Dalia Kutkaitė: Nuo olimpinės trenerės iki įkvepiančios mentorės jaunimui
Legendinė ir tituluočiausia Lietuvos meninės gimnastikos atstovė Dalia Kutkaitė ne tik tęsia savo, kaip sporto profesionalės, veiklą, bet ir aktyviai prisideda prie jaunųjų talentų ugdymo. Jos patirtis, sukaupta tiek sportuojant, tiek dirbant trenere Ispanijoje, dabar atiduodama Lietuvos vaikams, siekiant atgaivinti meninės gimnastikos šlovę.
Meninės gimnastikos ateitis Lietuvoje: Dalios Kutkaitės akademijos vizija
2014 metais D. Kutkaitė sugrįžo į Lietuvą, įkūrė savo vardo akademiją ir šiuo metu intensyviai treniruoja Lietuvos meninės gimnastikos rinktinės mergaites. Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija gyvuoja nuo 2015 m. Kaip sako pati sportininkė, pirminis tikslas buvo puoselėti profesionalų sportą - norėjosi padėti Lietuvai pakelti meninės gimnastikos lygį.
Su metais pamatėme, kad yra labai daug vaikučių, tiesiog norinčių sportuoti, todėl dabar akademijoje yra grupės, kuriose ugdomas sportinis meistriškumas, ir grupės, kurias lanko vaikai, kuriems patinka meninė gimnastika. Jie džiaugiasi šiomis treniruotėmis, nors didelių aukštumų galbūt nepasieks. Arba tėvai nelabai nori, kad jų vaikas užsiimtų sportu profesionaliai.
D. Kutkaitė pabrėžia: „Jeigu matome, kad mergaitė talentinga, bandome su jais pasikalbėti, įtikinti, tačiau pirmiausiai sportuoti turi norėti vaikas. Per prievartą čia nieko nepasieksi, vaikas turi būti motyvuotas. Mat būna ir tokių variantų, kad vaikas nenori, o tėvai verčia jį sportuoti.“
Sportas - asmenybės ugdymas
Atsakydama tėvams, kurie labai išgyvena dėl vaikų sveikatos ir ateities, baiminasi, kad vaikas pervargs nuo didelių krūvių, bijo nusivylimo emocijų per varžybas ar konkurencijos, Dalia Kutkaitė nori pabrėžti, kad sportas pirmiausiai labai užgrūdina asmenybę. Jei vaikas pernelyg saugomas nuo didelių krūvių ir konkurencijos, auga šiltnamio sąlygomis, vėliau jis nesusitvarko su iškylančiais gyvenimo sunkumais, su kuriais neišvengiamai visiems tenka susidurti. „Užuot anksčiau investavę pinigų į vaiko sportą ir jį užgrūdinę, vėliau tėvai investuoja tuos pačius pinigus į psichologines konsultacijas, nes vaikams būna per sunku ir gyvenime. O sportavę vaikai, kurie siekia rezultatų, paprastai ir gyvenime daug ko pasiekia. Aš tuo šimtu procentų tikiu“, - svarstė pašnekovė.
Amžiaus rekomendacijos ir treniruočių intensyvumas
Akademijos vadovės teigimu, paprastai pradedama dirbti su mergaitėmis nuo ketverių-penkerių metukų - tai amžius, kai su vaiku jau įmanoma susišnekėti ir susitarti. Tačiau kuo toliau, tuo vaikų amžius jaunėja. „Skambina ir trejų metukų mergyčių mamytės klausdamos, ar dar ne per vėlu. Tuomet juokauju - vėloka, reikėjo atvykti, kol vaikas dar buvo vežimėlyje“, - juokiasi moteris. Meninė gimnastika - sporto šaka, pritaikyta tik mergaitėms. Tai viskas viename - sportas, menas, choreografija, muzikalumas, koordinacija.
