Kaip efektyviai ugdyti vaikų finansinį raštingumą: patarimai tėvams

Finansinio raštingumo reikėtų mokytis nuo mažens - šiai nuomonei pritaria ne tik asmeninių finansų ekspertai, bet ir psichologai. Tėvų pavyzdys padeda vaikams suprasti, kaip svarbu ne tik uždirbti, bet ir atsakingai elgtis su pinigais. Tinkamas finansų valdymas yra įgūdis, kuris lavinamas per kasdienę praktiką ir mokymąsi. Vaikai mokosi stebėdami mus supančią aplinką ir artimiausius žmones, todėl tėvų įtaka diegiant pamatines finansines žinias ir įgūdžius yra didžiulė. Nuo to, ką išmokstame vaikystėje, didele dalimi priklauso mūsų ateities gerovė.

Banko „Citadele“ duomenimis, kas trečias lietuvis (28 proc.) suteikia savo vaikams kišenpinigių, dažniausiai kasdienėms išlaidoms, tačiau tik dalis tėvų tai išnaudoja kaip galimybę mokyti vaikus finansinio raštingumo. Psichologė pabrėžia, kad vaikai turi suprasti, jog pinigai yra uždirbami, o turimą biudžetą reikia planuoti.

Kada pradėti mokyti vaikus apie pinigus?

Nėra tikslaus laiko, kada vaikus reikėtų supažindinti su pinigais. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl turėtų nuspręsti, kada mažieji pasiruošę priimti šią informaciją. Kai kurie ekspertai teigia, kad supažindinti su pinigais galima vaikams nustojus dėti viską į burną.

Ankstyvasis amžius (nuo 3-5 metų)

Vaikams, kurie dar nesugeba skaičiuoti, galima pradėti duoti pinigų, kad jie juos taupytų - neštų į taupyklę. Toks žaidimas patinka beveik visiems vaikams. Nors jiems galbūt nebus svarbi pinigų vertė taupyklėje, bet bus svarbu, kaip greitai ji pildosi, kaip sunkėja ar barška. Tai puikus būdas supažindinti vaikus su pinigais.

Nuo 5-6 metų jau galima pradėti vaikus mokyti apie pinigus: skirti pinigines kupiūras ir monetas, suprasti ir skirti euro ir cento vertę. Svarbu paaiškinti, kad pinigai skaičiuojami centais ir eurais, parodyti centų ir eurų pavyzdžius. Mažieji turi suvokti, kad pinigų fizinis dydis ir forma nieko nereiškia - svarbu, kokia yra pinigų vertė. Suaugusiems tokie dalykai atrodo savaime suprantami, tačiau vaikams tai yra sunkiai suvokiamos sąvokos.

Pradinis mokyklinis amžius (nuo 6-8 metų)

„Įprastai skaičiuoti mokantys, dažniausiai 6-7 metų amžiaus, vaikai gali įvertinti, kiek jie turi pinigų ir ar jų užtenka norimam pirkiniui įsigyti, kiek grąžos mokėdami gaus. Jei vaikas sugeba tai padaryti, galima parduotuvėje jam leisti pačiam sau kažką nusipirkti ir išbandyti procesą“, - komentuoja Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė. Tai ypač aktualu jautresniems vaikams, kurie mokydamiesi apsipirkti gali įgauti ir daugiau drąsos, skatinant didesnį pasitikėjimą savimi.

Pradėjusiam eiti į mokyklą vaikui jau galima atidaryti atskirą banko sąskaitą ir turėti savo mokėjimo kortelę. Ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia: „Jei vaikas mokomas atsiskaityti kortele, reikėtų jam priminti žvilgtelti į likutį sąskaitoje. Taip ugdysime įpročius, kurie pasitarnaus mokykloje.“ Mokytis apsipirkimo galima ir namuose žaidžiant įvairius žaidimus su žaisliniais pinigais - tokiu būdu lavinami ir skaičiavimo įgūdžiai.

