Nuo parduotuvės lentynos į krepšelį dėdami dešrelių pakuotę dažniausiai galvojame, kad tai greitas ir patogus būdas paruošti užkandį. Gal tuo metu kyla ir mintis, kad dešrelės - greitas maistas, o jis dažniausiai būna ne itin sveikas. Tačiau čia svarbiausia - kokias dešreles renkatės. Tradicines ar naujos kartos - be konservantų ir sveikesnes. Taip, iš tiesų dešrelės gali būti sveikesnis maistas.
Vis dėlto, produktas, kuris ne vieną dieną yra diskusijų objektas, yra dešrelės. Galime sakyti, kad tai nepalanku mūsų sveikatai, bet pagal užimamą vietą prekybos centruose matome, kad jos perkamos ir net labai. Deja, potraukis ir poreikis „dešrelėms“ giliai įleidžia šaknis į skonio receptorius ir pranyksta arba net neatsiranda noras valgyti normalaus, naudingo, visaverčio maisto ir daržovių.
Dešrelės nėra kasdieninis maisto produktas, nes gausus raudonos ir stipriai perdirbtos mėsos vartojimas gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams. Mėsą galima valgyti ne 2-3 kartus per dieną, o 2-3 kartus per savaitę ir teikti pirmenybę šviežiai ruoštai, o ne perdirbtai. Jei pastaroji, tai virtai, rečiau vytintai, o rečiausiai rūkytai. Svarbu atminti, kad vaikams tinka liesa mėsa, o juk lašiniai ir kiauliena nėra liesa mėsa.
Apdorota mėsa yra pagrindinis nitrozaminų šaltinis. Kiti šaltiniai yra užterštas geriamasis vanduo, tabako dūmai, sūdyti ir marinuoti maisto produktai. Būtent dėl to, kaip parodė daugelis tyrimų, perdirbta mėsa labiau didina vėžio riziką nei šviežia raudona mėsa. Visos pramoniniu būdu pagamintos dešrelės, taip pat ir pieniškos, yra maltos.

Geriausios dešrelės yra tos, kuriose yra daug mėsos - kuo arčiau 100 proc., tuo geriau. Svarbiausia - atidžiai nagrinėti sudėtį ir atsižvelgti į gaminyje esančius ingredientus. Deja, kai kurių gamintojų pieniškos dešrelės nuvylė ir nuvylė labai stipriai: sudėtyse gausu pavojingais pripažintų konservantų bei kitų visiškai nebūtinų maisto priedų.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje neleidžiama naudoti kraujo (išskyrus kraujines ir subproduktų dešras), užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos. Pirmos rūšies mėsos gaminių gamyboje neleidžiama naudoti sojos baltymų miltų ir daugiau kaip 3 proc. Virtų daktariškų dešrų, virtų pieniškų dešrų ir virtų pieniškų dešrelių gamyboje juslinėms savybėms pagerinti leidžiama naudoti iš viso ne daugiau kaip 3 proc.
Venkite produktų, kurių sudėtyje yra paukštienos ar kiaulienos odelių bei mechaniškai atskirtos mėsos (MAM), kuri iš tikrųjų yra kremzlių, odelių ir sausgyslių mišinys. Taip pat verta iš raciono eliminuoti dešreles su natrio nitritu ir natrio glutamatu. Atkreipkite dėmesį ir į druskos kiekį - kuo jos mažiau, tuo palankiau sveikatai.

Vertinant dešreles, atsižvelgiama į šiuos kriterijus ir balų sistemą:
Pricer.lt užsuko į parduotuves ir nupirkęs daugumą rinkoje esančių pieniškų dešrelių vaikams, atidžiai pažvelgė į jų sudėtį ir pranešime žiniasklaidai dalinasi savo atradimais. Įrašas Pricer.lt lėkštėje - vaikiškos pieniškos dešrelės. Kurios iš jų visiškai netinkamos vaikų mitybai? Juk pirkdami produktą vaikams tikrai tikimės sveikesnės alternatyvos, tiesa? Tad kiek sveikos yra vaikiškos pieniškos dešrelės?
Žemiau pateikiama išsami septynių vaikams skirtų dešrelių apžvalga, kurioje raudonai pažymėti nepageidaujami arba nebūtini dešrelių priedai.