Žiūrint profesionalios sportininkės pasirodymą, atrodo, kad viskas jai gaunasi tarsi savaime, lengvai ir grakščiai, tačiau norint pasiekti tokio rezultato, reikia daug valandų dirbti salėje. „Prieš jaunių pasaulio čempionatą 13-14 mergaitės salėje dirbdavo po aštuonias valandas per dieną. Kai po varžybų jų paklausiau, ar nesigaili, kad įdėjo pasiruošimui šitiek pastangų, choru atsakė, kad nesigailėjo nė akimirkos. Atvirkščiai, tai buvo laimingiausias jų gyvenimo metas“, - tikino D. Kutkaitė, akademijoje dirbanti ir su Lietuvos rinktinės narėmis.
Finansavimo iššūkiai ir rėmėjų svarba
Meninės gimnastikos proveržio negalima pasiekti ir dėl finansavimo trūkumo. Pati akademija gyvuoja iš surinktų lėšų, turi teisę gauti 2 proc. paramą, tačiau siekiant aukštesnių rezultatų, šių pinigų, pašnekovės teigimu, neužtenka. „Mums niekas neduoda nei salės nemokamai, nei inventoriaus, nei kilimų, kurie kainuoja milžiniškus pinigus. Kuo mergaitė nori daugiau pasiekti, kuo labiau auga jos meistriškumas, tuo daugiau valandų jai reikia praleisti sporto salėje. Kainos už visa tai gaunasi kosminės. Tokiais atvejais ieškome rėmėjų, tačiau tai sunki tema. Nepaisant to, kad tu pasieki rezultatų, garsini Lietuvą, kai pradedama kalbėti apie pinigus, visa tai tampa nebeįdomu. Todėl esu be galo dėkinga visiems, kurie atsiliepė į mūsų pagalbos šauksmą, kurie suprato, kokį sunkų darbą darome, ir jį įvertino“, - pasakojo D. Kutkaitė.
Kelis kartus varžyboms besiruošiančias mergaites parėmė parduotuvių tinklas „Norfa“. „Buvo ir taip, kad su komanda, kuri Europoje buvo atsidūrusi stipriausiųjų aštuntuke, patekusi į abu finalus, nežinojome, ar galėsime išvykti į pasaulio čempionatą, nes neturėjome kur jam ruoštis, mums trūko finansų. Tik rėmėjų, kurie paskutinę minutę ištiesė pagalbos ranką, dėka mes pasiruošėme pasaulio čempionatui ir garbingai sudalyvavome. Mano didžiulė pagarba už šį žmogišką supratimą!“ - sakė akademijos vadovė.
Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija pradeda įgyvendinti sporto projektą „Meninės gimnastikos užsiėmimai - sveikatai, saviraiškai ir pasitikėjimui“. Projekto tikslas - skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą plėtojant ir stiprinant organizacijos veiklą. Nuoširdžiai dėkojame Jums, kad kiekvienais metais remiate Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademiją, skirdami iki 2 % gyventojų pajamų mokesčio.
Dalios Kutkaitės treniravimo principai
Dalia Kutkaitė save apibūdina kaip principingą, siekiančią tikslo trenerę, tačiau tai daro per motyvaciją, meilę ir tikėjimą. „Labai daug laiko skiriu vaikams, jų psichologiniam pasiruošimui, pasitikėjimo ugdymui. Jaunosios gimnastės manimi tiki ir daug jėgų atiduoda siekdamos rezultatų. Stengiamės išlaikyti darbinį kontaktą. Treneris niekada nebus mama ar tėtis. Treneris yra mokytojas. Jei treneris pradės nuolaidžiauti, sportininkai lengvai atsisės ant sprando ir nenorės nulipti. O juk medalio norisi visiems.“
Požiūris į treniruotes ir dietą
„Leidžiu [saldainį, pyragėlį]. Jei mergaitė pagal genetiką neturi polinkio storėti, kodėl aš jai turiu drausti pasimėgauti skanėstu. Vaikai auga, daug sportuoja, nematau tikslo naudoti drastiškas priemones. Juk vaikas gali pasislėpęs prisivalgyti saldainių. Visada atvirai kalbu su vaikais ir su tėvais. Jei vaikas nori užsiiminėti gimnastika, bet neturi gerų fizinių duomenų, jis gali sportuoti dėl savęs. Svarbiausia tai sąžiningai įvardinti. Kam reikia, kad vaikas kankintųsi? Juk krūviai yra didžiuliai.“
Tarptautinis bendradarbiavimas
Akademijoje veikia aštuonios įvairaus lygmens mergaičių grupės, treniruojasi 100-120 mergaičių. Gimnastes ugdo šešios jaunos, motyvuotos trenerės. Atvyksta ir choreografų, kurie padeda kurti kompozicijas, sulaukiama puikių specialistų iš Ispanijos. Nuo pirmųjų rugsėjo dienų, Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademijos dalyvės turi galimybę mokytis ir choreografijos! Kiekvieną savaitę nuolatinius užsiėmimus papildo šokio pamokos, kurias veda patyręs specialistas, buvęs baleto artistas, pedagogas, atvykęs pas mus iš tolimos, šiuo metu karo niokojamos Ukrainos.
