Darbo pokalbis gali kelti jaudulį, ypač jei tai pirmasis rimtas interviu. Tinkamai pasiruošęs kandidatas gali jaustis užtikrinčiau ir palikti gerą įspūdį darbdaviui. Svarbu iš anksto išanalizuoti darbo pozicijos reikalavimus, apgalvoti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus pokalbyje dėl darbo ir pasiruošti pristatyti savo stipriąsias puses. Be to, verta žinoti, kokius klausimus gali užduoti darbdaviui ir kaip tinkamai elgtis pokalbio metu. Nuotolinis darbo pokalbis su atrankos specialistu ar darbdaviu taip pat gali būti lemiamas kandidatuojant į norimą poziciją, todėl svarbu jam atsakingai pasiruošti.
Pasiruošimas darbo pokalbiui prasideda nuo pozicijos analizės. Atidžiai perskaitykite darbo skelbimą ir atkreipkite dėmesį į reikalaujamus įgūdžius bei patirtį. Darbdaviai dažnai ieško specifinių techninių žinių, darbo patirties ar asmeninių savybių, tokių kaip atsakingumas, gebėjimas dirbti komandoje ar iniciatyvumas. Geras būdas pasiruošti pokalbiui dėl darbo - susieti savo patirtį su pozicijos reikalavimais ir pateikti konkrečius pavyzdžius, kaip jūsų įgūdžiai gali būti naudingi įmonei.
Darbdaviai per pokalbį dėl darbo dažnai užduoda standartinius klausimus, todėl verta jiems pasiruošti iš anksto. Klausimas „Papasakok apie save“ - vienas svarbiausių. Jūsų atsakymas turėtų būti aiškus, ne per ilgas ir susijęs su pozicija, į kurią kandidatuojate. Taip pat gali būti klausiama „Kodėl norite dirbti šioje įmonėje?“. Pasidomėkite įmonės veikla ir aiškiai parodykite, kodėl ji jums svarbi. Pasiruošimas darbo pokalbiui neapsiriboja tik atsakymais į klausimus - svarbu aiškiai parodyti savo stiprybes ir pasiekimus. Kai kalbate apie savo privalumus, nepamirškite pateikti konkrečių pavyzdžių. Darbdaviai vertina, kai kandidatai gali parodyti, kaip jų įgūdžiai atitinka poziciją. Apgalvokite, kokie pasiekimai geriausiai įrodo jūsų gebėjimus ir patirtį.
Darbo pokalbyje geriau vengti improvizacijų ir ateiti pasiruošus. Pirmiausia, įsigilinkite į siūlomą darbo poziciją, tuomet išsakykite savo motyvaciją, kodėl norite dirbti būtent šį darbą. Svarbiausia, parodykite, kad jūsų įgūdžiai ir patirtis atitinka darbo reikalavimus, pateikite konkrečius pavyzdžius. Tai sukurs įspūdį, kad esate pasiruošęs prisidėti prie įmonės sėkmės. Nepamirškite ir savo klausimų įmonei apie siūlomą poziciją ar vidinę kultūrą. Darbdavys visuomet teigiamai vertina kandidatus, kurie užduoda klausimus. Juos pateikti geriausia pokalbio pabaigoje.

Nuotolinis darbo pokalbis beveik nesiskiria nuo įprasto fizinio, todėl atrankos specialistui ar darbdaviui parodykite tiek pat dėmesio, profesionalumo ir pasiruošimo kaip ir dalyvaujant gyvai. Paisykite darbo pokalbių etiketo, laikykitės susitarimų dėl laiko ir techninių detalių. Vėluoti į nuotolinį susitikimą taip pat neprofesionalu kaip ir į fizinį, tad skirkite laiko pasitikrinti ryšio priemones ir technines detales. Prieš pradėdami nuotolinį pokalbį, įspėkite artimuosius, kad būsite užsiėmęs, todėl namuose jums reikalinga tyla ir ramybė. Tai padės išvengti netikėtų trikdžių ar triukšmo pokalbio metu. Susikaupimas ir nesiblaškymas - didžiausi jūsų sąjungininkai.