Sudėtis: vištiena (90 %), vanduo, druska, gliukozė, kvapiosios medžiagos, natūralios kvapiosios medžiagos, prieskoniai, bulvių krakmolas
Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g: 4,70
Balai: -0,5
Sudėtis: kiauliena (75%), vanduo, jūros druska, išrūgų milteliai (tame tarpe pienas), kvapiosios medžiagos (tame tarpe rūkymo), dekstrozė, hidrolizuoti augaliniai baltymai (0,2%), prieskoniai, kiaulienos baltymai (0,5%), kraštuotųjų malpigijų milteliai, daržovių ekstraktas, prieskonių ekstraktai, acto milteliai
Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g: 4,70
Balai: -1,50
Sudėtis: kiauliena, vanduo, druska, kalio druska, cukrus, dekstrozė, burokėlių sulčių koncentratas, morkų milteliai, prieskoniai, prieskonių ekstraktai, daržovių ekstraktas, hidrolizuoti augaliniai baltymai (rapsų, kukurūzų), acerola milteliai, emulsiklis E450, antioksidantas, askorbo rūgštis, tirštiklis E407, kvapiosios medžiagos (sudėtyje yra pieno), kvapioji rūkymo medžiaga
Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g: 9,00
Balai: -6
Sudėtis: vištiena (70 %, kilmė - LT), kiaulienos lašiniai, geriamasis vanduo, valgomoji druska, konservantas E250, gliukozė, cukrus, maltodekstrinas, prieskonių ekstraktai, prieskoniai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: E331, E330, dekstrozė, antioksidantas E300
Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g: 6,00
Balai: -7
Sudėtis: kiauliena, kiaulienos lašiniai, geriamasis vanduo, valgomoji druska, joduota druska 0,78 %, gliukozė, cukrus, stabilizatorius trifosfatai, antioksidantas askorbo rūgštis, kvapiosios medžiagos, prieskonių ekstraktas, konservantas natrio nitritas
Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g: 8,3
Balai: -7,5
Sudėtis: kiauliena, kiaulienos lašiniai, kalakutiena 19 %, geriamasis vanduo, valgomoji druska, joduota druska 0,7 %, gliukozė, cukrus, stabilizatorius trifosfatai, antioksidantas askorbo rūgštis, kvapiosios medžiagos, prieskonių ekstraktas, konservantas natrio nitritas, vitaminas D3 0,00075 mg (15% RPN) 0,01%
Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g: 8,2
Balai: -7,5
Šioms dešrelėms nepateikta išsami sudėtis. Jose yra priedų E250 ir E450.
Balai: -7
Deja, tačiau iš 7 lyginamų dešrelių vaikams, absoliuti dauguma - net 5! - surinko itin žemus balus, kas rodo, kad jos vargiai tinkamos vaikų mitybai. Geriausiai įvertintos „Berlinki“ vaikams skirtos pieniškos dešrelės galėtų būti puikiu pavyzdžiu kitiems gamintojams, kad vaikams skirtas maistas gali būti pagamintas ir be gausybės kenksmingų maisto priedų.
Tuo tarpu prasčiausią įvertinimą surinko „Samsoniukų“ dešrelės, kuriose yra net du vaikams pavojingi ir vengtini maisto priedai: E250 ir E450. Be to, kadangi nenurodytas mėsos kiekis, natūraliai kyla klausimas, koks procentas mėsos yra šiame gaminyje. Kai kurie gamintojai bando, tarsi, atpirkti žalingų maisto priedų naudojimą, pridėdami vitamino D ar joduotos druskos.
Kadangi rezultatai gana nuviliantys, buvo paklausta pačių gamintojų, kodėl visgi jie naudoja pavojingu laikomą E250 (natrio nitritą) ir ar toks priedas tinkamas vaikų mitybai. Visos įmonės pabrėžia, jog naudoja ES teisės aktų leidžiamą konservanto normą, kuri laikoma saugia. Europos Komisija patvirtina, kad maisto priedai, vartojami pagal nustatytas normas, yra saugūs sveikatai.
Taigi, ar duoti tokias dešreles savo vaikams, galite nuspręsti tik jūs. Kiekvienas nusprendžia, kas jo vaikui geriau, ir nuperka arba grynos liesos mėsos, arba dešrelę, kurioje yra pačių įvairiausių priedų ir nežinia kiek grynos mėsos ar paukštienos.
