Darbo teisės ir išmokos tėvams pirmaisiais vaiko metais

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Lietuvos teisės sistema įtvirtina platų garantijų spektrą, kurio tikslas - sukurti palankesnę darbo aplinką darbuotojams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato ypatingas garantijas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus, užtikrina galimybę efektyviai derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Suėjus 30 nėštumo savaičių, besilaukianti moteris gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, dar vadinamų motinystės arba dekretinėmis atostogomis. Darbo kodeksas numato, kad vaiko besilaukiančiai darbuotojai turi būti suteikiamos bent 126 kalendorinių dienų trukmės nėštumo ir gimdymo atostogos. Iš jų 70 kalendorinių dienų skiriama iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.

Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Kartu su moterimi pasitarus dėl atostogų pradžios datos, gydytojas išrašo elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gavus šį pažymėjimą, reikia apie tai informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti visus reikiamus dokumentus, ir internetu, paštu arba „Sodros“ skyriuje pateikti prašymą dėl išmokos gavimo.

Motinystės išmoka

Už nėštumo ir gimdymo atostogas yra skiriama motinystės išmoka, kuri sudaro 77,58 proc. išmokos gavėjos uždarbio. Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka Sodra. Išmoka skiriama tada, kai darbuotoja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, t. y. šiuo laikotarpiu mokėjo socialinio draudimo įmokas. Priklausanti motinystės išmoka vienu kartu yra pervedama į asmeninę gavėjos sąskaitą. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis apima dvejų skirtingų metų mėnesius, galite rinktis, ar norite gauti visą išmoką iš karto, ar dalimis (iki einamųjų metų gruodžio 31 d.).

Tėvystės atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą. Dėl tėvystės atostogų visų pirma reikėtų kreiptis į darbdavį ir ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo tėvystės atostogų pabaigos „Sodrai“ pateikti prašymą dėl išmokos gavimo.

Tėvystės išmoka

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka už tėvystės atostogas mokama 77,58 proc. uždarbio dydžio išmoka. Ši išmoka apskaičiuojama pagal išmokos gavėjo paskutinių dvylikos mėnesių draudžiamąsias pajamas, tačiau ji negali būti nei didesnė, nei mažesnė nei nustatytos ribos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei per tėvystės atostogas yra gaunamos draudžiamosios pajamos, kurios yra mažesnės nei minimalus tėvystės išmokos dydis arba asmeniui skirta tėvystės išmoka, skirtumas yra išmokamas. Kitaip tariant, jei tėvystės atostogų metu nuspręstumėte dirbti, bet darbo užmokestis nesiektų jums skirtos išmokos sumos, tą skirtumą jums kompensuotų. Vadinasi, abiem atvejais, tiek dirbdamas, tiek visą laiką skirdamas vaiko priežiūrai, gautumėte tiek pat. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems tėvystės išmoką, jos dydis nėra mažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.

Vaiko priežiūros atostogos

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus.

Pranešimas darbdaviui: apie vaiko priežiūros atostogų pradžią, pabaigą, pertraukimą ar grįžimą į darbą anksčiau laiko darbdavį reikia įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Neperleidžiami mėnesiai

Nuo 2023 m. galioja nauja tvarka su neperleidžiamais mėnesiais, kuri įsigaliojo Lietuvoje pagal Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ši direktyva visas valstybes įpareigojo numatyti tiek tėčiui (įtėviui), tiek mamai (įmotei) būtinus vaiko priežiūros mėnesius. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis (įtėvis), tiek mama (įmotė) ar globėjai bent po 2 mėnesius turi prižiūrėti savo vaiką (-us), o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu. Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai - pasinaudoti mėnesiu ar dienomis, o po kelių mėnesių - likusiu mėnesiu arba likusiomis dienomis.

Vaiko priežiūros išmokos

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo numatyta tvarka vaiko priežiūros laikotarpiu mokama išmoka. Neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių laikotarpiu mokama 78 proc. darbo užmokesčio išmoka. Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio:

• Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn. (perleidžiamus) vienas iš tėvų (arba pakaitomis) gauna 60% dydžio išmoką.
• Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn. iki vaikui sueis metai mokama 45% dydžio išmoka, o nuo metų iki dviejų - 30% dydžio išmoka.

Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais gausite darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jums bus mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Visais kitais mėnesiais darbinės veiklos pajamos ir (ar) išmokos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršytų 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo (pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka). Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.

