Darbas su tėvų globos netekusiais vaikais
Prigimtinė vaiko svajonė - augti šeimoje, jausti meilę, saugumą ir priėmimą. Deja, ne visi vaikai gali džiaugtis šia galimybe. Lietuvoje vis dar yra nemažai vaikų, kurie auga globos institucijose, netekę tėvų globos. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei į jūsų širdį pasibeldė tėvų globos netekęs vaikas, kokie iššūkiai gali kilti ir kaip juos įveikti.
Vaikų Globa Lietuvoje: Situacija ir Perspektyvos
Kaip bebūtų liūdna konstatuoti, Lietuvoje globos institucijose vis dar auga apie 1340 vaikų, netekusių tėvų globos, kuriems reikia šeimos. Labai trūksta ryžtingų žmonių, globėjų, kurie padėtų šiems vaikams užaugti. Vaikų globos namai, nors ir suteikia pastogę bei priežiūrą, negali atstoti šeimos šilumos ir individualaus dėmesio. Globodami vaiką, jūs ne tik suteikiate jam galimybę patirti visavertę vaikystę, bet ir praturtinate savo gyvenimą naujomis patirtimis bei meile.
Kas yra Nuolatinis Globotojas?
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Jis prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties. Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove.
Atokvėpis Kriziniu Atveju
Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas - laikinai suteikia globojamam vaikui namus, rūpestį ir saugumą.
Baimės ir Iššūkiai: Kaip Juos Įveikti?
Viena didžiausių baimių, kylančių svarstant apie globą, yra auginimo ir auklėjimo iššūkiai. Tėvų globos netekę vaikai dažnai būna patyrę įvairių psichologinių traumų, kurios gali pasireikšti elgesio problemomis, emociniais sunkumais ar mokymosi sunkumais. Tačiau, pasak specialistų, šie sunkumai yra įveikiami. Svarbiausia - žinoti, ko tikėtis, ir būti pasiruošusiam suteikti vaikui reikiamą pagalbą ir palaikymą.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS): Kas Tai Ir Kaip Jis Pasireiškia?
Visi tėvų globos netekę vaikai yra patyrę vienokių ar kitokių psichologinių traumų, kurių pasekmės dažniausiai ilgalaikės. Reikia tai žinoti, tačiau nesibaiminti, nes žaizdos išgydomos. Potrauminis streso sutrikimas yra diagnozuojamas psichiatrų, jis yra apibrėžtas sisteminiame ligų sąraše. Trauma kyla dėl staigaus, intensyvaus, netikėto įvykio, kuris verčia mus išgyventi bejėgystę, baimę, prarasti saugumą bei galimybę kontroliuoti kilusią situaciją. Viskas, kas primena įvykusią traumą, sukelia pavojaus reakciją. Pavėluota ar užsitęsusi reakcija į trauminį įvykį pasireiškia įkyriu ir pasikartojančiu stresą sukėlusio įvykio išgyvenimu prisiminimuose ir sapnuose, dirglumu, baime, nemiga, emociniu sustingimu, traumą primenančių veiksmų ir situacijų vengimu.
Smurtas Artimoje Aplinkoje: Dažna Trauma
Vaikai, kurie patenka į globą, dažnai nuo ankstyvojo amžiaus yra patyrę daugybę trauminių įvykių, kuriuos sukelia suaugusiųjų, turinčių rūpintis vaiku, veiksmai ir bendravimas. Tokios traumos turi neigiamų pasekmių vaiko fizinei ir psichologinei sveikatai, nes vaikas nuolat patirdavo nuolatinį stresą ir įveikti jo negalėjo. Dėl to šiems vaikams sunku reguliuoti savo jausmus, jie nuolat jaučiasi nesaugūs, sunkiai pasitiki kitais, sunkiai prisitaiko prie pokyčių, demonstruoja ypatingai stiprias fizines ir emocines reakcijas į stresą. Be to, pats atskyrimas nuo tėvų taip pat sukelia vaikui traumą, nes vaikas paimamas iš jam įprastos aplinkos.
Kaip Padėti Traumuotam Vaikui?
