Kada mokiniai gali neiti į mokyklą dėl šalčio: Švietimo ministerijos gairės ir tėvų atsakomybė
Lietuvą sukaustė itin dideli šalčiai, privertę tėvus ir ugdymo įstaigas svarstyti apie mokinių lankymąsi pamokose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra nustačiusi aiškias gaires, kada mokiniai gali neiti į mokyklą dėl žemos oro temperatūros, tačiau galutinį sprendimą dažnai palieka tėvams ir mokyklų vadovams. Vakar Elektrėnų sav. Vievio gimnazijos direktorius pranešė, kad šiandien dėl šalčio pamokos nevyks 5-ų klasių mokiniams. Šis sprendimas atspindi lankstumą, reikalingą esant atšiaurioms oro sąlygoms.
ŠMSM nustatytos temperatūros ribos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) anksčiau skelbė, kad kaip nustato Bendrojo ugdymo planai, esant dideliam šalčiui, mokiniai gali neiti į mokyklą. Šios dienos yra įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
Gairės dėl oro temperatūros:
- Jeigu oro temperatūra yra -20 laipsnių šalčio ir žemesnė, tada į mokyklą gali neiti pradinukai ir penktų klasių mokiniai.
- Jeigu šaltis dar didesnis - -25 laipsniai šalčio ir daugiau, į mokyklą gali neiti ir vyresni mokiniai.
Nepaisant šių gairių, ugdymo įstaigos dirbs įprastai. Pamokų medžiaga sukeliama į elektroninius dienynus ar kitur, konsultacijas nuotoliniu būdu veda mokytojai.
Lietuvą sukaustę šalčiai: naujausi duomenys
Pastaruoju metu Lietuvą sukaustė itin dideli šalčiai. Antradienio naktį temperatūra kai kur krito beveik iki -28,5 laipsnių, tokius skaičius rodė automobilių duomenys, kurie rodo oro temperatūrą išorėje. Nors meteorologai skelbia, kad iki šalčio rekordo pritrūko, vis dėlto paskutinį kartą tokia temperatūra buvo fiksuota tik prieš daugiau nei du metus.
Hidrometeorologijos tarnybos „Meteo.lt“ duomenimis, šiandien tekant Saulei Molėtuose oro temperatūra nukrito net iki -24,3 laipsnių. Paskutinį kartą dar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota tik prieš daugiau nei dvejus metus (2024m. sausio 8 d.) Zarasuose, kuomet šalo iki -28,0 laipsnių šalčio.
Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi, kad Kaišiadorių rajone šalo iki -25 laipsnių, Pasvalio rajone, Ragujų kaime 7 val ryto, anot gyventojų, rodė -23 laipsnius, Prienų rajone termometrų stulpeliai, žmonių teigimu, irgi nukrito iki -23 laipsnių. Tiesa, kai kuriose Lietuvos vietose gyventojai užfiksavo ypač žemą temperatūrą - štai Anykščių rajone, Svėdasuose, gyventojų termometrai automobiliuose užfiksavo -28,5 laipsnių šaltį. Pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 6 val. 30 min. ryto gyventojai užfiksavo -27 laipsnių temperatūrą. Medininkuose šalo iki -26 laipsnių.
Orų prognozė artimiausioms dienoms:
- Antradienis: Dieną nesnigs. Vėjas silpnas. Temperatūra 5-10, vietomis 11-13 laipsnių šalčio.
- Trečiadienis: Sniego nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną rytinių krypčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį 14-19, vietomis 20-23 laipsniai šalčio, dieną 9-14 laipsnių šalčio.
- Ketvirtadienis: Be žymesnio sniego. Vėjas rytų, 8-13 m/s, pajūryje gūsiai 15-17 m/s. Temperatūra naktį 12-17, kai kur iki 19 laipsnių šalčio, dieną 7-12 laipsnių šalčio.
Tėvų atsakomybė ir sprendimo priėmimas
Ar mokiniams eiti į mokyklą ar ne, nusprendžia patys tėvai (globėjai) arba mokiniai. Tėvai patys įvertina rizikas ir sprendžia, ar vaikui vykti į mokyklą. Vadinasi, šiomis dienomis mokiniai ir jų tėvai turėtų itin atidžiai stebėti temperatūrą. Labai tikėtina, kad artimiausią parą dalis vaikų galės likti namuose.
Nustatydami oro temperatūrą, tėvai vadovaujasi termometro ar mobiliosios aplikacijos duomenimis. Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką, atsižvelgti į jutiminę temperatūrą, į tai, kokį kelią iki mokyklos turi įveikti vaikas: ar jis eina pėsčiomis, ar tenka laukti stotelėje, ir pan. Vaiko sveikata ir saugumas yra tėvų atsakomybė, todėl jie turi patys įvertinti galimas rizikas ir priimti sprendimą.