Kai vaikai mokykloje išmoksta aritmetikos veiksmų, galite juos pradėti mokyti skaičiuoti ir pinigus, aiškinant, kas yra centai ir kad 100 ct. sudaro 1 eurą. Geras būdas parodyti vaikams skirtumą tarp centų ir eurų yra apsipirkimas parduotuvėje. Galite su vaikais tiesiog žaisti parduotuvę, duodant tikrų pinigų ir pardavinėjant jiems visokias gėrybes. Grąžos skaičiavimas yra esminis įgūdis, kurį reikia lavinti nuo mažens. Paprasčiausias būdas apskaičiuoti grąžą yra skaičiuoti nuo daikto vertės iki sumokėtos sumos. Taip pat svarbu mokyti atsakomybės už pinigus: jeigu vaikas pameta pinigus, jis turi suvokti, kad prarasti pinigai nebus pakeisti.

Vyresnis mokyklinis amžius (nuo 9 metų ir paauglystė)

Psichologės S. Vizgaudienės teigimu, abstraktus mąstymas, kurio reikėtų norint suprasti virtualius pinigus, formuojasi nuo 9 metų. Todėl iki tol vaiko sąskaitoje esanti suma turėtų būti nedidelė, o tėvai nuolat tikrinti atžalos apsipirkimo įpročius. Nuo 10-11 metų vaikai gali patys pasitikrinti sąskaitos likutį ir geriau suvokti, kur ir kam išleido turėtus pinigus.

Augant vaikui turėtų didėti ir jo finansinė atsakomybė bei tėvų lūkesčiai. Šiame amžiuje vaikai turėtų turėti taupymo planą aukštesniems finansiniams tikslams. Galbūt iki 10 metų kiaulė taupyklė ir buvo geras taupymo pavyzdys, tačiau vėliau reikalingos rimtesnės pinigų saugojimo priemonės, pavyzdžiui, banko sąskaita. Šiuo amžiumi vaikai jau gali patys protingai išlaidauti prekybos centruose, mokytis užsidirbti, taupyti studijoms, susirasti darbą, investuoti ir valdyti asmeninį biudžetą. Taip pat labai svarbu suvokti skolos padarinius - vaikas turi žinoti, kokia paskola yra gera, o kokia bloga.

Pagrindiniai finansinio ugdymo principai

Tėvų pavyzdys ir nuoseklumas

Didžiausią įtaką vaikų finansiniam išprusimui daro tėvai. Vaikai mokosi iš tėvų elgesio, todėl sąmoningai ar pasąmoningai kartoja jūsų elgesį. Jūsų kalbos ir elgesys su pinigais turi sutapti. Jeigu kalbate viena, o darote kita, vaikai greitai tai perpranta ir į žodžius nekreipia dėmesio. Jei tėvai švaisto pinigus, o vaikus moko taupyti, toks mokymas yra bevertis. Vaikams neturi susiformuoti nuostata, kad pinigai yra labai sunkus ir sudėtingas dalykas, ar kad jų reikia bijoti. Svarbu, kad tėvai turėtų teigiamą požiūrį į pinigus ir asmeninius finansus, nes vaikai lengvai atskiria vaidybą nuo realybės.

Atviras bendravimas apie finansus

Daug tėvų stengiasi nešnekėti su vaikais apie pinigus, galvodami, kad tai suaugusiųjų reikalas. Tačiau tokia „finansinė tyla“ neformuoja teisingų vaikų finansinių įgūdžių. „Tėvai gali įtraukti vaikus į kasdienio šeimos biudžeto planavimą, pavyzdžiui, ruošiantis atostogoms. Be to, jei vaikams suprantama kalba pasakosite, kaip uždirbami pinigai, jie pamažu pradės suprasti, kaip jie atsiranda ir kad, jų kiekis šeimoje nėra neribotas“, - sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė.

