Sodai ant namo stogo: modernus sprendimas gamtos mylėtojams
Sodai ant namo stogo - tai galimybė sukurti žaliąją erdvę, nenaudojant papildomo žemės ploto. Ši idėja jau labai populiari sausakimšuose pasaulio didmiesčiuose ir, panašu, kad po truputį prigyja ir Lietuvoje. Plečiantis miestams, tankėjant užstatymui keičiasi ir gyventojų poreikiai. Vienas jų - naudotis šiuolaikiniu komfortu ir neprarasti ryšio su gamta. Žmogui reikia ne tik funkcionalaus būsto, bet ir psichologiškai patrauklaus, artimo prigimčiai. Todėl yra toks didelis parkų, žalių zonų poreikis. Šiandieninėje statyboje aiškiai ryškėja tendencija - atsirandantys betono statiniai negali pakeisti gamtos, jie turi įsilieti, prisitaikyti prie jos.
Daugiau kaip prieš metus Vilniaus centre lankytojams atverta „Live Square“ terasa leidžia atsidurti gamtos apsuptyje ir tiesiogine to žodžio prasme pakilti virš sostinės šurmulio.
Stogo apželdinimo istorija ir privalumai
Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai. Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą - vėsesnį.
Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis.
Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą - tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus.
Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija - šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti. Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas.
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą.
Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis.
Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.
Stogo konstrukcijos ypatumai
Prieš įrengiant sodą ant stogo, būtina atsižvelgti į stogo konstrukcijos ypatumus. Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos.
Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai sandarinamos su tuo tikslu pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vandens.
Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų.
Namuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išorinė vandens nutekėjimo sistema.
Įrengiant neorganizuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne mažiau kaip 500 mm pločio karnizai.
Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn.
Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.
Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5-0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. 1 kv.m stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm. Dažniausiai jis yra 105, 140 ar 215 mm skersmens.
Įlajos viršutinės dalies skersmuo turi būti 2-2,5 karto didesnis negu vamzdžio skersmuo. Lietvamzdžiai tvirtinami plieniniais griebtuvais, tvirtai įmūrytais į sieną ir išdėstytais kas 1-1,5 metro. Įlaja prie latakų tvirtinama cinkuotąja skarda.
Pakabinamieji stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji - ne mažesniais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Jie turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų.
Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Pakabinamųjų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnio, o nuosvyriųjų - ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio.
Sniego gaudytuvai šlaitiniuose stoguose turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius.
Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 °C, nutekantis vanduo ima šalti. Be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Kad tai nevyktų, rekomenduojama įsirengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas.
Pažymėtina, kad šlaitiniams stogams, kitaip nei plokštiesiems sutapdintiems, taikomi ir konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai, priklausantys nuo šalies regiono. Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamuoju oro tarpu konstrukcijoje įrengtos garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų jungtys turi būti tarpusavyje suklijuotos arba patikimai sandarinamos kitu būdu.
Šlaitinių stogų dangoms įrengti naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos.
Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 31.2 punkto reikalavimus.
Kai vėdinamosioms angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinamieji kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose.
Pastogių vėdinimas - geriausia priemonė nuo saulės radiacijos. Vėdinamieji stogo elementai apsaugomi nuo vandens garų kondensacijos, ypač stogo vidiniai paviršiai. Efektyviai vėdinama tada, kai langas arba specialios angos orui pritekėti išdėstytos kiek galima žemiau (prie karnizo), be to, priešpriešiniuose šlaituose.
Jei hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, užlankais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais dengtuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis turi būti įrengtas ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis.
Užlankais sujungtais skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaitiniuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis turi nesiliesti su šiomis stogo dangomis.
Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir naudotus statybos produktus, gali būti įrengiami visi minėti ir kiti būtini sluoksniai arba jų deriniai. Visais atvejais stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška.
Stogo apželdinimo tipai: ekstensyvus ir intensyvus
Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet - drenažo sluoksnis, o po juo - hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti.
Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį).
Dr. R. Bistrickaitė pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama.
Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“.
Ekstensyvus apželdinimas
Ekstensyviai apželdintas stogas pasižymi minimalia priežiūra. Jam nereikia nuolatinio laistymo ar tręšimo. Augalai, tinkami ekstensyviam apželdinimui, yra atsparūs sausrai, šalčiui ir vėjui. Dažniausiai naudojami šilropės, uolaskėlės, įvairūs žoliniai augalai.