Ugdymo organizavimas šalčio metu
Sprendimus dėl ugdymo proceso organizavimo, atsižvelgdamas į konkrečias orų sąlygas ir mokinių saugumą, priima kiekvienos mokyklos vadovas. Pamokos gali būti laikinai stabdomos arba organizuojamos nuotoliniu būdu. Jei dėl šalčio pamokos laikinai neorganizuojamos, šios dienos yra įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių, o neįgyvendintas mokymosi turinys vėliau kompensuojamas. Apie priimtus sprendimus moksleiviai, tėvai, globėjai turi būti informuojami mokyklų.
Mokyklos vadovas sprendimą apie ugdymo proceso pakeitimą turėtų priimti iš vakaro ir per elektroninį dienyną ar kuriuo kitu susitartu būdu informuoti mokinius ir tėvus. Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliu arba hibridiniu būdu (kai dalis mokinių mokosi klasėje, kiti nuotoliu), taip pat gali laikinai stabdyti ugdymo procesą vienai dviem dienom.
Ministerija rekomenduoja organizuoti nuotolinį ugdymą. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad mokykla gali koreguoti ugdymą, organizuoti nuotoliu. Mokyklos nuolat aprūpinamos kompiuterine įranga ir licencijomis, tuo rūpinasi Nacionalinė švietimo agentūra. Mokyklos nuotoliniu būdu dirbo pandemijos laikotarpiu, tai nėra naujas ir neišbandytas ugdymo organizavimo būdas. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5-8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 proc.
Jei ugdymo procesą reikėtų stabdyti ilgiau, tokius sprendimus gali priimti tik savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vienintelis kartas, kai visose mokyklose ugdymo procesas buvo sustabdytas 3 dienoms, buvo tik prasidėjus COVID-19 pandemijai ir paskelbus ekstremaliąją situaciją.
Mokyklos direktoriaus patirtis ir požiūris
„Pamokos viena ar kita forma vyks - ugdymo proceso nenutraukiame. Mūsų mokyklose daugelį vaikų tėvai atveža automobiliais iki pat mokyklos. Nutraukus ugdymą ar pereinant prie nuotolinio mokymo, šeimoms kartais kyla problema - nėra kas prižiūri vaikus namuose. Ypač tai aktualu pradinukams, kurių amžius nuo 6 iki 10 metų. Tėvai dažnai negali likti namuose dėl darbo, todėl nusprendėme ugdymą organizuoti lanksčiai,“ - teigia vienos iš mokyklų vadovas.
„Priklausomai nuo to, kiek vaikų ateis į klases, pamokos bus rengiamos mišriu būdu - dalis mokinių dalyvaus klasėje, dalis - nuotoliniu būdu. Jei mokiniai neturės galimybės prisijungti nuotoliu, jiems bus siunčiamos užduotys. Jei ir to padaryti nepavyks, pamokos bus pateisintos, o užduotys atliekamos vėliau. Tėvus informavome, kad sprendimą dėl vaikų leidimo į mokyklą jie turi priimti patys.“
Panaši situacija dėl šalčių buvo maždaug prieš 5 metus, kai 1 ar 2 dienos buvo itin šaltos. Tokių ilgesnių šaltų žiemų, trunkančių kelias savaites, jau seniai neturėjome. Tačiau tai - natūralūs klimato reiškiniai.
„Nusprendėme, kad tėvai turėtų vadovautis temperatūros rodmenimis ir jutimine temperatūra. Jei, pavyzdžiui, yra 20 ar 21 laipsnis šalčio, bet dėl vėjo jutiminė temperatūra dar žemesnė, sprendimai bus priimami lanksčiai. Manome, kad bendruomenė yra pakankamai sąmoninga, todėl problemų nekils. Mišrus ugdymas bus tęsiamas tol, kol laikysis šalčiai. Jei temperatūra svyruos apie 20-25 laipsnius šalčio, ugdymas vyks. Tačiau esant ekstremalioms oro sąlygoms, kai temperatūra nukristų iki 40 ar 50 laipsnių šalčio, ugdymą tektų stabdyti.“
Vaikų priežiūra ir saugumas
Maži vaikai paprastai savarankiškai į ugdymo įstaigas neina, juos atveža suaugusieji. Tėvai gali įsivertinti, ar vaikas eis į darželį, ar liks namuose suaugusiųjų priežiūroje. Higienos norma, kurią pasirašo sveikatos apsaugos ministras, nustato lauko temperatūrą, kuriai esant vaikai nevedami į lauką.
Kaip nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vaiko tėvai pasirūpina, kad vaikas iki 6-erių metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Saugumas ant ledo: „Meteo.lt“ perspėjimai
„Meteo.lt“ duomenimis, Lietuvos upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledo danga apsitraukę daugelis ežerų. Pavyzdžiui, ant Dusios ežero Lazdijų rajone ledas tik susiformavęs, plonas, nesaugus.
Ant Kauno marių ties Palemonu susidaręs dvigubas ledas, o ant ledo laikosi vanduo. Toks ledas labai nesaugus, todėl raginama ant jo nelipti. Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ne plonesnis nei 7 centimetrų storio. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. „Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!“, - perspėja „Meteo.lt“ specialistai.
Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 11-13 cm, ties Juodkrante ledo danga plona. Ant ledo lipti pavojinga.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