Techninės problemos darbo pokalbio metu gali sukelti nereikalingą stresą, todėl įsitikinkite, kad kompiuterio kamera ir mikrofonas veikia tinkamai. Rekomenduojame atlikti bandomąjį skambutį šeimos nariui ar draugui, kad patikrintumėte ryšį ir įvertintumėte, kaip atrodote ir ką matote ekrane. Dalykinė apranga ir tinkama darbo pokalbio aplinka ne tik suteiks pasitikėjimo savimi, bet ir bus įrodymas atrankos specialistui ar darbdaviui, kad gerbiate tiek save, tiek pokalbio dalyvių laiką bei pastangas. Pasirinkite neutralius, klasikinius rūbus ir ramią vietą su geru apšvietimu bei minimaliu triukšmu - taip dėmesys bus sutelktas į jūsų gebėjimus ir kvalifikaciją, o ne išorinius veiksnius.
Išlikite ramus ir pasitikėkite savimi, nes tai svarbus veiksnys sėkmingam darbo pokalbiui. Įsivaizduokite, kad šis pokalbis yra puiki galimybė susipažinti su potencialiu darbdaviu ir pademonstruoti savo įgūdžius bei patirtį. Taip pat svarbu prisiminti, kad darbo interviu metu vertinamas ne tik jūs, bet ir jūs vertinate įmonę, ar ji atitinka jūsų lūkesčius ir poreikius. Aiški, konkreti ir suprantama kalba - raktas į sėkmingą darbo pokalbio baigtį.
Dirbant su žmonėmis kiekvieną dieną susiduriame su laisvės, ribų ir taisyklių, susitarimų laikymosi sąvokomis. Ypatingai dirbant su vaikais ir jaunimu kyla klausimų, kaip gi dirbti, kad vaikai, paaugliai laikytųsi taisyklių, bet labai dažnai bent jau dalis vaikų neklauso jų ir stengiasi eiti savo keliu.
Geros taisyklės padeda mums gyventi kartu ir užtikrinti laisvę. Tačiau ne visos taisyklės padeda sukurti laisvę ir erdvės asmeninėms iniciatyvoms. Taisyklės gali būti kuriamos gauti valdžiai ir riboti asmeninę laisvę. Išlaikyti tą valdžią ir priversti laikytis taisyklių bandoma bausmėmis. Bausmė yra būdas kitus priversti laikytis taisyklių, kurios yra priimtos „didesnės valdžios“. Tokios taisyklės nekviečia ir nemotyvuoja asmeninės iniciatyvos, tai tampa per daug rizikinga. Gali pasirodyti keista, jog laisvei reikalingos taisyklės. Tačiau į taisykles ar susitarimus galima pažvelgti iš kitos pusės. Nustatytas laikas, arba taisyklė, jog pamokos mokykloje prasideda 8 val., o baigiasi 15 val. užtikrina, kada prasideda laisvas laikas. Laisvės gavimas ir jos suteikimas, taisyklių kūrimas ir paklusimas joms yra kasdieninio gyvenimo dalis. Aiškiai sutartos visų dalyvių ir priimtos taisyklės padeda naudotis laisve. Tačiau laisvė ne vien tik privilegija, ji kelia ir iššūkių. Šis požiūris reiškia, kad kiekvienas turi išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti. Tai ne visuomet paprasta padaryti.
