Daržo ir sodo augalų apsauga nuo puvinio ir grybinių ligų

Sodininkystė ir daržininkystė reikalauja nuolatinės priežiūros, o vienas didžiausių iššūkių yra augalų apsauga nuo ligų, ypač įvairių rūšių puvinių ir grybinių infekcijų. Šios ligos gali sunaikinti visą derlių tiek augimo metu, tiek jį sandėliuojant. Siekiant užtikrinti gausų ir sveiką derlių, būtina laiku atpažinti ligų simptomus ir taikyti tinkamas prevencijos bei gydymo priemones. Nuo šiol greičiau ir tiksliau bus galima diagnozuoti obuolių, slyvų, kriaušių ir kitų vaisių rudojo puvinio sukėlėjus (Monilinia spp. grybus) ir išvengti didelių šių vaisių nuostolių.

Rudasis puvinys ir jo diagnostikos pažanga

Dėl Monilinia genties grybų (M. fructicola, M. fructigena, M. laxa ir M. polystroma), sukeliančių sėklavaisių (obelys, kriaušės ir kt.) ir kaulavaisių (vyšnios, slyvos, trešnės, abrikosai, nektarinai ir kt.) augalų vaisių rudąjį puvinį, patiriami žymūs šių vaisių nuostoliai tiek iki derliaus nuėmimo, tiek derliaus saugojimo metu.

Vaisius sandėliuojant rudasis puvinys nuo vaisių, kurie užsikrėtė augimo metu arba nuimant derlių, gali išplisti ant sveikų vaisių. Grybai plinta su oro srautais, vandeniu, su paukščiais, vabzdžiais ir kt. Lietuvoje išplitę grybai M. fructigena ir M. laxa, o grybų M. fructicola ir M. polystroma iki šiol nenustatyta.

Rudojo puvinio sukėlėjai ir simptomai

Grybas Monilia fructigena dažniausiai pažeidžia kriaušes, obelis, slyvas, vyšnias, abrikosus, svarainius. Sode grybo užpulti vaisiai pūva ruduoju puviniu - tai pats žalingiausias puvinys soduose. Iš pradžių puvinio dėmė nedidelė, apskrita, kiek įdubusi, vėliau puvinys apima visą vaisių, kurio paviršiuje susidaro pilkšvai gelsvos, dulkingos, koncentriškais ratais išsidėsčiusios karputės. Supuvę vaisiai gali virsti mumijomis ir likti kaboti ant medžio iki pavasario. Saugyklose pūvantys vaisiai pajuodėja, bet karputės nesusidaro.

Grybas Monilia Laxa sukelia vadinamąją moniliozinę degligę, pirmieji ligos požymiai pastebimi vaismedžiams žydint.

Pažangi diagnostika su Tikro-laiko PGR metodu

Valstybinės augalininkystės tarnybos ir dar keturių Europos šalių augalų apsaugos tarnybų laboratorijų ir mokslinių įstaigų darbuotojai sėkmingai baigė įgyvendinti šiai problemai skirtą projektą. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kartu su kolegomis iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Turkijos baigė įgyvendinti EUPHRESCO (Europos fitosanitarijos tyrimų koordinacijos) institucijos organizuotą projektą „Europinėms Monilinia rūšims nustatyti skirtų molekulinės biologijos tyrimų metodų patobulinimas ir patvirtinimas (DIMO)".

Jo tikslas - ištirti bei patvirtinti metodus, kurie leistų anksti ir tiksliai nustatyti sėklavaisių bei kaulavaisių augalų vaisių (obuolių, slyvų, kriaušių ir kt.) užkrėstumą ruduoju puviniu. Kuo anksčiau tiksliai nustatyti, ar vaisiai nėra užkrėsti Monilinia genties grybais, yra efektyvios augalų ligų, dėl kurių patiriami dideli minėtų vaisių nuostoliai tiek iki derliaus nuėmimo, tiek jį saugant, prevencijos pagrindas.