Intensyvus apželdinimas
Intensyviai apželdintas stogas reikalauja nuolatinės priežiūros, panašiai kaip ir įprastas sodas. Galima auginti įvairius augalus, įskaitant vejas, gėles, krūmus ir net medžius. Būtina įrengti laistymo sistemą, tręšti augalus ir reguliariai juos genėti.
Žali stogai - nauda aplinkai ir žmogui
Augalų danga gerai apsaugo stogą nuo tokių išorinių veiksnių, kaip saulės UV spinduliai, kruša ir staigūs temperatūros pokyčiai. Prie įprastų stogo dangų, kai naktį būna minusinė temperatūra, o dieną saulė įkaitina dangą iki 80°C, paros temperatūros svyravimai gali siekti 100°C.
Žali stogai užlaiko 50-90% lietaus vandens. Dalį vandens sugeria augalai ir po augalais esantys sluoksniai, dalis išgaruoja. Liūtys ir ilgalaikiai lietūs padaro miestams daug žalos ir yra gerai žinoma problema.
Saulės baterijų efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Pagerina saulės baterijų darbą.
Augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai ir sugeria garsą geriau nei kieti paviršiai. Žali stogai sumažina atsispindėjusį garsą iki 3 dB ir pagerina garso izoliaciją iki 8 dB. Tai ypač efektyviai juntama pastatuose esančiuose greta oro uostų, triukšmingų gamyklų ar naktinių klubų. Apsaugo nuo triukšmo.
Augmenija padeda filtruoti ir sulaikyti dulkes ir smogą iš oro. Valo, grynina orą.
Apželdinus stogą yra kompensuojami statybos metu prarasti žali plotai. Daugelyje Europos miestų, kur nėra žemės pertekliaus tai yra būtina statybų sąlyga. Išsaugomi ir sukuriami rekreaciniai plotai.
Augalai - tai natūrali gamtinė terpė gyvūnijai. Sukuriami, grąžinami į miestą bioplotai.
Kaip įrengti terasą ant stogo?
Vis dažniau, esant galimybei, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek ir patys gyventojai įrengia terasas ant stogo plokštumų ir tokiu būdu mėgaujasi papildomu plotu poilsiui ir pramogoms.
Tačiau terasoms dėvintis iškyla ir klausimas, kas vis dėlto turi prisiimti terasos remonto kaštus, kadangi, viena vertus, ja galbūt džiaugiasi tik keletas gyventojų, bet kita vertus, galbūt tai stogo dalis ir apsaugo namą, o kartu ir jame esančius butus, nuo aplinkos poveikio.
Jeigu dar prieš gerą dešimtmetį kildavo ginčai dėl to, kas turėtų mokėti už stogo remontą - visų butų ir kitų patalpų savininkai, ar tik viršutinio buto gyventojai, tai šiandien jau visi įsisąmoninę, jog stogas reikalingas ne tik viršutinių butų gyventojams ir už jo remontą privalo mokėti visų butų ir kitų patalpų gyventojai proporcingai jiems priklausančio turto plotui.
Tačiau kaip sąnaudos dengiamos tokiu atveju, kai ant stogo yra įrengta terasa, vis dar nebuvo iki galo aišku ir vis dažniau pasitaiko ginčytinų situacijų.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad LAT išnagrinėjęs šią bylą suformulavo labai svarbią ir aktualią teisės aiškinimo taisyklę, kuri neabejotinai pasitarnaus sprendžiant analogiškus teisinius ginčus.
Teismas išskyrė du galimus scenarijus - pirma, ant stogo įrengta terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir antra, ant stogo įrengtos terasos konstrukcijos nėra namo stogo dalis pagal namo projektą.
Vadinasi, pagrindinis kriterijus, kuriuo būtent sprendžiant kaštų, reikalingų ant stogo esančios terasos remonto darbams, matuojamas išlaidų paskirstymo metodas yra tai, ar terasa yra suprojektuota kaip namo stogo dalis.
Pirmuoju atveju, tai yra, kai stogo terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, laikoma, kad terasa taipogi yra visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (lygiai kaip pats stogas, namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo sanitarinė-techninė ir kitokia įranga).
Todėl tokiu atveju visiškai nesvarbu, kad stogo terasa turi galimybę naudotis tik keleto ar vieno buto gyventojai, visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.
