiam vaikui. Papūgėlės, jeigu augintos nuo mažumės, atvirkščiai, prieraišios, smalsios, norinčios bendrauti. Paprastos auksinės žuvelės visai neįnoringos - gali gyventi ir nedideliame akvariume (tiesa, tuomet jos beveik neaugs, visą gyvenimą išliks nedidelės). Jos labai ėdrios, noriai puola prie pašaro, tad dažnas šėrimas ir žuvelės stebėjimas vaikui (ypač mažyliui) suteiks daug džiaugsmo. Tiesa, akvariumo valymas ir jo įrangos priežiūra turėtų būti tėvelių atsakomybė.
Kaip paruošti vaikus naujam augintiniui ir ko vengti?
“Dažnai pastebime, kad vos tik mažieji pamato įvairius gyvūnėlius, jie suklūsta, nustemba, o neretai ir paskubomis bėga gyvūno link, kuo greičiau paglostyti. Labai svarbu, vaikus nuo pat mažumės auklėti, kad su gyvūnais reikia elgtis švelniai ir pagarbiai, jų negąsdinti, jiems nepakenkti. Toks bendravimas padės išvengti netikėtų įvykių ar išgąsties.
Prieš įsigyjant katinėli, pamokykite savo vaikus, kaip elgtis su naujuoju šeimos nariu. Šias taisykles galite net atsispausdinti ir pakabinti matomoje vietoje, kad vaikai visada jų laikytųsi. Paaiškinkite, kad negalima tampyti su savimi katino kaip žaislo, demonstruoti kiemo draugams. Neleiskite vaikams trukdyti katinėlio poilsio, drumsti ramybę, nuolat glostyti ir niurkyti. Pamokykite, kad negalima liesti katinėlio jo guolyje, jog tai yra jo saugi zona, kurioje jis gali pabūti vienas. Neleiskite vaikui eiti prie katės maisto ir žaislų, nes vaikai turi įprotį kišti viską į burną. Neleiskite katei laižyti mažylio veido, rankų. Katės tualeto dėžė turi būti ten, kur mažieji patys neprieis.
Jei vaikas namuose mokinamas elgtis tinkamai su gyvūnu, jis elgsis ir kitur tinkamai su gyvūnais. Bet visada reikia atsižvelgti į tai, kad namuose gyvūnas pažįsta vaiką ir jam niekada nieko nepadarys (bent jau taip turėtų būti atsakingoje šeimoje), o gyvūnas, kurį vaikas sutinka gatvėje, pas draugus ar kitur, nepažįsta vaiko ir gali lygiai taip pat išsigąsti. Juk prie nepažįstamo žmogaus mes nepuolame glėbesčiuotis, tai lygiai taip pat reikia ir su bet kokiu kitu gyvūnu (mat gyvūnai gamtoje irgi to nedaro). Todėl bet kokį staigų artimą fizinį kontaktą gyvūnas gali priimti kaip puolimą ar agresiją jo atžvilgiu, nesvarbu, kad jam neskauda.
Vaikai, žinoma, gali pašerti savo katę ir netgi ir turėtų, tačiau maistą pirksite Jūs, ir katei susirgus ją pas veterinarą vešite Jūs.
Vaikai iki 3-4 metų amžiaus dar nemoka savęs valdyti, todėl gali su gyvūnu elgtis šiurkščiai. Todėl mažų vaikų su augintiniu be priežiūros palikti nereiktų.
Niekada nepalikti gyvūno su vaiku be suaugusiojo priežiūros (jei vaikui yra mažiau, nei 10 metų).
Gyvūnas situacijas interpretuoja pagal savo prigimtį. Todėl jis nežino, ką reiškia kerštas, neapykanta.
Gyvūnas nėra žaislas vaikui ir vien vaiko vienkartinis noras auginti gyvūnėlį nėra pakankamas pagrindas įsigyti naują šeimos narį.
Gyvūno netektis - kaip padėti vaikui?
Meilė gyvūnui - subtilus jausmas, kurio negalima nuvertinti. Net jei jums tai “tik” pelė - vaikui ji - mylėtas draugas. Todėl jokiu būdu nebandykite slėpti nuo vaiko, kad jo gyvūnas mirė. Nekeiskite vieno gyvūnėliu kitu, neva mažylis nepastebės, ir neišgyvens. Nereikia saugoti vaiko nuo išgyvenimų, - gerbkite vaiko jausmus, ir supraskite jį. Paaiškinkite, kad gyvūnas jau nugyveno savo gyvenimą, kad visi jį mylėjote, visuomet prisiminsite, ir kad liūdite kartu su juo.
Pichologinei vaiko raidai labai svarbu išgedėti prarasto gyvūno, tad neišmeskite augintinio į šiukšlių dėžę - nesvarbu, ar tai žuvelė, ar žiurkėnas, ar katinas - palaidokite jį įdėję į dėžutę, tegul vaikas padeda ant kapelio gėlytę - juk liūdėti netekus draugo yra normalu, ir net būtina. Neskubėkite pirkti kito gyvūno, tegul vaikas iš pradžių atsisveikina su buvusiu augintiniu, nurimsta, ir tik tuomet pasvarstykite, kokio augintinio norėtų dabar.
Bendraujant su vaiku, reikia stengtis nemeluoti, nes melas visada anksčiau ar vėliau paaiškėja. Apie gyvūno mirtį reikia kalbėti paprastai, vaikui suprantama kalba. Tiesiog pasakyti, kad gyvūnas numirė, nukeliavo į dangų ir jam dabar bus labai smagu iš viršaus stebėti savo draugą. Jei vaikui kyla daugiau klausimų, atsakykite į juos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