Aptarkite norus ir poreikius. Jei išmokysite vaiką atskirti norus ir būtinybę (poreikius), jam bus lengviau suprasti, kodėl kartais sakote „ne“. Pagrįskite savo veiksmus, paaiškindami, kas nulėmė vienokį ar kitokį jūsų sprendimą. Net jei vaikas nesupras visų argumentų, jis bent jau suvoks, kad yra priežastis taip elgtis.

Praktiniai būdai ugdyti finansinį raštingumą

Kišenpinigiai: atsakomybės mokykla

9-10 metų amžiaus vaikus galite pradėti pratinti prie kišenpinigių. Kišenpinigiai moko vaikus finansų vadybos ir ekonomikos principų. Vaikai turi turėti savo pinigų tam, kad išmoktų su jais elgtis, o geriausios pamokos yra asmeninės klaidos. Be to, kišenpinigių dėka išspręsite nuolatinius prašymus nupirkti vieną ar kitą daiktą. Į tokį prašymą tiesiog galėsite atsakyti: „turi savo pinigų, pats spręsk, ką už juos pirkti“.

„Duodant vaikams pinigų kasdienėms reikmėms, reikėtų atskirti kišenpinigius nuo maistui skirtų pinigų. Pavyzdžiui, jei vaikas perka pietus mokykloje, galima jam duoti truputį didesnę sumą, kad jis turėtų pasirinkimo laisvę - ar išleisti nuo pietų likusius pinigus skanėstams, ar atsidėti į taupyklę.“

Kišenpinigių skyrimo sistemos

Yra trys pagrindinės kišenpinigių skyrimo sistemos:

1. Dovanų sistema. Kišenpinigiai mokami reguliariai nustatytu laiku, jų dydis pastovus ir nepriklauso nuo vaiko elgesio. Privalumas - pastovumas, trūkumas - vaikas nevertina pinigų, nes nereikia stengtis juos užsidirbti, gali susidaryti įspūdis, kad pinigai atsiranda iš niekur.
2. Atlygio sistema. Populiariausia sistema, kai tėvai nustato namų ruošos darbus, kuriuos sėkmingai atlikę vaikai gauna kišenpinigius. Jei darbai nevykdomi, dalies kišenpinigių negauna. Privalumas - vaikas jaučia pasekmes už blogą pareigų vykdymą, tačiau trūkumas - lūkesčiai vaikų atžvilgiu apsiriboja pinigais. Vaikai turi suprasti, kad ne už viską yra mokami pinigai.
3. Uždarbio sistema. Panaši į realų gyvenimą. Kai atsiranda neplanuotų darbų (pvz., automobilio plovimas, daržo ravėjimas), vaikui už juos sumokama. Viską galima surašyti ant lapo, sudarant darbų atlikimo grafiką. Mėnesio ar savaitės pabaigoje tėvai įvertina atliktus darbus ir sumoka vaikams uždirbtus pinigus. Svarbu išreikalauti, kad darbas būtų atliktas kokybiškai.

Galima kombinuoti kelis metodus, pavyzdžiui: 20 proc. kišenpinigių gaunama nuolat (dovanų metodas), 30 proc. už tinkamai vykdomas pareigas (atlygio sistema), o 50 proc. už papildomus darbus. Svarbu, kad vaiko kasdienės pareigos, tokios kaip kambario tvarkymas ar dantų valymas, nebūtų siejamos su pinigais. Vaikas turi suprasti, kad pareigas reikia atlikti neatlygintinai.

Pinigų uždirbimas ir verslumo ugdymas

Ankstyvoje vaikystėje leiskite vaikams suvokti, kad pinigai ant medžių neauga, jų reikia užsidirbti sunkiu darbu. Geriausia mokėti vaikui už tuos darbus, už kuriuos ir taip mokėtumėte kitiems asmenims, pvz., už automobilio plovimą, o ne už kambario tvarkymą. Pinigai vaikus motyvuos dirbti daug geriau.