Kadangi šiuo metu nėra greitų ir patikimų molekulinės biologijos tyrimų metodų Monilinia genties grybų latentinei (kai išorinių ligos požymių vaisiuose dar nematyti) infekcijai nustatyti, o polimerazės grandinine reakcija (PGR) pagrįsti molekulinės biologijos tyrimų metodai (PGR ir Tikro-laiko PGR) yra jautresni, tikslesni, specifiškesni ir greitesni už klasikinės mikrobiologijos tyrimų metodus, projekto dalyviai atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama patobulinti Tikro-laiko PGR diagnostikos metodą bei patvirtinti, kad jį naudojant augalams tirti, galima nustatyti Monilinia genties grybų latentinę infekciją.

Įgyvendinant dvejus metus (2014-2016 m.) trukusį projektą, Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos specialistai Ilona Kibildienė ir Arūnas Beniušis kartu su kolegomis atliko tarplaboratorinį testą, kurio metu buvo nustatyta, kad naudojantis Tikro laiko PGR metodu galima aptikti latentinę Monilinia grybų infekciją kaulavaisių augalų vaisiuose ir žieduose.

Tikro laiko PGR (angl. „real-time“) - tai automatizuota sistema, kai PGR ir pagausinto produkto nustatymas vyksta vienu metu. Šiuo metodu gali būti susekama viena DNR sekos kopija (t.y. viena mikroparazito, viruso ar bakterijos molekulė) tiriamame mėginyje - tai kiekybinis patogeno kiekio įvertinimas. Taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Tikro-laiko PGR metodas yra jautresnis ir geresnis nei paprastas PGR metodas, nes nustato mažesnę Monilinia genties grybų DNR koncentraciją. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad patikimai nustatyti Monilinia genties grybus laboratorijoje galima abiem metodais.

Dažniausios grybinės ligos ir jų požymiai

Be rudojo puvinio, daržuose ir soduose plinta ir kitos pavojingos grybinės ligos, galinčios sunaikinti derlių. Svarbu žinoti jų požymius ir laiku imtis priemonių.

Pilkasis puvinys (kekerinis puvinys)

Pilkasis puvinys, dar žinomas kaip kekerinis puvinys, yra viena pavojingiausių augalų ligų. Ši liga gali pažeisti įvairius augalus, ypač uoginius bei daržoves. Tačiau nuo jos nukenčia ir gėlės bei medžiai. Pilkasis puvinys yra parazitinių grybų, vadinamų kekeru (Botrytis cinerea), sukeliama liga. Ši grybų rūšis auga ir vystosi ant negyvos organinės medžiagos, tačiau, esant palankioms sąlygoms, gali užpulti ir gyvus augalus. Kekerinis grybas plinta per orą su sporomis, kurios išlieka gyvybingos labai ilgai ir gali ilgą laiką laukti tinkamų sąlygų augimui. Pilkojo puvinio atsiradimui palankios sąlygos yra drėgmė ir šiluma.

Pilkasis puvinys pasireiškia net keletu simptomų, kurie gali kisti priklausomai nuo augalo rūšies ir/arba vystymosi stadijos:

• Pilkasis pelėsis. Ant užkrėstų augalų dalių, ypač ant žiedų, vaisių, lapų, stiebų, susidaro pilkas, pūkuotas pelėsis. Tai pagrindinis ir pastebimiausias šios ligos simptomas.
• Dėmės. Pažeistose vietose gali atsirasti rusvos arba tamsios, beveik juodos dėmės. Vėliau tos vietos tampa minkštos ir ima pūti.
• Vaisių puvimas. Ligos pažeisti vaisiai pradeda pūti, praranda spalvą ir struktūrą. Derlius tampa visiškai netinkamas vartojimui.
• Lapų ir stiebų nykimas. Augalo lapai gali pradėti džiūti ir ruduoti nuo kraštų link centro.

Užkrėsti pilkuoju puviniu augalai pamažu žūsta, o užkrėstas derlius yra visiškai netinkamas vartojimui. Jo netenkama. Pilkasis puvinys - negailestinga ir greitai plintanti liga, galinti sunaikinti visą derlių. Kovoti su ja ypač sudėtinga, dažnai būna netgi per vėlu, kai apninka vaisius bei uogas.

Fitoftorozė

Ši pavojinga grybinė infekcija labai greitai pražudo pomidorų kerus.