Svarbu žinoti, kad traumą patyrusiam vaikui reikia specialaus dėmesio ir supratimo. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti tokiam vaikui:
Žinios yra galia: GIMK programa
Mūsų šalyje yra patvirtinta Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa GIMK. Joje yra dalis, kuri vadinasi „Globojamų vaikų traumos ir krizės“, joje pristatoma, kas yra trauma ir koks jos atradimo mechanizmas, kokios yra traumų rūšys ir jų pasireiškimo požymiai. Būsimieji globėjai, įtėviai sužino, kaip patirta trauma paveikia vaikų fiziologiją ir kokie procesai vyksta smegenyse, jie mokomi kurti saugią ir stabilią aplinką vaikui. Globėjams labai svarbu suvokti, kad praktiškai kiekvienas į globą patekęs vaikas yra patyręs vienokias ar kitokias traumas. Kalbėdami su būsimaisiais globėjais apie vaikų traumas, pasitelkiame metaforą: įsivaizduokite, kad vaikas su savimi nešiojasi labai sunkų lagaminą, kuriame prigrūsta stiprių neigiamų įsitikinimų apie save ir pasaulį. Vaikui labai sunku nuolat nešiotis šį lagaminą, todėl jūs turite tapti žmonėmis, kurie palengva, švelniai ir su meile padės vaikui šį lagaminą iškrauti.
Klausykite ir kalbėkite
Svarbu išklausyti ką vaikas kalba, leisti jam kalbėti, nekaltinti, nesmerkti, o tik klausyti, girdėti, priimti: „Aš priimu tave tokį, koks tu esi“. Kalbėjimas apie patirtus išgyvenimus padeda vaikui suprasti, jog galima kalbėti apie tokius dalykus, kuriuos, atrodo, sunku išsakyti žodžiais. Kalbėjimas perduoda žinią, kad vaikas nėra atsakingas už traumą, padeda suprasti, kad trauma nenulemia viso jo gyvenimo, padeda koreguoti klaidingus vaiko įsitikinimus.
Bendradarbiaukite su specialistais
Būtina rasti patikimus specialistus ir bendradarbiauti su jais. Taip pat globėjai gali padėti vaikui įveikti traumą žaisdami su vaiku įvairius žaidimus.
Venkite bausmių, ypač atskyrimo
Nepatartume tokio vaiko bausti atskiriant jį nuo globėjo, nekalbant su vaiku, nes atskyrimo traumą patyrusiam vaikui nėra nieko baisiau už atskyrimą, atstūmimą. Tokiam vaikui labai svarbus fizinis kontaktas su globėju: apkabinimas, priglaudimas. Gali nutikti, kad vaikas priešinsis fiziniam kontaktui, taip norėdamas išvengti prisirišimo. Reikėtų gerbti jo pasipriešinimą ir palaukti, kol vaikas ims pasitikėti. Globėjas turėtų tapti tokiam vaikui „emociniu konteineriu“, kuris priimtų, atlaikytų ir „normalizuotų“ sunkius vaiko jausmus, reaguotų į vaiką ramiai, bet tvirtai.
Būkite kantrūs provokacijoms
Traumą patyrę vaikai yra linkę atkartoti senus santykius su naujais žmonėmis, provokuodami tas pačias suaugusiųjų reakcijas, kurias patyrė praeityje, tad globėjai turėtų nepasiduoti provokacijoms, būti kantrūs, parodyti, kad jie gali toleruoti jo elgesį be vaikui pažįstamų iš praeities reakcijų, prie kurių jis buvo įpratęs: atstūmimo, baudimo. Vaiko elgesio korekcija gali trukti ilgai, nes jam reikia laiko išmokti elgtis naujai, pasitikėti bei pakeisti savo neigiamus įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį.
Džiaukitės kartu
Nepamirškite džiaugtis kartu su vaiku: juoktis iš širdies, žaisti. Būkite žaismingi, juk suaugęs žmogus neprivalo visą laiką būti tik rimtas ir susirūpinęs.