Antruoju atveju, tai yra, kai ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė sako, kad itin išpopuliarėjus plokščiojo stogo panaudojimui ant jo įrengiant stogo terasą bei kadangi terasos egzistavimas tam tikrais atvejais gali būti susijęs su nemenkomis išlaidomis jos remontui, visiems, planuojantiems įsigyti butus ar kitas patalpas, vertėtų paanalizuoti, visų pirma, ar ant daugiabučio, kuriame yra butas ar kitos patalpos, stogo yra terasa, antra, ar terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, ir trečia, ar visų, o galbūt tik keleto ar vieno buto gyventojai turi galimybę naudotis stogo terasa.
Asmenims, jau įgijusiems butus ar kitas patalpas daugiabučiame name, ant kurio stogo įrengta terasa, terasos remonto atveju analogiškai patartina įsivertinti, ar stogo terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir jeigu ne, - ar konkretaus buto ar kitų patalpų gyventojai turi galimybę terasa naudotis.
Tad jei jums kilo noras ant savo stogo įsirengti sodą, deja, to negalėsite padaryti be specialaus projekto. Tam, kad stogas atlaikytų augalų ir drėgnos dirvos svorį, terasos perdangos storis turi būti labai tiksliai apskaičiuotas.
Augalų parinkimas sodui ant stogo
Ką daryti, kad sodas ant namo stogo ne vienus metus išliktų gražus, augalai vešėtų ir džiugintų akį?
Želdiniai turi būti daugiamečiai, pritaikyti mūsų klimatui, turi derėti tarpusavyje. Stilingą ir visus metus žaliuojančią erdvę galite sukurti ir savo balkone ar terasoje, daugiamečius augalus sodindami tiesiog į vazonus.
Augalai savo grožį atskleidžia skirtingais metų laikais, tad „Live Square“ terasa išlieka graži bet kuriuo sezonu.
1. Žemės kiekis
Norint sodinti ir auginti medelius, reikėjo užtikrinti, kad jų šaknys turės pakankamai vietos kerotis, todėl terasos konstruktoriams ir kraštovaizdžio architektams teko gerokai pasukti galvas ir surasti tinkamiausią sprendimą. Bendro darbo rezultatas - perdangoje įrengtos 15 cm gylio ertmės, skirtos žemėms supilti, o virš jų suformuotos apie 75 cm aukščio žemių kalvelės, ant kurių ir susodinti medeliai bei krūmai. Tiesa, Linas pripažįsta, kad ateityje vengtų tokių stačių kalvelių, mat lietus ir sniegas, vis dėlto, paplauna gruntą - nuo to neapsaugo net ir aplink kalveles pasodinti kiliminiai augalai. Supiltos kalvelės ir po jomis įrengtos ertmės žemėms bei vandens nutekėjimo sistema - kūrybiškas ir profesionalus terasos kūrėjų darbo rezultatas.
2. Stiprus vėjas
Nedengta terasa iš visų pusių taršoma vėjo, tad reikėjo sugalvoti sprendimą, kaip apsaugoti želdinius nuo jo žalos. Medeliai buvo pritvirtinti prie specialių konstrukcijų, įrengtų ant terasos perdangos.
3. Vandens nutekėjimas ir svorio paskirstymas
„Live Square“ terasa buvo kuriama labai gerai apgalvojant drenažo sistemą: vanduo nuo suformuotų kalvelių nuteka į perdangoje įmontuotas įlajas, kurių po terasos danga net nesimato. Ar neužsistovės vanduo, ar permirkusi žemė netaps per sunki ir ar stogo konstrukcija pajėgi ją atlaikyti - tai turi būti apskaičiuota itin tiksliai prieš įrenginėjant tinkamą ir patvarią stogo perdangą.
Kurdamas šią terasą Linas norėjo darnaus augalų ir miesto vaizdo, tad atsisakė ryškiaspalvio gėlyno, kuris galėtų blaškyti ir erzinti stebėtojo akis. Didelei terasai buvo pritaikyti masyvesni želdiniai, kad sukurtų jaukumo ir erdvės pojūtį. Augalai parinkti taip, kad neužgožtų nuostabios Vilniaus panoramos.
Medlieva lamarko (Amelanchier lamarckii).
Dėl vasaros kaitros lamarko medlievų kamienai pradėjo skilinėti, todėl kai kurių medelių kamienus teko aprišti.
Ožekšnis sparnuotasis (Euonymus alatus).