Džiaugiamės, kad šiemet stovykloje galėjo dalyvauti toks gausus būrys mergaičių! Džiugu, kad mūsų Akademijos specialistės stovyklos metu turėjo galimybę mokydamos mergaites, ir pačios mokytis iš patyrusios choreografės Fuensantos Ros Abellan. „Prieš pasaulio čempionatą mūsų gimnastės treniravosi Alikantėje, stovyklavome ir Tenerifėje, kur labai geranoriškai buvome priimtos. Tas mano darbas Ispanijoje nenuėjo veltui, yra užmegzti draugiški ryšiai, pažintys, kuriomis galime pasinaudoti. Manau, kad taip. Noriu pasidžiaugti, kad jau pastebimi ir mūsų vaikai, apie juos jau kalba, mato jų progresą. Tikrai padarytas didelis žingsnis į priekį.“
Dalia Kutkaitė: moteris, mama ir mentorė
Dalia Kutkaitė su vyru susilaukė dviejų dukterų: Monikos ir Kristinos. Po 25 metus trukusios santuokos iširo ir su jaunesniąja dukterimi Kristina grįžo į gimtinę. Dalia su penkiolikamete dukterimi įsikūrė mylimojo bute ir tą vietą jau įprato vadinti savo namais. Vyresnioji duktė Monika jau suaugusi, baigė universitetą, dirba. Ji liko gyventi Ispanijoje, ten turi draugą. Dvylikametei Kristinai buvo sunkiau priprasti gyventi Lietuvoje, negu suprasti mamos santykį su Ričardu. Paauglei, gimusiai ir augusiai Ispanijoje, prisiderinti prie naujų gyvenimo sąlygų yra nemenkas iššūkis. Tačiau Kristina po truputį pripranta, mokykloje susirado draugų. Ji pastebėjo, kad Lietuvos mokyklose tenka daugiau mokytis, negu Ispanijoje.
Požiūris į tėvystę
Paklausta, kokia mama yra savo dukterims, Dalia Kutkaitė atsako: „Mylinti. Vaiko negali suformuoti pagal savo suvokimą. Vaikas yra asmenybė. Svarbu, kad jis jaustų saugumą ir meilę. Galima pabandyti vaiką nukreipti moraliai teisinga linkme. Bet statyti į rėmus negalima. Aš savo dukterų neauklėjau, paprasčiausiai mylėjau. Tikiuosi, kad tą meilę jos įvertins.“
Dukrų keliai sporte ir gyvenime
Vyresnioji Monika daug metų lankė gimnastiką ir turėjo neblogų pasiekimų. O Kristina nuo mažens griežtai pasisakė prieš gimnastiką. „Neverčiau. Mano jaunėlė lanko tenisą, šokių būrelį“, - sako D. Kutkaitė. Dukterys matė sovietmečiu sukurtą dokumentinį filmą „Čempionė“. Monika sakė, kad išoriškai mama esanti labai panaši į ją. Kristina negali atsistebėti, kad prie mamos gatvėje prieidavo žmonės, prašydavo autografų ir kartais tekdavo brautis pro minią. Be to, Dalia džiaugiasi, kad jos anūkėlė taip pat lanko gimnastiką ir šokius.