Rūpinkitės savimi
Dar globėjams labai svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi. Tenka susitikti su globėjais, kurie yra emociškai išsekę, pervargę, nusivylę savimi. Laikas, skirtas sau, savo paties poreikiams patenkinti, padeda atgauti jėgas, pažinti ir mylėti save.
Vyresni Vaikai: Mitai ir Realybė
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Ar Aš Galiu Būti Globėju?
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausytų jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai, ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Vaiko Globa: Teisiniai Aspektai
Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas darbas. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia. Vaikams yra suteikiami namai, saugi aplinka, kurioje jie gali augti. Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai - tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys. Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra. Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Žvilgsnis keičia #1
Socialinė Našlaitystė ir Socializacijos Iššūkiai
Socializacija - tai žmogaus prisitaikymas prie visuomenės gyvenimo normų. Šiame procese žmogus įgyja statusą, gyvenimo poziciją ir daug vaidmenų. Socializacijos esmė - individo sugebėjimas įsisavinti tam tikras žinias, normas, vertybes, leidžiančias jam tapti asmenybe, sugebančia funkcionuoti visuomenėje. Vaikai, užaugę neturtingose, nelaimingose šeimose, diskriminuojamose pagal rasinį ar nacionalinį požymį, dažnai sudaro izoliuotas grupes, išreiškia nepasitikėjimą valdžiomis, socialiniais darbuotojais, pedagogais, skiriasi išskirtiniu delinkventiniu elgesiu. Bet kokie socialinės neteisybės reiškiniai gali sutrikdyti adaptacinius socializacijos mechanizmus.
Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų socializacijos ypatumai: savo vietos suradimas kitų žmonių tarpe - autonomizacijos rezultatas; nemažiau kaip trijų vaidmenų įsisavinimas: piliečio, šeimos nario ir savo profesijos žinovo. Natūrali, būdinga vaiko prigimčiai socializacija galima šeimoje; aktyvinti prevencinį darbą, kad ugdytiniai vengtų sveiką žalojančių medžiagų ir propaguotų sveiką gyvenseną.
Vaikų Globa ir Rūpyba Lietuvoje
Vaikų globa šeimose turi ypatingų ypatumų. Knygoje „Šeima ir tėvų globos netekusio vaiko raida" apžvelgiami nedarnių šeimų bruožai, prievartos vaikui rūšys ir pasekmės, vaikų gedėjimo tėvų netekimo atvejais ypatumai, pateikiamos rekomendacijos vaikų, netekusių tėvų, ugdymui globos įstaigose bei nagrinėjamos psichologinės bei socialinės pagalbos ypatumai.
Ši knyga skiriama pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kitiems specialistams, dirbantiems su tėvų globos netekusiais vaikais, bei patiems tėvų globos netekusiems asmenims.
Tyrimai ir Publikacijos
Šioje srityje atlikta nemažai tyrimų, publikuoti straipsniai, nagrinėjantys įvairius aspektus, susijusius su tėvų globos netekusiais vaikais:
- Budinčių globotojų patirtys kuriant vaikui saugią aplinką. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2021, 27, 73-92.
- Globos namuose ir pilnose šeimose gyvenančių paauglių asmenybės bruožų ir elgesio bei emocinių sunkumų ypatumai. Ugdymo psichologija 2010, 21, 23-34.
- IKT panaudojimo galimybės mokant lietuvių kalbos 6-10 metų vaikus globos namuose. Žvirblių takas 2012, 3, 45-51.
- Įvaikinusių tėvų socialinės paramos poreikis. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009, 4, 125-142.
- Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių globos įstaigose, savivertės ir mokyklinio nerimo ypatumai. Pedagogika 2007, 88, 124-130.
- Paauglių, laikinai "netekusių" tėvų globos, emocinės būsenos ypatumai. Ugdymo psichologija. 2008, 19, 37-42.
- Patirtų tėvų skyrybų bei jų aplinkybių sąsaja su jaunų suaugusiųjų elgesio ir emociniais sunkumais. Pedagogika 2021, 141, 1, 230-251.
- Vaikų, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, socialinių įgūdžių empirinis tyrimas. Jaunųjų mokslininkų darbai 2009, 4 (25), 169-176.
- Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ryšys.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