Sparnuotieji ožekšniai - ryški stogo puošmena rudenį.
Kalninių pušų bonsai - tarsi žali purūs debesėliai.
Kiliminiai augalai suteikia bendram želdinių vaizdui tekstūros ir paslepia inžinerinius terasos sprendimus.
Žaismingas augalų kompozicijos akcentas - dekoratyviniai česnakai.
Priežiūra ir auginimo ypatumai
Augalų parinkimas sodui ant stogo yra itin svarbus. Želdiniai turi būti daugiamečiai, pritaikyti mūsų klimatui ir derėti tarpusavyje. Stilingą ir visus metus žaliuojančią erdvę galima sukurti ir ant balkono ar terasos, sodinant daugiamečius augalus į vazonus.
Augalai savo grožį atskleidžia skirtingais metų laikais, todėl sodas ant stogo išlieka gražus bet kuriuo sezonu.
Priežiūra turi būti nuolatinė ir kompleksinė: būtina ne tik ravėti, bet ir stebėti augalus, reaguoti į jų pokyčius, reikalui esant, keisti augalų susodinimo vietas.
Anksčiau buvo taip: pasodinu agurkų ir palieku augti. Ir užaugdavo. Patys. Viskas paprasta. Kad taip jie pas mane smagiai neprižiūrimi augdavo, tai tiesiog pasisekė, na dar proto užteko sodinant žemę su kompostu sumaišyti. O jeigu rimtai, tai daržininkystė yra toli gražu ne fizinių, bet protinių pajėgumų reikalaujantis dalykas. Galiu tik pasidžiaugti, kad vietos pas mane daug, ir be vargo atsirado saulėta vietelė šiltnamiui ir lysvėms, kurių suplanavau net 15 (dvi iš jų mažutės, po pusę). Principas toks: nuo namo stogo vieno šlaito surenkamas lietaus vanduo keliauja į užkastą žemėje bačką. Ir taip link užkastos žemėje bačkos. Ji turi būti pilna vandens, kad jos nesuspaustų šąlantis gruntas. Jeigu bačka užkasta žemėje, žemė šaldama bačką spaudžia iš išorės. O vanduo esantis bačkoje, sušalęs į ledą, priešinasi išorės spaudimui. Tokiu būdu bačka per šalčiausią žiemą išlieka sveikut-sveikutėlė. Vasarą irgi turi būti visuomet pilna. Jeigu ji tuščia - tuomet geram lietuj nulijus, vanduo sunkiasi iš išorės ir spaudžia bačką. Taip ir įvyko: radome visą deformuotą, gerai kad neįskilo. Kai bačkoje vandens lygis pakyla (po lietaus), plūdė pasikelia - tuomet automatiškai įsijungia siurblys. Siurblys pumpuoja vandenį į kitą, aukštai pastatytą bačką. Taigi laistymo sistema įrengta. Norėjom laistyti viską šiltu pilnu mineralų lietaus vandeniu, tačiau nutiko baisi sausra. Todėl pildydavome bačkas gręžinio vandeniu, stengdavomės, kad jis įšiltų bent kiek bačkoje. Be šios sistemos derliaus praeitą vasarą neturėtume. Vandens srovė iš tokios sistemos nėra stipri, laistosi viskas pamažu, švelniai, taip kaip augalams ir patinka. Nusprendėme, kad darže bus pakeltos lysvės. Geltonojo karučio kursuose pasakojo, kad sąvoka "pakeltos" yra labai plati - nuo šiek tiek pakeltų iki įrengtų beveik 90 cm aukštyje, kad išvis lankstytis nereikėtų :) Mūsų atveju aukštis 22 cm (sujungtos 10 ir 12 cm pušinės lentos). Į visas lysves paklotas tinkliukas nuo kurmių. Rizika kad kurmiams nesant - įsiveis kurkliai, bet gi nebūtinai, pagyvensim pamatysim, Kurklių dar nesu pastebėjusi, o štai kurmiai tai siutina, jų pas mane baisinga daugybė. Žemę daržui aš nusipirkau. Iš pradžių buvau sutarusi nusipirkti žemę maišytą su kompostu, bet po ilgos istorijos nepavyko ir teko skubiai ieškoti tiesiog žemės. Žinot, kaip būna kai perki žemę telefonu - NIEKO apie ją nežinai. Tėtis nuvažiavo pasižiūrėti iš kurios vietos ją kasa, bet gi negali būti tikras kad būtent ją tau atveš. Ir supilta į lysves.
