Dalia Grybauskaitė: Lietuvos Politikės ir Diplomatės Gyvenimas ir Karjera

Šis straipsnis apie Lietuvos prezidentę, Dalios Grybauskaitės gyvenimą ir karjerą. Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje) - Lietuvos politikė, diplomatė, Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.). Kovo 1-oji - ypatinga diena Dalios Grybauskaitės gyvenime. Šią dieną moteris švenčia savo gimtadienį.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

D. Grybauskaitė gimė 1956 metais Vilniuje. Moteris gimė 1956 m. kovo 1-ąją d. Vilniuje. D. Grybauskaitė yra Polikarpo Grybausko (1928-2008), elektriko bei vairuotojo, ir jo antrosios žmonos Vitalijos Korsakaitės (1922-1989), dirbusios pardavėja, dukra. Jos motina, Vitalija Korsakaitė (1922-1989), gimė Biržų regione ir dirbo pardavėja. Jos tėvas, Polikarpas Grybauskas (1928-2008), buvo elektrikas ir vairuotojas. Jis taip pat buvo NKVD darbuotojas Antrojo pasaulinio karo metu. Dalia mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. 1974 m. ji baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą.

Nuo devyniolikos metų ji metus dirbo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje inspektore. Vėliau ji įstojo į Leningrado A. Ždanovo universitetą, studijuodama politinę ekonomiją. Tuo pačiu metu ji pradėjo dirbti vietinėje gamykloje Leningrade. 1983 m. Leningrado A. Ždanovo universitete baigė politinės ekonomijos studijas. Tais pačiais metais Maskvoje, Visuomeninių mokslų akademijoje, įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Šis laipsnis Lietuvoje buvo nostrifikuotas ir pripažintas socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsniu.

1991 metais Džordžtauno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute ji baigė specialią programą, skirtą vadovams. Scanpix nuotr./Dalia Grybauskaitė 1991 metais baigė specialią programą vadovams Džordžtauno universitete, Vašingtone.

Profesinė karjera iki Prezidento posto

Dalios Grybauskaitės profesinė karjera buvo įvairi ir apėmė tiek administracines, tiek diplomatinės ir politines pareigas.

Ankstyvosios pareigos ir darbas Sovietmečiu

• 1975-1976 m.: LTSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektorė.
• 1976-1983 m.: Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė.
• 1983 m.: LTSR mokslų akademijos atsakingoji sekretorė.
• 1983-1984 m.: Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja.
• 1985-1990 m. birželio mėn.: Politinės ekonomijos katedros dėstytoja.

Nuo 1983 m. iki 1989 m. gruodžio mėn. ji buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narė, o po to, kai 1989 m. gruodį Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo TSKP, ji buvo LKP narė iki 1990 m. birželio mėn.

Diplomatinė ir valstybės tarnyba po Nepriklausomybės atkūrimo

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Dalia Grybauskaitė aktyviai prisidėjo prie šalies tarptautinių ryšių stiprinimo ir ekonomikos reformų:

• 1990-1991 m.: Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė.
• 1991-1993 m.: LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė.
• 1993-1994 m.: LR užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, PHARE ir G-24 Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijos pirmininkė, Laisvosios prekybos sutarties su ES derybų vadovė.
• 1994-1995 m.: LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja, LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje.
• 1996-1999 m.: Nepaprastoji pasiuntinė JAV lietuvių ambasadoje.

Ministrės pareigos

1999-2004 m. Dalia Grybauskaitė ėjo svarbias pareigas Lietuvos vyriausybėje:

• 1999-2000 m.: LR finansų viceministrė, vyriausioji derybininkė LR derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku.
• 2000 m.: LR derybų su ES delegacijos vadovo pavaduotoja.
• 2000-2001 m.: LR užsienio reikalų viceministrė.
• 2001-2004 m.: LR finansų ministrė.

Per savo profesinę karjerą ji taip pat yra dirbusi Lietuvos Respublikos ministre ir viceministre.

Europos Komisijos narė

2004-2009 metais Dalia Grybauskaitė tapo Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Scanpix nuotr./Dalia Grybauskaitė. 2004-2009 m. ėjo Europos Sąjungos komisarės pareigas, atsakingos už finansinį programavimą ir biudžetą.