Miltligė

Miltligė - tai liga, kuri, priešingai fitoftorozei, lėčiau veikia augalą. Ši liga paprastai pažeidžia visas augalo dalis, išskyrus vaisius. Pirmiausia nuo miltligės nukenčia pomidorų lapai, kurie paruduoja, nudžiūsta ir nukrinta. Miltligės padarinys - nedideli pomidoro vaisiai ir prasta jų prekinė išvaizda. Miltligės plitimui palankus sumažėjęs šviesos kiekis ir pernelyg sausas oras.

Šaknų puvinys

Dažniausiai pomidorų daigus puola šaknų puvinys, pažeidžiantis augalų šaknų sistemą dar iki susiformuojant visaverčiams daigams. Jei liga pažeidžia daigus vėliau, jie gali iškart nenunykti, tačiau pažeistos šaknys nebeleidžia augalui toliau vystytis, daigai nustoja augti, dažnai jie patys supūva.

Rauplės

Soduose ir ant pavienių medžių kartais pastebime, kad vos paaugusios kriaušaitės „pasipuošia“ taškeliais, o vėliau pradeda pūti. Juodi taškeliai - dažniausiai kriaušių rauplių požymiai. Rauplių grybiena žiemoja šakutėse, nukritusiuose lapuose. Pavasarį, kai būna drėgnas oras, aukšliasporės pasklinda, apkrečia lapus ir ūglius.

Prevencinės priemonės ir daržo dezinfekcija

Veiksminga augalų apsauga nuo puvinių ir grybinių ligų prasideda nuo tinkamos prevencijos ir agrotechnikos. Svarbiausia - sudaryti nepalankias sąlygas ligų plitimui ir stiprinti pačių augalų atsparumą.

Tinkamos auginimo sąlygos

• Atstumai tarp augalų. Atstumai tarp augalų yra vienas svarbiausių veiksnių, padedantis išvengti ligos atsiradimo. Pakankami ir tinkami tarpai tarp augalų užtikrina gerą oro cirkuliaciją, mažina drėgmės kaupimąsi, o tuo pačiu ir ligos atsiradimo riziką.
• Šviesos pralaidumas. Kaip ir tinkamas atstumas, sumažina drėgmės lygį, padeda saulės šviesai pasiekti apatines augalo dalis, jo centrą. Tai sukuria nepalankias sąlygas pilkojo puvinio formavimuisi.
• Tinkamas laistymas. Laistant reikia stengtis, kad vanduo nepatektų ant augalo lapų ir jie išliktų sausi. Laistoma pažeme, arčiau šaknų. Taip pat rekomenduojama laistyti anksti ryte, kad per dieną drėgmės perteklius spėtų išgaruoti.
• Dirvožemio vėdinimas. Gerai aeruotas (vėdinamas) dirvožemis padeda išvengti per didelio drėgmės kaupimosi aplink augalų šaknis bei apatinę augalo dalį.
• Šiltnamių ir sandėliavimo patalpų dezinfekcija ir vėdinimas. Svarbu tinkamai ir laiku dezinfekuoti šiltnamius bei sandėliavimo patalpas. Užtikrinti gerą jų vėdinimą, kad sumažėtų drėgmės kiekis ir rizika išplisti pilkajam puviniui. Tam galima pasitelkti fungicidus ir išpurkšti jais tiek gruntą, tiek šiltnamio konstrukcijas.
• Atsparių veislių pasirinkimas. Sodinant augalus, rekomenduojama rinktis pilkajam puviniui ir kitoms ligoms atsparias veisles.
• Dirvos paruošimas ir dezinfekcija. Labai svarbu dezinfekuoti dirvožemį, nes dirvoje gali būti užsilikusių sirgusių augalų liekanų ir ligų sukėlėjų, kurie dirvožemyje sugeba kuo puikiausiai peržiemoti. Jeigu turite galimybę - keiskite pomidorų auginimo vietą. Jeigu žemės, į kurią sodinsite daigus, nekeičiate nauja, būtina atlikti jos dezinfekciją.
• Tręšimas. Didinti augalų atsparumą ligoms galima tinkamai tręšiant. Pavyzdžiui, trąšos, praturtintos kalciu, suteikia augalams tvirtumo. Optimaliai subalansuotos trąšos užtikrina gerą aprūpinimą lengvai įsisavinamomis maisto medžiagomis, normalų augimą, intensyvų žydėjimą ir derliaus mezgimą, gerina derliaus skonį ir prekinę išvaizdą.