Kaip pavyzdys gali pasitarnauti dienos centro vasaros stovykla. Kiekvienais metais dienos centras organizuoja vaikų vasaros stovyklą lankantiems vaikams. Vaikų dažniausiai būna 15-20, o stovyklaujama apie dvi savaites. Stovyklos vyksta prie Kauno marių, gyvenama palapinėse, maistas gaminamas patiems, kiekvieną vakarą vakarojama prie laužo. O dienos metu vyksta įvairios edukacinės, sportinės, meninės, kūrybinės užduotys, kuriose dažniausiai būna dalyvaujama komandomis (vienas iš stovyklos tikslų - ugdyti vaikų sugebėjimus dirbti komandoje). Per tas dvi stovyklavimo savaites dažniausiai pasitaiko tokių dienų, kai vaikai nieko nenori daryti, yra irzlūs, pikti, pykstasi vieni su kitais... Tada imamasi geriausios atrastos priemonės: pusei dienos (arba trumpiau, čia jau pagal situaciją) suteikiama vaikams visišką laisvę veikti ką jie nori. Jie gali miegoti, gulėti, žaisti tinklinį, krepšinį, spalvinti, kurti dainas, kurti meninius darbelius ir t.t. Bet... jie taip pat turi ir patys pasiruošti pietus (ar vakarienę; čia priklauso nuo kada „laisvės laikas“ būna suteiktas). Ir dažniausiai tai niekada neužtrunka ilgiau negu valandą ar dvi, nes jiems nusibosta ta „laisvė“, jie nesugalvoja ką jiems veikti, jiems darosi nuobodu, o apie maistą net nėra ką galvoti - žinoma, pietų (ar vakarienės) niekada nebūna laiku.
Į šį pavyzdį galima žiūrėti iš kelių pusių. Tai puikus pavyzdys apie mokymąsi iš praktikos, patirties. Tiesiog pasakyti vaikams, kaip sudėtinga yra viską organizuoti tikrai nepakaks. Bet patirdami, kad daryti viską pačiam nėra vien tik džiugi patirtis. Maisto gaminimas, žaidimų sugalvojimas ir panašūs dalykai patys nevyksta. Tai yra sunkus darbas, kuris reikalauja energijos. Šito jie išmoko, taip pat išmoko vertinti tai, kas yra jiems siūloma. Taigi, galima daryti išvadą, jog priklausymas nuo to, ką norime išmokyti vaikus, gali padėti pažvelgti į šią situaciją kitaip. Būnant mokytoju, pedagogu, suaugusiuoju - mūsų tikslas turi būti padėti vaikui, žingsnelis po žingsnelio, susitvarkyti su laisve pasiūlant realius - mažus - žingsnelius. Visiškos laisvės suteikimas yra per daug?

Kai laisvė suvokiama kaip gyvenimas be apribojimų, tuomet pačiam nuspręsti esamame kontekste reiškia būti laisvu. Filosofas Erikas Fromas vis akcentuodavo, jog laisvė yra daugiau negu priespaudos ar suvaržymų nebuvimas, tai labiau susiję su asmens kūrybingumu. Štai pavyzdys iš institucijos, kuriame svarbu atkreipti dėmesį į dialogo svarbą:
Labai dažnai yra ryšys tarp taisyklių ir tam tikro elgesio mokymo, kur vaikai turi grįžti nustatytu laiku. Tačiau susiduriama ir su rūpesčiu: „kas nutiko? Aš jaučiuosi atsakingas už tavo elgesį. Gal kažkas nutiko ir aš to nežinau.“ Paskutinio pavyzdžio autorė, kalbėjosi su vaiku. Tai darydama, darbuotoja turėjo galimybę išsiaiškinti, kodėl vaikas grįžo namo taip vėlai. Pokalbis taip pat padėjo darbuotojai išreikšti savo nuomonę vaikui. Tačiau ar tai buvo dialogas, ar daugiau „jis turi klausyti ir suprasti“? Toks mąstymas yra vienpusis. Kitoks būdas sureaguoti šioje situacijoje yra dialogas, kuris įtraukia abi puses ir aiškinimasis, kokios buvo vėlavimo priežastys: „taip, kompiuteris „užkabina“ ir yra prarandama laiko nuovoka. Tačiau ką daryt? Kaip išspręsti šią problemą? Mes turime taisyklę, jog reikia grįžti sutartą valandą. Ką mes galime padaryti, jog kitą kartą tu grįžtum sutartu laiku?“. Toks būdas ne tik reiškia, kad vaikas gauna antrą šansą, bet berniukas yra skatinamas galvoti apie problemą ir sprendimą. Čia tikslas nėra paklusimas taisyklei, tačiau tai tarsi kvietimas išspręsti problemą. Laikytis taisyklės nėra galutinis tikslas, kadangi tai nepadeda tvarkytis su laisve. Įgūdis galvoti apie alternatyvas, apie pasekmes ir sprendimus tampa tikslu.