2005 m. lapkritį D. Grybauskaitė buvo pavadinta „Metų komisare“ „European Voice“ „Metų europiečių“ apklausoje. Ji buvo nominuota „už nenuilstamas pastangas nukreipti ES išlaidas į sritis, kurios padidintų konkurencingumą, pavyzdžiui, mokslinius tyrimus ir plėtrą“. Kaip finansų ir biudžeto komisarė, ji griežtai kritikavo ES biudžetą, teigdama, kad tai „nėra XXI amžiaus biudžetas“.

Lietuvos Respublikos Prezidentė

D. Grybauskaitė valstybės vadove buvo išrinkta 2009-ųjų liepą. Ji yra pirmoji moteris Lietuvos prezidento poste. Pirmoji moteris Lietuvos prezidento poste ne tik pateko į šalies istoriją, bet ir užkariavo žmonių simpatijas.

2009 m. vasario 26 d. ji paskelbė dalyvausianti 2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose. Išrinkta šalies prezidente pirmajame rinkimų ture (už ją balsavo 68,21 % rinkėjų). 2009 m. liepos 12 d. D. Grybauskaitė įgijo prezidentės galias.

2014 m. Grybauskaitė buvo perrinkta Prezidente. Šias pareigas ji ėjo dvi kadencijas - iki 2019 m. liepos 12 d. Gyven. 2009 m. liepos 12 d. - 2019 m.

Prezidentavimo laikotarpio iššūkiai ir politinės pozicijos

Per savo kadencijas Dalia Grybauskaitė susidūrė su įvairiais iššūkiais ir aktyviai formavo šalies užsienio bei vidaus politiką:

• Kova su korupcija ir "valstybininkų" teorija: 2009 m. inauguracijos metu buvo aktuali "valstybininkų" sąmokslo teorija. D. Grybauskaitės rinkimų platforma apėmė pažadą kovoti su korupcija vyriausybėje ir "sistema". Po inauguracijos, keli valstybės pareigūnai, susiję su šia teorija, buvo pašalinti iš pareigų.
• Santykių su Rusija peržiūra: Pirmosios kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė bandė atkurti santykius su Rusija. 2010 m. ji susitiko su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu. Šį susitikimą vėliau ji apibūdino kaip paaiškinamąjį momentą, teigdama: „Supratau, kad šis žmogus ir šalis nenori garbingai priimti savo kaimynų, kad jie bando priversti tave atsiklaupti; arba pasiduodi, arba esi priešas.“
• Pozicija dėl Rusijos agresijos: 2014 m. birželio mėnesį D. Grybauskaitė Vokietijos naujienų žurnalui „Focus“ pasakė: „[Putinas] naudoja tautybę kaip pretekstą užkariauti teritoriją karinėmis priemonėmis“. 2018 m. birželį D. Grybauskaitė teigė, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi Rusijos invazijai. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, D. Grybauskaitė viešai palaikė tiesioginę NATO karinę konfrontaciją su Rusija, manydama, kad diplomatinės derybos žlugo ir daugiau sankcijų neatgrasys Rusijos nuo karinių tikslų siekimo.
• Kritika ir incidentai: 2015 m. D. Grybauskaitė susilaukė kritikos Latvijoje ir Lietuvoje po interviu Latvijos televizijai.
• Tariami ryšiai su KGB: D. Grybauskaitė nuolat neigė turėjusi ryšių su sovietų žvalgybos tarnybomis. Lietuvos tiriamosios žurnalistikos atstovė Rūta Janutienė sukūrė laidą apie D. Grybauskaitę, kurioje buvo pateikti įvairūs dokumentai apie galimus jos ryšius su KGB, tačiau ši laida oficialiai nebuvo parodyta TV3.

Karjeros apžvalga

Žemiau pateikiama Dalios Grybauskaitės svarbiausių pareigų ir jų trukmės apžvalga:

Veikla po Prezidento kadencijos

Po Prezidento kadencijos pabaigos Dalia Grybauskaitė toliau aktyviai dalyvauja tarptautinėje arenoje. 2025 m. pradžioje Dalia Grybauskaitė trejų metų kadencijai tapo JAV analitikos centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos nare.

tags: #dalia #grybauskaite #gime