Vaiko gerovės komisijos posėdis: principai, veikla ir atvejų analizė
Mokyklos vaidmuo vaiko ir jaunuolio raidai bei jo tapimui suaugusiu atsakingu asmeniu yra itin svarbus. Joje vaikai praleidžia daug laiko. Čia taip pat lengvai gali kilti konfliktai! Kai tai atsitinka ir konfliktai yra sudėtingi, įsijungia Vaiko gerovės komisija.
Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz. peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų.
Kas yra Vaiko gerovės komisija (VGK)?
Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. ...). Kai kalbame apie Vaiko gerovės komisiją, svarbu įvardinti bei suvokti, kad ji, priklausomai nuo jos tikslų, gali turėti skirtingas funkcijas.
Komisijos veikla grindžiama keliais esminiais principais:
- individualizavimo.
- vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba per savo tėvus (globėjus, rūpintojus) įstatymų nustatyta tvarka.
- vaiko interesų ir gerovės pirmumo. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia - vaiko interesai.
- bendradarbiavimo.
Vaiko gerovės komisijos sudarymas ir sudėtis
Komisija sudaroma kiekvienoje Mokykloje. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Mokyklos vadovas. Vaiko gerovės komisijos sudėtis (nariai) priklauso nuo jos tikslo.
Komisijos nariais gali būti:
- Mokyklos vadovas,
- Mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas,
- švietimo pagalbos specialistai (socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas),
- sveikatos priežiūros specialistas,
- klasių vadovai (kuratoriai),
- mokytojai,
- auklėtojai.
Vaiko gerovės komisijos posėdžių organizavimas
Komisijos posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Komisijos posėdžiai gali būti neprotokoluojami. Jei protokolas nerašomas, sprendimą pasirašo visi Komisijos nariai.
Komisijos veiklos dokumentai (susirašinėjimo medžiaga, kiti dokumentai) saugomi ir tvarkomi Mokykloje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. ...).
VGK vaidmuo sprendžiant sudėtingas situacijas: Teorija ir praktika
Vaiko gerovės komisija turėtų ne bausti ar didinti įtampą, o KARTU su mokiniais ieškoti išeities ir kuo pakeisti elgesį. Juk kai 30 metų vaikštai ir lūžta koja, nesakai eik toliau, ignoruok ar tai praeis. Sugipsuoji ir gydai, vėliau kartu su specialistais mokaisi vaikščioti iš naujo. Su jaunuoliais taip pat. Jie yra sužeisti, todėl pasakymas lankyk mokyklą visą laiką, nematyk klasioko, nėra ilgalaikė ir efektyvi pagalba.
Žymiai mažiau laiko, energijos ir pastangų reikalauja Vaiko gerovės komisijos mokykloje, kai mokyklos specialistai pasako vaikui, jog jis turi lankyti pamokas, tėvams pasakoma, jog jie turi užtikrinti, jog vaikas lankytų mokyklą ir visi pasirašo protokolą. Atrodo darbas atliktas. Tačiau jei nebuvo identifikuotas pamokų nelankymo priežastys, negalime kartu sutarti kaip dirbti, kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas ir negalime aptarti kaip kiekvienas dalyvis gali įsijungti į procesą, prisiimti atsakomybes. Tokioje situacijoje yra naivu ir neprofesionalu tikėtis, jog situacija išsispręs. Jaunuolis gauna žinutę, kad jis niekam nerūpi ir tai kas jam sunku yra jo paties reikalas. „Jei jau taip yra, tai man nerūpi taip pat!“. Tada mes stebime, kad nėra teigiamų pokyčių, elgesys negerėja, kaip nėra laikomasi įpareigojimų.
Tokiam mokymuisi reikia saugios aplinkos, kad galėtume kalbėti apie savo silpnybes, dvejones, sunkumus ir emocijas. Kitaip tariant, kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, realybę, ir nebijoti būti apkaltinant bei nubaustam. Dažniau dėmesys buvo skiriamas tėvų įtraukimui į pagalbos procesą nei jaunuolio įtraukimui.
