Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį. Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Nevaisingumo problemos paliečia nemažą dalį porų. Skaičiuojama, kad 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų. Gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja: 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - prie 17 tūkst. vaikų. Dėl šių priežasčių valstybė siekia sudaryti palankesnes sąlygas susilaukti vaikų.
Pagal siūlomą tvarką, pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai apima reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF). Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas.
Nuo 2018 iki 2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei. Vasario pabaigoje Seime buvo įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriame numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas jau pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.
Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).
Taip pat svarbu paminėti, kad reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD) tais atvejais, kai vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tai aktualu ir įteisinusiems savo santykius.
Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi, kas tiesiogiai įtakoja bendrą pagalbinio apvaisinimo kainą.

SAM duomenimis, siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau kiek tai galėtų kainuoti - kol kas neaišku. „Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams ir partneriams, reikės papildomų lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga“, - rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje.
Svarbu žinoti:
Adresai, kur galite kreiptis dėl paslaugų:
Nežinote, nuo ko pradėti? Esame šalia kiekviename žingsnyje.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #kompensacija #ligos