Išmokos kas mėnesį yra mokamos už praėjusį mėnesį. Jei buvote nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose ir gavote už jas išmoką, tuomet vaiko priežiūros išmoka bus mokama nuo minėtų atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukaks vieni arba dveji metai. Tačiau, jei negavote motinystės arba tėvystės išmokos, galite pasirinkti, kad vaiko priežiūros išmoka jums būtų mokama nuo vaiko gimimo dienos. Tais atvejais, kai vaiko priežiūros atostogų einama pakaitomis, vaiko priežiūros išmoka mokama tam asmeniui, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.

Nors eiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti atitinkamą išmoką vienu metu gali tik vienas iš tėvų, darbuotojas, kurio partnerė (-is) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, gali prašyti darbdavio suteikti nemokamas atostogas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir suteikti iki trijų mėnesių trunkančias nemokamas atostogas.

Grįžimas po atostogų: darbo vietos garantija

Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta. Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, numatant išeitinę išmoką.

Papildomos teisės ir garantijos darbe

Apsauga nuo atleidimo iš darbo

Nėščiosios ir tėvai, auginantys mažus vaikus, turi papildomą teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo. Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su ja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia (išskyrus labai retas išimtis, pvz., įmonės likvidavimas ar terminuotos sutarties pabaiga). Net ir bandomuoju laikotarpiu nėščiosios negalima atleisti darbdavio iniciatyva. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Apsauga taip pat taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai) t.y., dėl pareigybės naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negalima nutraukti darbdavio valia. Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais.

Darbo sąlygos ir saugumas

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą tinkamą darbą. Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo. Jos turi teisę į apmokamą laiką sveikatos patikrinimams nėštumo metu.

Lankstus darbo grafikas ir nuotolinis darbas

Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau. Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Jei darbo pobūdis leidžia tai įgyvendinti, darbdavys turėtų tenkinti darbuotojo prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku. Kitas vis dažniau praktikuojamas darbo krūvio paskirstymo būdas yra individualus darbo režimas.

Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą (nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas), jei jį pateikia: nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja; darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų (pagal naujausias ES direktyvas); darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba prižiūrintis neįgalų asmenį.

4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje

Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.

Papildomos poilsio dienos („Vaikadieniai“)

Darbuotojams, turintiems teisę į papildomas poilsio dienas, leidžiama pasirinkti, kokiu būdu jas naudoti - imti dienas arba sutrumpinti darbo laiką. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.

Kasmetinės atostogos

Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus. Be to, šiems darbuotojams netaikomas reikalavimas būti nepertraukiamai išdirbus bent šešis mėnesius toje darbovietėje, norint gauti pirmąsias kasmetines atostogas. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d. per savaitę). Šie darbuotojai turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, jei įmonėje yra išdirbę daugiau nei 6 mėnesius.

Vaiko ligos priežiūra

Susirgus vaikui galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo vaiko slaugai (vadinamojo biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl išmokos skyrimo. Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Išmokos ir finansinė parama

Svarbu pažymėti, kad nėštumo, gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui mokamos socialinio draudimo išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Minimalus išmokos dydis už vieną nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų mėnesį yra 8 bazinės socialinio draudimo išmokos, galiojusios paskutinį ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Nepaisant to, ar dirbate vienoje ar keliose darbovietėse, į pajamų apskaičiavimo vidurkį yra įtraukiami visi darbo užmokesčiai, priedai, premijos ir kitos paskatos, kurios yra oficialios, nuo kurių yra mokami mokesčiai ir kuriuos mato Sodra. Vadinasi, net jei dirbate ir savarankiškai, su individualios veiklos pažyma (IDV) - iš IDV veiklos gaunamos draudžiamosios pajamos taip pat yra vertinamos ir prisideda prie išmokų dydžio vidurkio. Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad išmokų dydžiai gali skirtis kas mėnesį. Taip yra todėl, kad jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių.

Vienkartinės išmokos gimus vaikui

Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių ir papildomų išmokų. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui (nuo 2024 m. sausio 1 d.). Vienkartinė išmoka, kurios dydis yra 315,07 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.), yra skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas.

Kasmėnesinės išmokos vaikui

Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Kitos svarbios nuostatos

Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui. Visas garantijas ir lengvatas reikia įforminti raštu. Dėl garantijų, taikomų darbuotojams, auginantiems vaikus, visada galite pasiteirauti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772.

tags: #dirbti #pirmus #metus #po #vaiko

• Želė su alaviju odai
• Apie priešlaikinio gimdymo rizikos įvertinimą
• Vidutinės priežiūros priemonės pagal Vaiko gerovės įstatymą
• Kaip paversti žiūrėjimą vertingu laiku
• Putpelių kiaušinių nauda