Vaikai gali užsidirbti pinigų grybaudami, uogaudami, pardavinėdami ledus, prižiūrėdami mažesnius vaikus, vedžiodami keturkojus, padėdami senesniems žmonėms, plaudami automobilius, kasdami sniegą ar atlikdami kitus smulkius remonto darbus. Šaunu, jei vaikas susiranda pastovų darbą, bet gali dirbti ir tik savaitgaliais ar vasarą. Jau 15 metų sulaukę paaugliai gali dirbti kavinėse, restoranuose, parduotuvėse ir pan. Tikro darbo patirtis yra gera mokykla pereinant į suaugusiųjų pasaulį, nes vaikai savo kailiu įsitikina, kiek daug ir nuobodžiai reikia dirbti norint užsidirbti pinigus.

„Citadele“ banko atstovė rekomenduoja dar vieną būdą, kaip vaikams ugdyti finansinius įgūdžius - pradėti kurti savo mažus verslus, pavyzdžiui, parduoti senus žaislus, piešinius ar net prekiauti limonadu vasarą. Tokios veiklos ne tik suteikia praktinės patirties, bet ir padeda įsisavinti pagrindinius verslo principus, tokius kaip pelno siekimas, išlaidų ir pajamų balansavimas.

Taupymo įpročių formavimas

Ugdant vaikų suvokimą apie finansus, taupymui turėtų tekti ypatingas dėmesys. „Be to, po kurio laiko įsigijęs išsvajotą daiktą vaikas patirs ir daugiau pasitenkinimo, nei kad būtume jį nupirkę tą pačią dieną. Taip ugdomas įprotis ne tik taupyti, bet ir planuoti didesnius pirkinius“, - pataria SEB banko ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Vienas iš veiksmingų taupymo metodų - „palūkanų“ sistema: jei vaikas neišleidžia pinigų tam tikrą laiką, jis gauna papildomą sumą. Tai primena garsųjį zefyro eksperimentą, kuriame vaikams buvo pasiūlyta pasirinkti tarp vieno zefyro dabar arba dviejų, tačiau praėjus šiek tiek laiko. Eksperimento rezultatai parodė, kad gebėjimas save kontroliuoti, atidėti malonumą, buvo siejamas su didesne vaikų sėkme ateityje. „Vaikai dažnai nori visko čia ir dabar, tačiau finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo kantriai laukti.“

Vienas paprastas būdas padėti vaikams geriau susipažinti su taupymu - skatinti juos naudoti 3 „kišenėlių“, piniginių ar taupyklių sistemą. Viena jų skiriama taupymui, kita - išlaidoms, o trečioji - aukojimui / dalijimuisi.

Su vyresniais vaikais verta pasikalbėti ir apie ilgalaikį taupymą, pavyzdžiui, studijoms universitete. Galite sutarti, kad jų ateičiai taupote kartu, tik jūsų indėlis bus didesnis. Vaikas, žinodamas, kad jo sutaupytą sumą padvigubinsite ar nors nedidele dalimi padidinsite, turės didesnę motyvaciją stengtis.

Atsakingas išlaidavimas ir biudžeto planavimas

Įtraukti vaiką į biudžeto planavimą - puikus būdas ugdyti jo finansinius įgūdžius. Pavyzdžiui, galima kartu suplanuoti savaitės vakarienes ir apsipirkti pagal nustatytą sumą. Tai moko kainų suvokimo, prioritetų nustatymo ir atsakingo pinigų valdymo. „Kai vaikas mato, kaip tvarkomas biudžetas, jis greičiau supranta, kad pinigai nėra neišsenkantys“, - teigia ekspertai.

Vaikas turi suprasti, kad visko nupirkti negalite, nes pinigai nėra neišsenkantis šaltinis. Leiskite vaikui pačiam rinktis pirkinius, bet su viena sąlyga: iš anksto tam paskirkite konkrečią pinigų sumą, kurią išleidus daugiau pirkinių nebūtų. Svarbiausia, su vaiku aiškiai sutarkite visas sąlygas ir jų laikykitės.

