Darželio grupių poreikiai ir pasiekimai: visapusiškas ugdymas vaikui
Darželis - tai ne tik vieta, kur vaikai praleidžia laiką, kol tėvai dirba, bet ir svarbi institucija, formuojanti vaiko asmenybę, socialinius įgūdžius ir pažintinius gebėjimus. Renkantis darželį ar lopšelį, tėvai susiduria su daugybe klausimų: kokio amžiaus vaiką leisti į darželį, kokio tipo ugdymo įstaiga geriausia, į ką atkreipti dėmesį renkantis grupę ir kaip užtikrinti tinkamą vaiko ugdymą.
Vaiko psichologinio tipo įtaką darželio pasirinkimui
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Tačiau kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsižvelgti į jo psichologinį tipą ir poreikius.
- Ekstravertai ir aktyvūs vaikai, kuriems namuose trūksta erdvės veiklai ir bendravimo, gali jaustis puikiai lopšelyje ar darželyje. Jiems reikalinga daugiau socialinės sąveikos ir įvairiapusės veiklos.
- Jautresni ir intravertai vaikai, kuriems svarbi rami aplinka ir artimi žmonės, gali geriau jaustis namuose su aukle. Lopšelis tokiam vaikui gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz., neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Šiuolaikinio darželio funkcijos ir tėvų lūkesčiai
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros, saugumo ir lavinimo. Labai gerai, jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją.
Tėvai, manantys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia - ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su vaiku, iš esmės yra teisūs. Vaikams svarbu šilta auklėtoja, gebanti prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t.y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Neretai šiuolaikinių tėvų lūkesčiai, kad vaikui bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, neatitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigų galimybių. Tėvams sunku priimti tai, kad grupėje yra dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
Valstybinių ir privačių ugdymo įstaigų palyginimas
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas. Tačiau jei vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis, valstybinė įstaiga gali negalėti skirti papildomo dėmesio.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių, taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Privačios įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų ir juos įtraukia į darželio gyvenimą. Tačiau privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę - yra tikrai labai gerų valdiškų įstaigų, kuriose dirba patyrę ir atsidavę pedagogai.
Vaiko adaptacija ir galimos pasekmės netinkamai pasirinkus darželį
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be tėvų. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis.
Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojais, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai, valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Netinkamai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Individualizuotas ugdymas ir specialieji poreikiai
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamą ugdymą kiekvienam vaikui. Ikimokykliniame ugdyme gali dalyvauti įvairių poreikių vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.
Yra įvairių ugdymo įstaigų tipų, pritaikytų skirtingiems vaikams:
- Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga, dirbanti pagal visuomeninio ugdymo programas, tinka vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankiškas, ekstraversiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus.
- Ugdymo įstaiga, skirta vaikams su nežymia negalia (kalbos raidos, klausos sutrikimais, regos sutrikimai). Sveikas vaikas tokioje aplinkoje gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio, nes kitiems vaikams jo reikia labiau.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką, tinkama jautresniems, intravertams vaikams.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką, tinka vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių.
- Grupes, kurioje dirbama pagal menų ar fizinio aktyvumo programą, rekomenduojama vaikams, turintiems ryškius gabumus šioje srityje, arba vaikams, kuriems fizinė veikla padeda pakelti nuotaiką ir savivertę (judresniems, turintiems daug fizinės energijos, arba linkusiems į liūdnumą, baimingumą).
- Dvikalbis darželis tinkamas vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį.
Sensorika ir jos svarba vaiko ugdymui
Sensorika, arba sensorinė sistema, yra kompleksinis biologinių mechanizmų rinkinys, skirtas suvokti ir apdoroti informaciją iš aplinkos ir kūno vidaus. Kiekvienas žmogus turi unikalų sensorinį profilį, kuris apibūdina jo pojūčių suvokimo ir apdorojimo būdą.
Pagrindiniai pojūčiai apima regą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę, kūno padėties pojūtį, judėjimo pojūtį ir vidinę jutimo sistemą (interocepciją). Kiekvienas iš šių pojūčių yra svarbus mūsų suvokimui apie pasaulį ir prisitaikymui prie jo.
Teisinis reglamentavimas ir vaikų skaičius grupėse
Lietuvoje vaikų skaičius darželio grupėse yra griežtai reglamentuojamas Lietuvos higienos normų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato reikalavimus vaikų skaičiui grupėse, atsižvelgiant į jų amžių ir raidos ypatumus.
Vaikų skaičius grupėje yra svarbus veiksnys, lemiantis ugdymo kokybę ir vaiko socialinę raidą. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, stebėti jo nuotaikas, padėti išreikšti emocijas ir laiku pastebėti individualius poreikius. Tačiau ir didesnės grupės turi savo privalumų: jose vaikai mokosi bendrauti platesniame rate, tartis, išlaukti eilės, išklausyti kitus, pažinti ir prisitaikyti prie įvairių charakterių.
Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir visuotinumas
Nuo 2023 m. Lietuvoje sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Ikimokyklinis ugdymas tampa visuotinis, t. y. šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.
tags: #darzelio #grupes #poreikiai #ir #pasiekimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