Apie augalų derinimą ir vienas kitam daroma gerą įtaką (arba atvirkščiai) sužinojau modernaus daržo kursuose. Jau nekartą esu pasigyrusi, kad juos lankiau, bet darkart nepatingėsiu parekomenduoti Geltoną karutį, nes man pradedančiai jie labai padėjo. Padarėme klaidą - nenaudojom visiškai komposto, ir agurkų neuvo. Na buvo... keletas :) Žinau, kad apylinkėse niekas agurkų neturėjo, bet agurkams kompostas yra būtinas. Nusprendžiau visgi neauginti braškių kol kas. Nusipirksiu kelis kartus pavalgyti šviežių sezono metu. Na o kas buvo ir bus: ridikėliai, salotas, krapai, petražolės, špinatai, rukola, burokėliai, morkos, agurkai, cukinijos, moliūgai, šparaginės pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai. Ir labai labai pasodinti saulėgrąžų! Dar nė karto jų neauginau, bet jos man toks žavus vasaros simbolis - tikiuosi būtinai šiemet jos bus. Žinoma bus ir pomidorų su paprika. Šiltnamyje. Labai trūksta mano daržui komposto dėžių. Ir reikėtų lapų humosui rinkti sutaisyti vietelę. Dar būtų labai pravartu turėti darbastalį, o šis galėtų būti po pergole, kuri apsodinta kokiais vijokliais. Ir vabzdžių viešbučio reikės.
„Pasidaryk pats“ žalio stogo įrengimas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškumui ir tvarumui, todėl žalieji stogai tampa vis populiaresni. Tačiau ar verta investuoti į tokį stogą? Panagrinėkime žalių stogų privalumus ir trūkumus.
Žalių stogų privalumai:
- Prailgina stogo amžių: Augalų danga gerai apsaugo stogą nuo išorinių veiksnių, tokių kaip saulės UV spinduliai, kruša ir staigūs temperatūros pokyčiai.
- Taupo energiją: Žali stogai veikia kaip papildoma izoliacija, sumažindami energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui.
- Sulaiko lietaus vandenį: Žali stogai užlaiko 50-90% lietaus vandens. Dalį vandens sugeria augalai ir po augalais esantys sluoksniai, dalis išgaruoja.
- Pagerina saulės baterijų darbą: Saulės baterijų efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Žali stogai padeda palaikyti optimalią temperatūrą.
- Apsaugo nuo triukšmo: Augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai ir sugeria garsą geriau nei kieti paviršiai. Žali stogai sumažina atsispindėjusį garsą iki 3 dB ir pagerina garso izoliaciją iki 8 dB.
- Valo, grynina orą: Augmenija padeda filtruoti ir sulaikyti dulkes ir smogą iš oro.
- Išsaugomi ir sukuriami rekreaciniai plotai: Apželdinus stogą yra kompensuojami statybos metu prarasti žali plotai. Sukuriami, grąžinami į miestą bioplotai: Augalai - tai natūrali gamtinė terpė gyvūnijai.
Žalių stogų trūkumai:
- Didesnės pradinės investicijos: Įrengimas gali būti brangesnis nei tradicinio stogo.
- Svoris: Žalias stogas gali būti sunkus, todėl reikalinga tvirta stogo konstrukcija.
- Priežiūra: Reikia reguliariai prižiūrėti augalus, tręšti, ravėti ir laistyti.
- Galimos problemos su hidroizoliacija: Netinkamai įrengus hidroizoliaciją, gali atsirasti pratekėjimų.
Žalias stogas susideda iš kelių sluoksnių, kurie užtikrina jo funkcionalumą ir ilgaamžiškumą:
- Barjeras šaknims
- Apsauginis drėgmę kaupiantis kilimas
- Drenažinis sluoksnis - vandens rezervuaras
- Filtruojantis sluoksnis
- Augalų substratas
- Augalinis sluoksnis
Dėkojame Linui Ūsui, kuris mums papasakojo apie šios terasos kūrimo detales ir parodė, kaip gamtos grožis gali atsiskleisti netikėčiausiose vietose. Jei dar nespėjote apsilankyti „Live Square“ terasoje, būtinai tai padarykite - ji įsikūrusi Vilniuje, Gedimino pr. 44a ir yra atvira lankytojams ištisus metus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