Kitas pavyzdys rodo, kaip laisvė gali būti suteikta kaip apdovanojimas. Berniukui (15 metų) buvo leista savarankiškai išvykti į miestą nusipirkti batų. Sutarėme laiką, kuriuo turėjo grįžti. Berniukas vėlavo (1,5 val.), net neparašė žinutės, kad vėluoja. Kadangi abipusiu susitarimu buvo paskirta 1 mėnesio nuobauda už sugrįžimą ne laiku. Daugelyje situacijų apdovanojimas „kažką daryti pačiam“ gali būti puiki proga įrodyti, kad turima įgūdžių priimti sprendimus, pasirinkti. Svarbiausia, kad tai yra mokymosi procesas. Tam reikia saugios aplinkos, kurioje būtų galima abejoti, tyrinėti ir rizikuoti. Be tokios aplinkos, mokymasis tampa ribotas, t.y. pradedama galvoti, ko kiti tikisi iš manęs, vietoj to, kad būtų randama pusiausvyra tarp to, ko tikimasi ir asmeninio galimybių bei kūrybiškumo plėtojimo, vystymo. Mes turime atrasti ir išugdyti asmeninį indėlį visą tai patirdami patys.
Personalo atrankų specialistus domina, kiek laiko ir dėmesio kandidatai skiria pasiruošimui dalyvauti svarbiame darbo pokalbyje. Štai patarimai, ką akcentuoti ir kokių klaidų vengti:
Štai keletas atsakymų pavyzdžių, kurie gali padėti pasiruošti:

Prisitaikyti prie naujų aplinkybių, perkelti darbo aplinką į namus, išmokti susikaupti ir organizuoti darbus per atstumą, pradėti naudotis vaizdo konferencijomis internetu, ko anksčiau galbūt neteko išbandyti - tai tik dalis naujovių, su kuriomis šiandien susiduria daugelis žmonių, priverstų dirbti iš namų. Dar didesni iššūkiai teko tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. „Efektyviai dirbti iš namų šalia vaikų - tikras lyderystės iššūkis tėvams“, - teigia tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė.
Būtinai aptarkite su savo vadovu kasdienes darbo užduotis, tikslus, lūkesčius, kokių rezultatų iš jūsų tikimasi, pasitarkite, kaip juos pasiekti, kada ir kaip turėsite atsiskaityti. Jei susiduriate su nenumatytomis problemomis, pavyzdžiui, pakilo vaikui temperatūra, todėl jis tapo irzlesnis ir sunkiau sukalbamas, dirbti tapo sunkiau, pasikalbėkite su vadovu. Atviras ir nuoširdus prisipažinimas - daug geriau nei išsisukinėjimas. Nuoširdus pokalbis sustiprina pasitikėjimą ir santykius. Galbūt jūsų vadovas perskirstys užduotis, kad nenukentėtų darbo kokybė, pataria D. Blažaitienė.
Gyvenant karantino režime, svarbu bendradarbiauti ir su savo sutuoktiniu. Paprašykite jo pagalbos - pasidalinkite įsipareigojimus. Valgio gaminimas, užsiėmimai su vaikais, namų tvarkymas, drabužių skalbimas ir kiti namų ruošos darbai užima daug laiko. Todėl bent dalinis šios naštos palengvinimas atlaisvins „kitas rankas“ - galėsite ramiau padirbėti. „Svarbu su savo sutuoktiniu pasikalbėti, pasiskirstyti užduotis ir susitarti aiškiai kaip ir su viršininku, kad nebūtų nesusipratimų, jog kažkuris tikėjosi, kad tą darbą padarys kitas. Stenkitės namuose išlaikyti ramybę, santarvę ir darbo efektyvumas nenukentės“, - pataria D. Blažaitienė.