Agronominės priemonės sodo medžiams

• Genėjimas. Kad plistų kuo mažiau ligų ir pultų kuo mažiau kenkėjų, būtina kuo atidžiau prižiūrėti sodą nuo pat jo sodinimo. Labai svarbus ir genėjimas. Tinkamas vainiko formavimas didina vaismedžio atsparumą ligoms. Saulė labiau apšviečia šakas, lapus, vaisius ir neleidžia įsikurti kenkėjų kolonijoms. Išgenėjus labai svarbu pasirūpinti žaizdomis. Tai ir profilaktinė priemonė nuo rauplių. Vaismedžius genėti galima ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, tai yra visą žiemą ir pavasarį iki žydėjimo pabaigos, tada intensyviai augant vasaros pradžioje ir viduryje.
• Šakų ir vaisių likučių pašalinimas. Pažeistų augalų dalių pašalinimas. Pastebėjus ligų apimtas augalo dalis, jas reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti. Nemeskite jų į kompostą, nes grybo sporos peržiemos jame ir kitą pavasarį vėl užkrės augalus. Pavyzdžiui, rudenį nuvalykime nuo kamienų atšokusią žievę.

Augalų apsaugos produktai nuo puvinio

Kai prevencinės priemonės nepakankamos arba liga jau išplitusi, tenka griebtis augalų apsaugos produktų.

VitiSan® fungicidas

VitiSan® yra kontaktinis fungicidas, turintis prevencinį ir gydomąjį poveikį prieš grybinius patogenus, tokius, kaip tikroji miltligė, rauplės, vaisių puviniai. Produkto veiklioji medžiaga yra Kalio hidrokarbonatas (990 g/kg arba 99 %), o produkto forma - vandenyje tirpūs milteliai (SP).

Produkto poveikis pagrįstas tuo, kad jis išdžiovina grybų hifus ir sporas. Patogenai, padengti ir susilietę su išpurškiamu VitiSan®, pratrūksta ir išdžiūsta, taip užkertamas kelias infekcijai. Kad VitiSan® būtų veiksmingas, svarbu, kad augalų paviršius būtų kuo maksimaliau padengtas produktu.

VitiSan® skirtas obelims, kriaušėms, svarainiams, vynuogėms, juodosioms aronijoms, braškėms, gudobelėms, cidonijoms, raugerškiams, mėlynėms, spanguolėms, šilauogėms, serbentams, šaltalankiams, šeivamedžiams, agrastams, avietėms, gervuogėms, salotoms, prieskoniniams augalams, cikorijoms, ankštinėms pupelėms, agurkams, cukinijoms, moliūgams, smidrams, svogūnams, laiškiniams svogūnams, česnakams, tuščialaiškiams česnakams, dekoratyviniams augalams, spygliuočių ir lapuočių sodmenims medelynuose, bei šiltnamyje auginamiems pomidorams, baklažanams, melionams, arbūzams apsaugai nuo grybinių ligų.

Naudojimo apribojimai: Nepurkšti, kai temperatūra aukštesnė nei +25 °C arba vėjo greitis yra didesnis nei 3 m/s. Po purškimo turėtų praeiti 1-2 val. iki lietaus.