Nors privalote suteikti laisvės, vaikui galite padėti priimti racionalesnį sprendimą dėl pirkinio. Pakonsultuokite jį, atkreipkite dėmesį į didelę prekės kainą, išsiaiškinkite pasirinkimo motyvus. Tačiau nespauskite vaiko, leiskite jam nuspręsti pačiam. Nebijokite, kad vaikas suklys ir pinigus išleis neprotingai - tai pamokos, kurios padės geriau pasiruošti ateičiai.

Skaitmeniniai finansiniai įgūdžiai

„Dovanų kortelė kaip virtuali pinigų išraiška skatina vaiką naudotis moderniomis atsiskaitymo priemonėmis. Jos suma gali būti nuo 10 eurų - tai saugi suma, o vaikams tokiu būdu suteikiama galimybė pasirinkti, kam jie nori gautą dovaną išleisti. Be to, dovanų kortele galima atsiskaityti ne vieną kartą, skirtingose parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose, tad vaikas yra mokomas ne tik planuoti, bet ir apskaičiuoti, kiek kainuoja norimi pirkiniai ar pramogos“, - sako D. Banko kortelė yra gera praktinė priemonė, padedanti mažuosius šeimos narius mokyti finansinio raštingumo. Mokėti vaikui kortele yra ne tik patogu, bet ir saugu - pametus kortelę, tėvai ar globėjai gali ją greitai užblokuoti. Be to, galima nustatyti dienos limitą, kiek vaikas gali išleisti pinigų, tad nekyla rizika, kad visos santaupos bus neapdairiai išleistos.

Ugdydami skaitmeninius įgūdžius, vyresnį vaiką mokykite planuoti savo biudžetą aktyviau. Didinkite kišenpinigių sumą, skatindami jį planuoti išlaidas rūbams, laisvalaikiui, higienos prekėms. Pinigus pervesdami į asmeninę vaiko sąskaitą ne tik ugdysite jo skaitmeninius finansinius įgūdžius, bet ir patiems bus paprasčiau sekti jo išlaidas. Susipažindinkite su internetine bankininkyste.

Dalijimasis ir dosnumas

Viena vertybių, kurią mažieji dar ankstyvame amžiuje gali perimti iš tėvų, yra supratingumas ir dosnumas. Jei tėvai patys yra dosnūs ir nevengia dalytis su kitais, tikėtina, kad užaugę tai darys ir jų vaikai. Dalytis galima įvairiais būdais: aukojant įvairioms organizacijoms, remiančioms sportuojančius vaikus, reguliariai pervedant pinigų gyvūnų prieglaudai ar nuperkant produktų sunkiau besiverčiančiam senjorui. Prie dosnių tėvų poelgių pagal galimybes gali prisidėti ir vaikai.

Mokymasis dalintis su kitais ne tik pradžiugina žmones, bet ir suteikia moralinį pasitenkinimą. Paaiškinkite atžalai, kaip svarbu padėti tiems, kuriems to reikia labiau. Galite paskatinti vaiką paaukoti dalį savo santaupų įvairioms iniciatyvoms ar labdaros organizacijoms. Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką jis nori palaikyti. Taip vaikai sužinos, kad su pinigais galima ne tik įgyvendinti savo norus, bet ir padėti kitiems.

Atsakingas skolinimasis

Svarbu supažindinti vaiką su pinigų skolinimosi ir grąžinimo principais. Pradėkite nuo paprastų pavyzdžių - paaiškinkite, kad norėdami pasiskolinti mokykloje iš draugo saldumynams, vaikai turi suprasti, kad tai nėra dovana, ir vėliau šiuos pinigus reikės grąžinti. Suvokti skolos padarinius yra gyvybiškai svarbu: vaikas turi žinoti, kokia paskola yra gera, o kokia paskola yra bloga, net jei vėliau turės kreditinę kortelę ar kitokią skolą.

