Pilvo pūtimas ir skausmas apatinėje dalyje yra vieni dažniausių nusiskundimų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją. Pilvo skausmas nėra liga, o simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios - nuo paprastų mitybos įpročių iki virškinamojo ar ginekologinio pobūdžio ligų. Svarbu suprasti, kad tokie pojūčiai gali būti tiek visiškai nepavojingi, tiek ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Todėl negalima vienareikšmiškai numoti ranka į šį pojūtį, ypač jei jis kartojasi ar stiprėja.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas, dar kitaip DŽS, yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus, tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti.
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma, tačiau manoma, kad įtakos turi:
- Raumenų sutrikimai žarnyne: stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą, pilvo pūtimą ir viduriavimą.
- Nervų sistema: suprastėjus signalo perdavimui tarp smegenų ir žarnyno, organizmas gali per smarkiai reaguoti į pokyčius, normaliai vykstančius virškinimo metu.
- Žarnyno mikrobų pokyčiai: bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie natūraliai gyvena žarnyne, yra labai svarbūs žmogaus sveikatai.
- Sunki infekcija: sindromas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo (gastroenterito).
Mityba ir DŽS gydymas
Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Dirgliosios žarnos sindromo mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai.
Pagrindinis gydymo tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Gydytojas gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas.
Kitos galimos pilvo apačios skausmo priežastys
Skausmas pilvo apačioje - tai simptomas, kurį bent kartą yra patyręs beveik kiekvienas žmogus. Nors kartais jis gali būti visai nekaltas ir praeiti savaime, kitais atvejais šis pojūtis signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas:
- Apendicitas: Tai ūminis aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas. Vienas dažniausių apendicito simptomų - ryškus pilvo skausmas apačioje, dešinėje pusėje. Paprastai jis prasideda aplink bambą, o vėliau nusileidžia į dešinįjį apatinį pilvo kampą.
- Šlapimo takų infekcijos: Pilvo apačios skausmas, kartu su dažnu ir nemaloniu šlapinimusi, gali būti infekcijos požymis.
- Ginekologinės ligos: Moterims pilvo apačios skausmas ir pūtimas gali būti susijęs su kiaušidžių cistomis, endometrioze, menstruacijų spazmais ar kitais ginekologiniais sutrikimais.
- Inkstų akmenys: Jei smulkūs konkrementai išmigruoja į šlapimtakį, skausmas būna ypač stiprus (vadinamas kolika).
Kaip išvengti vakarinio valgymo ir su juo susijusių virškinamojo trakto ligų, pilvo pūtimo, skausmų
| Simptomai | Galima priežastis |
|---|---|
| Spazminis skausmas po valgio | Nevirškinimas, apsinuodijimas |
| Skausmas dešinėje apačioje + karščiavimas | Apendicitas |
| Deginimas šlapinantis + skausmas pilvo apačioje | Šlapimo takų infekcija |
| Lėtinis skausmas + vidurių pokyčiai | Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) |
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias dienas ar tampa vis intensyvesni, būtina pasikonsultuoti su specialistu. Skubi pagalba reikalinga, jei skausmas yra staigus, labai stiprus, lydimas karščiavimo, kraujavimo išmatose, vėmimo, šlapinimosi sutrikimų ar sąmonės temimo. Laiku atlikti tyrimai, tokie kaip pilvo organų echoskopija, kraujo ar išmatų tyrimai, gali padėti anksti nustatyti ligas ir išvengti rimtų komplikacijų.