Kiti fungicidai

• PREVICUR ENERGY. Norint pomidorų daigus apsaugoti nuo pašaknio ligų ir puvinio rekomenduojama juos laistyti sisteminio poveikio fungicidu - „PREVICUR ENERGY“. Šis preparatas stabdo grybienos augimą, sporų vystymąsi ir tokiu būdu neleidžia ligoms plisti. Jis ne tik gydo ir apsaugo augalus nuo ligų, bet ir stimuliuoja šaknų sistemos bei viso augalo vystymąsi. Užtenka 10 litrų vandens išmaišyti 15 ml fungicido ir šiuo tirpalu palaistyti daigus.
• REVUS 250 SC. Profilaktiškai arba pastebėjus pirmuosius ligų požymius pomidorai gali būti apsaugomi pasitelkus kontaktinį fungicidą „REVUS 250 SC“ (norma - 6 ml arui). Jis itin veiksmingai kovoja su viena dažniausiai pasitaikančių ir pavojingiausių pomidorų ligų - maru.
• TOPAS 100 EC. Veiksmingai su miltlige kovoja sisteminis fungicidas „TOPAS 100 EC“ (norma - 5 ml/10 l vandens). Jį rekomenduojama naudoti profilaktiškai arba ligų plitimo pradžioje. Jeigu liga smarkiai išplitus - jo veiksmingumas bus menkas.
• Score. Kai liga įsismarkavusi, reikia purkšti fungicidu „Score“. Tai daryti reikia pradėti anksti pavasarį, sprogstant pumpurams. Galima iki vaisių brandos vidurio (BBCH 84). Rekomenduojamas purškimo laikas - 14-21 diena nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo.
• Vario sulfatas. Savalaikis purškimas vario sulfato ar kitais fungicidais taip pat gali pagelbėti.

Paviršiaus aktyvioji medžiaga Lip Top Gold

Lip Top Gold - tai paviršiaus aktyvioji medžiaga, skirta pagerinti augalų apsaugos priemonių, mikroelementų ir kitų produktų pasisavinimą ir padengimą ant augalų. Produkto pavidalas - koncentruotas skystis. Rekomenduojamas kiekis yra 2,5-5 ml 10 litrų vandens. Tai pagerina purškiamų tirpalų efektyvumą.

Purškimo įrangos paruošimas ir valymas

Paruošti tirpalą reikia pagal augalų apsaugos priemonių ar mikroelementinių trąšų naudojimo rekomendacijas. Tirpalas ruošiamas prieš pradedant apdorojimo augalų apsaugos produktais darbus. Prieš pradedant ruošti tirpalą, įsitikinkite, kad purkštuvas yra kruopščiai išplautas, ypač jei jis buvo naudotas kitiems augalams purkšti. Tiksliai nustatykite reikiamą tirpalo tūrį ir produkto kiekį. Prieš atidarant pakuotę, produktą gerai suplakite. Iš karto po purškimo kruopščiai išplaukite purškimo įrangą. Rekomenduojame naudoti purkštuvų ploviklius. Visiškai ištuštinkite purkštuvo talpą apdorotame lauke. Mažiausiai 2 kartus kruopščiai išplaukite purkštuvo talpą švariu vandeniu. Galima įdėti tam skirtos plovimo priemonės. Jei plovimui naudotas tik vanduo, tirpalą išpurkškite ant nupurkštų augalų. Jei buvo naudota ir plovimo priemonė, vykdyti jos etiketėje nurodytus reikalavimus.

Svarbu! Augalų apsaugos produktus naudokite saugiai. Prieš naudodami perskaitykite ženklinimą ir informaciją apie produktą.

Jodo naudojimas darže

Jodas - antiseptikas, kuris įveikia pačias įvairiausias bakterijas, grybus ir kitus pirmuonius mikroorganizmus. Tačiau tuo jodo nauda nesibaigia - šį preparatą galima panaudoti ir kultūriniams augalams. Daržininkai jodą pasitelkia, kai reikia augalus gydyti arba grybinių ligų profilaktikai. Nors jodas gali paveikti tik kai kuriuos ligų sukėlėjus, jis vertinamas dėl to, kad gelbsti nuo tų ligų, kurios augalams kenkia stipriausiai. Turėkite omenyje, kad įsigalėjus ligai jodo preparatas nebepadės, todėl svarbi yra profilaktika ir reagavimas į pirmuosius ligos požymius. Jei ant lapelių pastebėjote pirmuosius ligos požymius, nedelsdami juos nuskabykite, o augalus išsyk apipurkškite jodo tirpalu. Tą patį padarykite dar kartą kas keturias ar penkias dienas.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje aprašomas jodo naudojimas įvairiems augalams ir ligoms:

tags: #darzo #dezinfekcija #nuo #puvinio

• svarbiausi komplektavimo aspektai
• Informacija apie Aukštelkės socialinės globos namus
• Apie Ritos Garbaravičienės labdaros fondą
• Gimdymas ne namų mieste: ko laukti?
• Kada valgyti kiaušinius?