Dalios Kutkaitės gyvenimo patirtis ir jos įtaka vaikų ugdymui
D. Kutkaitė, turinti Europos čempionės ir Pasaulio čempionatų prizininkės titulus, su savo treniruojamos jaunių rinktinės auklėtinėmis šiemet sukūrė mažą stebuklą - pastaraisiais metais turnyrinės lentelės apačioje būdavusios sportininkės pavasarį Budapešte vykusiame Europos čempionate aplenkė senesnes šio sporto tradicijas turinčias ir prizines vietas užimdavusias šalis ir pelnė 6-ąją vietą.
Ilgus metus praleidusi Ispanijoje, D. Kutkaitė treniravo Ispanijos meninės gimnastikos olimpinės rinktinės mergaites. Olimpinių žaidynių Rio de Žaneire grupinių pratimų rungtyje Ispanija iškovojo sidabrą. Lietuvei netgi buvo patikėta misija parengti ispanes sportininkes Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms. „Nepavyko kaip sportininkei, bet pavyko kaip trenerei. Tai buvo mano vienintelės olimpinės žaidynės“, - dabar sako D. Kutkaitė. 1998 m. „Žaidynėse tarp 24 geriausiųjų pasaulio gimnasčių dalyvavo ir dvi ispanės - tai jau buvo didžiulė pergalė. Viena mano auklėtinių netgi pateko į finalą“, - prisiminė D. Kutkaitė.
Sugrįžimas į Lietuvą ir nauji iššūkiai
Daugiau kaip dvidešimt metų praleidusi Ispanijoje, 2014-aisiais D. Kutkaitė sugrįžo į Lietuvą, pakviesta Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF). Šis sugrįžimas buvo dar viena patirtis, dar vienas iššūkis. Buvo didžiulis ryžtas ir tikėjimas sukurti savitą Lietuvos meninės gimnastikos mokyklą ir ugdyti talentingas gimnastes. „Išanalizavau visą Lietuvos gimnastikos situaciją, spragas ir trūkumus. Pagrindinis akademijos tikslas ir buvo užauginti kuo daugiau aukšto meistriškumo gimnasčių.“
Ji priėmė pasiūlymą dirbti Lietuvos gimnastikos komitete, susikrovė būtiniausius daiktus ir su jaunesniąja dukterimi Kristina grįžo į gimtinę. Optimistiškai nuteikia susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės vicemere Donalda Meiželyte, kuri išklausė, išgirdo ir geranoriškai nori padėti. Dalia Kutkaitė dabar yra ir Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentė, vadovaujanti meninės gimnastikos komitetui.
Dalios Kutkaitės tarptautiniai turnyrai ir Lietuvos vardo garsinimas
Legendinė Dalia Kutkaitė Vilniuje surengs jau trečią pasaulinio lygio turnyrą, kuriame dalyvaus garsiausios šio sporto atstovės. Olimpinių žaidynių prizininkės, Pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojos ir prizininkės - lapkričio 5-ąją Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiančiame „Dalia Kutkaite CUP 2017“ susirinks tikras meninės gimnastikos elitas iš Rusijos, JAV, Italijos, Gruzijos, Bulgarijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir kitų šalių. Lietuvos gimnastės taip pat dalyvavo Kauno sporto mokyklos “Startas” organizuotame atvirame meninės gimnastikos čempionate “Rudens taurė”.
D. Kutkaitė pabrėžia: „Šio turnyro sėkmė ir tarp pasaulinio garso sportininkių pelnytas vardas yra įrodymas, kad meninė gimnastika Lietuvoje populiarėja, tuo labai džiaugiuosi. Žmonės iš naujo atranda, o kai kurie tik pradeda susipažinti ir pamatyti neapsakomą šio sporto grožį.“ Lietuvoje vyksiantis turnyras atitinka aukščiausios tokių varžybų standartus ir yra įtrauktas į Tarptautinės meninės gimnastikos varžybų kalendorių.
„Mūsų varžybos yra įtrauktos į Tarptautinės gimnastikos federacijos varžybų kalendorių, tai - prestižinis turnyras, kuriuo mes didžiuojamės.“
Akademija pradės įgyvendinti trejų metų trukmės aukšto sportinio meistriškumo projektą „Vilnius 2025 - Los Andželas 2028“. „Didžiausios mūsų viltys siejamos su grupiniais pratimais,“ - teigia D. Kutkaitė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