Atvejų analizė: Konfliktų valdymas ir pagalba nelankantiems mokyklos
Atvejis 1: Roko ir Simo konfliktas mokykloje
Vaiko gerovės komisija buvo organizuota po rimto dviejų jaunuolių, Roko ir Simo (17 m.), ginčo mokykloje. Šioje situacijoje svarbų vaidmenį atliko socialinė darbuotoja Inga, kuri jau keletą metų dirbo su Roku. Konfliktas įvyko pamokos metu: jaunuoliai išvadino vienas kitą įvairiais vardais, apsistumdė, vos neįvyko muštynės. Galiausiai abu verkė. Vienas jaunuolis iškart kreipėsi į mamą, kuri susisiekė su mokyklos auklėtoja. Kitas, Rokas, atėjo pas Ingą, kuriai atsivėrė.
Inga padėjo jaunuoliui pasiruošti komisijos posėdžiui, mokydama jį kvėpavimo pratimų ir minčių nukreipimo, kai kyla pyktis, taip pat kaip elgtis, kai nebesusilaikai. Rokas paprašė Ingos palydėti jį į posėdį. Posėdyje dalyvavo mokyklos specialistai: socialinis, specialusis pedagogai, psichologė, auklėtoja, jaunuolio mama ir Inga su Roku. Po kurio laiko atėjo ir antras jaunuolis.
Pradžioje viskas vyko ramiai. Specialioji pedagogė pristatė situaciją. Išklausomas vienas jaunuolis, po to kitas. Tačiau pradėjus kalbėti jaunuoliui, kurį atlydėjo Inga, pasipila pertraukimai, jaunuoliui pasakius žodį, auklėtoja pila visas senas ir esamas bėdas (apie mokyklos nelankymą, sveikatos problemas, jo konfliktiškumą ir neįmanomą darbą). Kažkas iš specialistų ramina auklėtoją. Jaunuoliui pradėjus nervintis, kad vėl jį kaltina, jis pradeda atsikirtinėti. Socialinis darbuotojas tildo jaunuolį, kad šis nekeltų balso, nors auklėtojos tonas ir jo pačio jau ne iš ramiųjų. Jaunuoliui baigiasi kantrybė ir jis atsistoja išeiti, kaip buvo sutarta (kad neišplūstų ir neprisidarytų daugiau bėdų). Socialinis darbuotojas užremia duris. Inga paprašė paleisti, nes jie (ji ir jaunuolis) taip sutarę. Kurį laiką į ją nereagavo. Pasakius griežčiau, mokyklos darbuotojas pakeltu tonu klausė, kas atsakys, jei jaunuoliui kažkas nutiks. Inga džiaugėsi, kad spec. pedagogė pritarė ir palaikė ją ir jam leido išeiti. Kabinete jau Ingai baigėsi kantrybė ir ji pakankamai direktyviu tonu susakė, kad svarbu išklausyti abi puses, kad jaunuolio asmeninės problemos neturi būti vardinamos prie kitų jaunuolių ir kad abi pusės, abu jaunuoliai buvo neteisūs. Vienas nusižengė klasės taisyklėms, kitas jautėsi, kad turi būti atsakingas, kad visi jų laikytųsi ir tikrai peržengė ribas. Mokytojos vaidmuo taip pat buvo neaiškus, nes jos tuo metu klasėje ir dabar nėra.
Tai buvo labai keista, kad kito jaunuolio mama buvo labiau linkusi į sprendimų paiešką ir žingsnius, ką daryti nei mokyklos specialistai. Inga svarstė, ar tai baimė, bejėgiškumas ar kompetencijų stoka, gal nuovargis? Tačiau situaciją, atrodo, kad mokyklos darbuotojai aštrino, o ne sprendė. Mūsų tarpusavio įtampą pertraukė sugrįžęs jaunuolis. Jis nurimo, paaiškino, kad nenorėjo taškytis prie visų, dėl to išėjo. Spec. pedagogė vėl perėmė kalbą ir ramiai jau aptarėme situaciją ir kur jaunuoliai suklydo, jų klausėme, ką galėtų daryti kitaip. Jaunuoliai pasižadėjo nematyti vienas kito, vengti, palikti taisyklių nesilaikymus spręsti mokytojai, o kilus emocijų antplūdžiui tiek vienam tiek kitam eiti pas spec.