Palyginimui imamos reguliarios produkto kainos, t. y. be jokių akcijų ar kitų nuolaidų. Panagrinėjus, visų pirma, pamatysime, kad skirtinguose prekybos centruose tos pačios dešrelės kainuoja arba vienodai, arba kaina svyruoja labai nežymiai. Na, o dėl kainos ir kokybės santykio, tai čia absoliučiai nėra jokio ryšio. Iš tiesų galbūt net galėtume teigti priešingai: mažiausiai balų surinkę dešrelės kainuoja kone brangiausiai. Galbūt išimti būtų tik pačios pigiausios, „Tigriuko“ dešrelės, kurios pagal sudėties vertinimą atsidūrė lentelės viduryje, o pagal kainą yra pačios pigiausios. O štai geriausią sudėties įvertinimą gavusios „Berlinki“ dešrelės pagal kainą nedaug atsilieka nuo „Tigriuko“ ir yra antroje vietoje. Taigi akivaizdu, kad aukšta produkto kaina anaiptol negarantuoja dešrelių kokybės, jeigu vertintume jų sudedamąsias dalis.

Nors dešrelės laikomos menkaverčiu maisto pasirinkimu, dažnai jų siekiame. Laimei, parduotuvėse galima rasti tokių, kurių sudėtis gera - be dirbtinių skonio stipriklių ir kenksmingų konservantų. Vis dėlto verta prisiminti, kad net ir geriausia dešrelė gali tapti nesveika, jei ją verdant padarysime dvi pagrindines klaidas. Pasitikrinkite, kaip paruošti dešreles, kad jos būtų saugios ir skanios.
Pirmiausia, dešrelių nereikėtų dėti į puodą tiesiai iš šaldytuvo. Jas reikia išimti 20-30 minučių anksčiau, kad pasiektų kambario temperatūrą. Taip jos išlaikys geresnį skonį ir nesutrūks verdant. Jei pasirinkote dešreles natūraliame apvalkale, jų lupti nereikia. Tačiau tas, kurios yra plastikinėje plėvelėje, prieš kaitinimą būtina nulupti.
Dešrelių virimas šaltame vandenyje - taip pat prasta idėja. Kuo ilgiau jos lieka vandenyje, tuo daugiau praranda skonio. Geriausia jas dėti į jau pašildytą, bet ne verdantį vandenį. Aukšta temperatūra gali lemti, kad dešrelės sutrūks, o jei jose yra natrio nitrito - gali išsiskirti nitrozaminai, kurie dideliais kiekiais gali būti kancerogeniški. Saugiausia užvirti vandenį, išjungti ugnį ir tik tada įdėti į jį dešreles. Pakanka palaikyti jas karštame vandenyje ne ilgiau kaip penkias minutes (arba septynias, jei tai storesnės dešros). Taip dešrelės bus šiltos, išlaikys skonį ir nepraras maistinės vertės. Aromatui sustiprinti į vandenį galima įdėti šiek tiek druskos ar kvapiųjų pipirų.
Kitas dalykas, beveik visos virtos dešrelės yra skirtos tik virimui, tačiau dažnai jos kepamos. Aukštoje temperatūroje maisto priedai, nudažantys mėsos gaminį malonia rausva spalva, skyla bei sutrikdo deguonies apytaką organizme, t.y. sutrikdo organizmo funkcijas. Dešrelių su E250 griežtai negalima kepti ant laužo, nors ant pakuotės nėra tokio įspėjimo. Žarnyne jie paverčiami vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis, vadinamomis N-nitrozo junginiais.

Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą. Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kur ji yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba.
Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma.
Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai). Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga. Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų.
Vyresniems vaikams galima pasiūlyti marinuotos mėsos patiekalų, tačiau derėtų nepamiršti, kad marinatas turi būti švelnus, pavyzdžiui, kefyro, citrinos sulčių, druskos ir pipirų. Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresnis vaikas - ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę. Dažnai tėvai mano, kad vaikui suvalgius dvi dešreles per dieną, jau patenkinama rekomenduojama mėsos norma. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą.