Mokymasis iš klaidų

Be abejo, vaikai yra vaikai, ir jie neišvengiamai darys klaidų. Ir kartais tiesiog reikia leisti jiems klysti. Iš to jie gali nemažai pasimokyti. Pavyzdžiui, vaikas gali norėti daugybę kartų bandyti laimėti žaisliuką žaislų automate. Tuo metu vaikas, žinoma, jaus nusivylimą, bet tai suteiks jam svarbią gyvenimo pamoką ir padės ateityje priimti geresnius finansinius sprendimus. Nebijokite, kad vaikas suklys ir pinigus išleis neprotingai, o vėliau gailėsis. Tai - pamokos, kurios padės geriau pasiruošti ateičiai.

Interaktyvūs mokymosi metodai ir priemonės

Finansiniai žaidimai ir programėlės

„Dažnai vaikai nenori kalbėti apie pinigus, o apie žaidimus. Todėl finansinio raštingumo ugdymas žaidimų forma suteikia daugybę privalumų. Įtraukdami žaidimus, vaikai gali mokytis pinigų valdymo įgūdžių ir smagiai leisti laiką“, - sako ekspertė S. Paprastos užduotys ir žaisminga forma suteikia patirties su realiomis finansinėmis situacijomis, mokydamos biudžeto sudarymo, taupymo ir išlaidavimo. Mokslininkų tyrimai rodo, kad finansiniai žaidimai, kaip „Monopolis“, padeda ikimokyklinio amžiaus vaikams geriau suprasti finansų valdymą. Šiuo metu žaidimų, kurie gali padėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą, pasirinkimas yra itin platus. Vaikai gali kurti savo finansinius žaidimus net namuose, naudodami kasdienius daiktus ar išgalvotas situacijas. Be to, šiandien egzistuoja daugybė programėlių, siūlančių įvairius sprendimus, leidžiančius tėvams skatinti vaikų finansinį sąmoningumą ir tinkamus pinigų valdymo įpročius per atlygio sistemą.

Šeimos finansų tarybos susirinkimai

Geras būdas mokyti vaikus asmeninių finansų vadybos yra šeimos tarybos susirinkimai. Tai yra laikas, kai visa šeima susirenka kalbėtis apie savo poreikius ir norus, ką jie gali leisti sau kaip individai ir kaip šeimos nariai. Tai geras būdas vaikams leisti suvokti save kaip šeimos verslo partnerį, valdant šeimos pajamas. Pagrindinis šeimos tarybos tikslas yra leisti vaikui suprasti, kad išlaidos priklauso nuo šeimos pajamų, finansinės situacijos ir poreikių bei norų.

Vaikui nebūtina suprasti, kiek tėvai uždirba ir kiek turi skolų. Vaikas turi susidaryti bendrą vaizdą, kokia yra šeimos finansinė padėtis, už ką tėveliai gauna pinigus ir kur patiriamos pagrindinės išlaidos. Tarybos posėdis turi būti linksmas ir laisvas, tačiau tuo pačiu išlikti dalykiškas ir rimtas. Šeimos taryba yra gera vaikų finansinio ugdymo priemonė, kurios metu galite mokyti vaikus taupyti, protingai leisti pinigus, paaiškinti, kas yra palūkanos, kam skirti vaikų kišenpinigiai.

tags: #dicpinigaitiene #vaikus #mokyti #finansu

• skaitykite daugiau apie apleistą vaikų sanatoriją
• Patarimai ir idėjos 4 klasės išleistuvių dainelėms
• Kaip nustatoma kūdikio raida
• Išsami informacija apie rizikas ir pasekmes nutraukus nėštumą
• Išmokos ir finansinė parama auginantiems vaikus Anglijoje