Šiuo pavyzdžiu Inga norėjo atkreipti specialistų dėmesį, kad supratimas, išklausymas, teisingas, nešališkas ir jautrus situacijos supratimas gali padėti išvengti ateityje sudėtingų situacijų. Inga pavyzdį pateikė ne vien tik dėl to, kad buvo nusivylusi, kaip kiti specialistai reagavo. Ji pateikė pavyzdį, nes nori atkreipti dėmesį, jog kai kurie jaunuoliai, kaip šiuo atveju Rokas, kuriam teikiama pagalba, vaikystėje rimtai buvo pažeisti ir įskaudinti. Šis jaunuolis puikiai žinojo, jog tam tikrose situacijose gali sureaguoti pykčiu ir dėl to pakliūti į dar didesnė bėdą, kadangi negeba valdyti savo emocijų. Jo baimė, paremta ankstesne patirti, nepadeda tinkamai reaguoti. Esant įtampai tuojau pat jaunuolis ima gintis ir kovoti su aplinkiniais. Jaunuolio reakcija sugrįžus į susitikimo kambarį parodo, jog Rokas tinkamame mokymosi kelyje, procese ir buvo geras Ingos „mokinys“. Jis ne tik suprato Ingos duodą pamoką, kurią suteikė dieną prieš vykusį susitikimą, bet ir įrodė, jog gali realiai ją pritaikyti sudėtingomis aplinkybėmis.
Atvejis 2: Simonos mokyklos nelankymo problema
Pavyzdyje socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, kreipėsi į TBK dėl 13-metės Simonos. Socialinė darbuotoja, padariusi viską, ką galinti, jog Simona nebūtų išmesta iš mokyklos, ir nesulaukusi teigiamų pokyčių kreipėsi į TBK savivaldybėje. Šeimoje auganti 13 metų amžiaus Simona jau kuris laikas neina į mokyklą. Kalbantis su Simona, bendradarbiaujant su jos tėvais, su klasės vadove, niekaip nepavyksta pasiekti, kad mergaitė eitų į pamokas. Buvo nuspręsta organizuoti pokalbį/pasitarimą su Simona, jos mama, socialine darbuotoja, mokyklos socialine pedagoge ir pedagoginės psichologinės tarnybos psichologe. Buvo įtariama, kad yra kažkokia neišspręsta problema, dėl kurios paauglė staiga nustojo lankyti pamokas. Susitikimo metu Simona pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir kelių bendraamžių ir būtent dėl to, ji nebenori eiti į mokyklą, nenori susitikti tų merginų. Socialinė pedagogė patvirtino žinanti, kad kažkoks nesusikalbėjimas tarp mergaičių buvo, ir gali būti, kad Simona iš tų merginų patyrė, o gal ir tebepatiria patyčias ar kokius grasinimus. Simona daugiau detalių pasakoti nenorėjo, susijaudino ir pradėjo verkti. Mokyklos socialinė pedagogė pasiūlė padėti mergaitėms tarpusavyje pasikalbėti, išsiaiškinti, susitarti dėl tolimesnio bendravimo, aptarti elgesio tarpusavyje ribas ir taisykles. Ji taip pat pasisiūlė Simoną pagloboti ir, jei nenorės bendrauti su mergaite, kuri ją skaudina, padėti aptarti kartu, kaip joms nesusitikti mokykloje. Ji taip pat pasisiūlė pasikalbėti su Simonos klasės vadove dėl pagalbos šalinant mokymosi spragas bei didesnio dėmesio Simonos savijautai mokykloje, reikalui esant, pagalbos.