Jei namuose turite vyresnių vaikų, jiems taip pat duokite užduočių: nuvalyti dulkes, išplauti indus, iškepti šeimai blynų ar pamokyti mažesnį broliuką ar sesutę skaičiuoti, skaityti, piešti. „Jiems tai bus puiki atsakomybės ugdymo patirtis, jie jausis įvertinti ir laimingi, galėdami padėti jums,“ - pataria D. Blažaitienė. Karantino sąlygomis dirbantys tėvai gali pasinaudoti galimybe pasikalbėti su vaikais apie atsakomybes, apie tai, kas gyvenime svarbiausia, kaip rūpintis šeima, seneliais, ir kaip galima kartu dirbti kaip komanda. „Šio išbandymo metu galime išmokyti savo vaikus svarbių pamokų apie tai, kas iš tikrųjų gyvenime svarbiausia“, - sako D. Blažaitienė.
Vienas lengviausių būdų tėvams - įjungti vaikams filmukus per televizorių ar planšetes, tuomet bent kurį laiką namie bus tyla ir suaugusieji galės ramiai dirbti. Tačiau svarbu iš anksto susitarti su vaikais, kiek laiko ta pramoga gali tęstis - ribokite laiką prie ekranų. Jei neturite namuose pakankamai kompiuterių ir planšečių, teks pasiskirstyti laiką efektyviai. Mažesniems vaikams paaiškinkite, kad jums reikia dirbti, todėl jie negalės visą dieną žiūrėti filmukų. Vyresniems vaikams priminkite, kad iš jų tikitės supratingumo, kad jie naudosis technologijomis tik atlikdami namų darbus. „Kitas svarbus dalykas, į ką būtina atkreipti dėmesį, įvertinkite savo interneto spartą ir technines galimybes. Jei turite vaizdo konferencijos skambutį, o jūsų vaikai žiūri per internetą filmą, ar pakaks interneto ryšio spartos kokybiškam darbo pokalbiui,“ - pataria vadovė.
Nesvarbu, kur dirbate - ar biure, ar namuose - rekomenduojama kas valandą daryti bent 5 minučių pertraukėlę, kad pailsėtų ir geriau „veiktų“ jūsų smegenys. Tą pertraukėlę išnaudokite vaikams - duokite naujų užduočių, pasufleruokite naujų veiklų: spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones ar pasimokyti užsienio kalbos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, per kalbų laboratoriją „Brainster“. „Ką dar galima veikti su vaikais? Skaityti! Rodykite ir jūs jiems pavyzdį. Dirbdami iš namų sutaupysite laiko kelionėms į darbą ir iš jo, tai tą laiką skirkite seniai atidėliotai naudingai pramogai - skaityti knygas. Pasisemsite naujų idėjų, įkvėpimo”, - rekomenduoja D. Blažaitienė.
Ekspertė pataria iš anksto aptarti su savo vaikais, kaip jie turi elgtis, jei mamai ar tėčiui skamba telefonas ar vyksta video konferencija. „Paaiškinkite jiems, kodėl jie turi išlikti ramūs ir netrukdyti, nereikalauti dėmesio, palaukti, kol tėvai baigs darbinį pokalbį. Paskatinkite vaikus, jeigu jie puikiai elgėsi, padėjo jums dirbti, paskirkite kokį atlygį: pavyzdžiui, picos kepimas ir valgymas drauge, stalo žaidimas vakare su šeima, filmo kartu su vaikais peržiūra ir aptarimas. Tokie paskatinimai jiems teikia daug džiaugsmo“, - pasakoja D. Blažaitienė.