„Jokių E“ dešrelėse nėra jokių konservantų, mėsos pakaitalų ir jokių priedų. Tai prilygsta revoliucijai maisto pramonėje, o šias dešreles galima duoti net ir visai mažiems vaikams, kuriems išdygsta pirmieji dantukai, kad galėtų kramtyti. Gamintojai pastebi, kad vis daugiau jaunų mamų ieško būtent šios rūšies dešrelių, nes rūpinasi savo vaikų sveikata. Pirkėjų dėmesio sulaukė ir naujos, tik šiemet pasirodžiusios dešrelės - „Mažylių“. Anot gamintojo, „Mažylių“ dešrelių receptūroje yra naudojama druska su jodu, kurio, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja per mažai. Atlikti dešrelių tyrimai nacionalinėje laboratorijoje patvirtino, kad jodo kiekis 100 g „Mažylių“ dešrelių sudaro daugiau nei 20 proc. rekomenduojamos jodo paros suvartojimo normos. Jos skirtos vaikams nuo trejų metų ir yra vienintelės Lietuvoje dešrelės su joduota druska. Ir dešrelių „Jokių E“, ir „Mažylių“ gamybai naudojama aukščiausios rūšies žaliava, užauginta „Nemateko“ grupei priklausančiose įmonėse. Taigi gamintojai tikrai gali garantuoti dešrelių kokybę, nes kontroliuoja visą gamybos procesą - nuo pat žaliavos.
Jei pasižiūrėtumėte kainą, tai liesa krūtinėlė kainuoja žymiai pigiau nei dešrelės (7-8 Eur/kg dešrelių ir 5-6 Eur /kg krūtinėlės). Tai negi taip sunku nupirkti nedidelį gabaliuką krūtinėlės, sumalti jį su daržovėmis ir pagaminti maltinukus savo mylimiausiems žmogučiams?

Reikės:
Garnyrui:
Papildomai:
Dešrelių gaminimo eiga:
Dešrelės, nesvarbu, kaip jos būtų pavadintos, nėra jokio amžiaus vaikams rekomenduotinas gaminys, nes jose yra daug visokių priedų. Liesa gyvūnų mėsa, išvirta prieš pat jos patiekimą, yra tas mėsos patiekalas, kuris rekomenduotinas vaikams. Mėsos gaminiai - tai maisto produktai, kurie gali būti vartojami be papildomo apdorojimo.
Kūdikiams ir vaikams duodamas maistas nėra sūdomas ir saldinamas, o iš prieskonių vartojami tik augaliniai. Dešrelių etiketėse nėra parašyta, kokių prieskonių yra jų sudėtyje, kiek yra druskos. Sūdytas maistas netinka vaikams, vaikų, ypač iki 3 metų, inkstai nesugeba greitai išskirti didesnio kiekio natrio ir chloro (NaCl). Apskritai iki 3 metų vaikams nereikėtų duoti sūdyto maisto, jau nekalbant apie cukrumi, neaiškios kilmės prieskoniais ir kitais cheminiais skonio stiprikliais „praturtinto“ maisto.
Karštai rūkytos dešrelės, nesvarbu su kokiais gamintojų ir pardavėjų reklaminiais šūkiais būtų palydimos į rinką, skirtos suaugusiųjų bei mokyklinio amžiaus vaikų pramogai. Kitaip tariant - valgomos retai ir, suprantama, tik kokybiškai iškeptos. Vaikams iki 3 metų jų duoti nerekomenduojama. Dešrelėse esantys prieskoniai ir kitos medžiagos (pvz., skonio stipriklis mononatrio glutamatas) skatina apetitą. Tai džiugina mamas ir močiutes, bet vaikui tai nėra gerai, nes dešrelės nėra rekomenduotinas vaikų maistas.
Natūralu, kad pamaitintas dešrelėmis vaikas trokšta gerti, nes jose yra druskos ir maisto priedų. Taip organizmas bando nuo jų apsiginti - su vandeniu jas išskirdamas per inkstus. Atsigerti tinka virintas kambario temperatūros arba šaltinio vanduo, negazuotas stalo mineralinis vanduo. Vandens duokite tiek, kiek vaikas nori.
Dešrelės nepakeičia liesos mėsos ar paukštienos. Dešrelėse nėra daug geležies bei kitų minėtų medžiagų, nes tai nėra grynos mėsos produktas.