Po 2 mėnesių buvo gauta informacija iš šeimos atvejo vadybininkės, kad vėl iškilo Simonos mokyklos nelankymo problema, ir buvo pakviesta į šeimos atvejo vadybos posėdį. Posėdžio metu paaiškėjo, kad Simona mėnesį laiko ėjo į mokyklą, o dabar kategoriškai atsisako toliau į ją eiti, prašo perkelti į kitą mokyklą. Mokyklos socialinė pedagogė paaiškino, kad pradžioje aptartos pagalbos priemonės davė rezultatą, tačiau vėliau turbūt kažkas įvyko, Simona vėl pasijuto blogai mokykloje ir dabar jau nepavyksta jos įkalbėti grįžti. Simonos tėvai sakė, kad jų pastangos padėti dukrai neduoda efekto. Simona posėdžio metu nieko nepasakojo, tik sakė, kad daugiau eiti į tą mokyklą negali, norėtų eiti į kitą mokyklą. Tėtis papasakojo, kad Simona dabar prašo jo nupirkti jai naują telefoną, tuomet ji į mokyklą eis. Dar reikėtų paminėti, kad vyresnė Simonos sesė taip pat turėjo mokyklos nelankymo problemą, tik ji pradėjo nelankyti pamokų būdama gerokai vyresnė.
Vaiko gerovės posėdžio metu Simona sakė, kad į savo seną mokyklą tikrai negrįš, bet į kitą mokyklą eis. Sudarant individualų minimalios priežiūros priemonių vykdymo planą naujoje Simonos mokykloje, buvo organizuotas pasitarimas, kurio metu susitikta su Simona, jos tėvais, socialine darbuotoja, mokyklos socialine pedagoge. Kartu aptarėme pagalbos Simonai planą. Mokykla priėmė Simoną labai draugiškai. Ir klasės vadovė, ir klasės mokiniai nusiteikę jos atžvilgiu draugiškai ir palaikančiai. Aptarėme, kad Simona visada, kai matys, kad jai reikia pagalbos, ateis pasikalbėti su socialine pedagoge. Socialinė pedagogė supažindins Simoną su mokyklos specialistais, padės išsiaiškinti dėl uniformos, nemokamo maitinimo mokykloje. Simonos tėtis pasakė, kad dukra šiandien bijo eiti į kūno kultūros pamoką, nes neturi aprangos, kurią dar tik ruošiasi pirkti, socialinė pedagogė pažadėjo susitarti su mokytoja, kad šiandien Simona nedalyvautų kūno kultūros pamokoje. Aptarėme, kad Simona galėtų pabendrauti su mokyklos psichologe, siekiant geros jos adaptacijos naujoje bendruomenėje ir iškylančių sunkumų sprendimo. Klasės vadovei bus paprašyta skirti Simonai didesnį dėmesį, stebėti, kaip ji jaučiasi, jai padėti. Šeimos socialinė darbuotoja dar susitinka su Simona po pamokų vaikų dienos centre. Ji įsipareigojo nuolat domėtis, kaip Simonai sekasi, esant kokiems nors sunkumams ar iššūkiams, padėti Simonai asmeniškai bei susisiekti su mokyklos socialine pedagoge, siekiant laiku pastebėti ir įveikti iškilusius sunkumus. Jeigu minėtomis pagalbos priemonėmis nepavyktų pasiekti, kad Simona lankytų mokyklą, bet kuris iš specialistų arba vaiko tėvai gali bet kada kreiptis į mane.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (TBK) vaidmuo
Pagalba šeimoms artimai susijusi su pagalba jaunuoliams. Tai buvo dar viena priežastis sukurti naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, perorganizuoti savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, sukurti atvejo vadybininko, mobilių komandų ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau - TBK) funkcijas bei kitas priemones. Visa tai susiję su pagalbos teikimu auginant vaikus ir jaunuolius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria riziką.
TBK įsijungia teikiant paslaugas vaikui ir šeimai, kai kyla nesusikalbėjimas ar nepakankama komunikacija tarp asmenų ir sistemų. Dažniausiai atsiskleidžia problemos, sunkumai ir jie pamatomi iš kitos perspektyvos bei pasiekiami skirtingi tikslai. Kai situacija yra neišsprendžiama naudojantis įprastomis priemonėmis, tada dažnai ji patenka TBK. Pavyzdyje nėra atskleista TBK specifinės užduotys, jų kompleksiškumas ir sudėtingumas. Kai problemos yra labiau komplikuotos, galima kreiptis pagalbos į TBK.
tags: #demesio #vaiko #geroveskomisijosposedis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
