Daivos Gineikaitės biografija: nuo ambicingos karjeros iki skandalų ir teismų maratono

Daiva Gineikaitė - buvusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė, kurios karjerą aptemdė skandalai, susiję su neblaivumu vairuojant ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Jos gyvenimo aprašyme faktai atrodo supainioti, tarsi tai būtų dviejų, visiškai viena su kita nesusijusių, moterų gyvenimai. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek asmeninį D. Gineikaitės kelią, tiek įvykius, kurie sukrėtė jos karjerą ir visuomenę.

Ankstyvasis gyvenimas, mokslai ir šeima

D. Gineikaitė mokyklą baigė labai anksti - atestatą gavo ką tik suėjus 17 metų. Tokia jauna todėl, kad mokyklą pradėjo lankyti nuo 6 metų ir iškart pateko į II klasę. Anksčiau nebuvo griežtų normų, nuo kada eiti į mokyklą. Kadangi darželyje ji jautėsi labai blogai, ją auginti apsiėmė močiutė. Močiutė, į pensiją išėjusi lietuvių kalbos mokytoja, ją „išmuštravo“ taip, kad būdama 6 metų laisvai skaitė, rašė ir skaičiavo. D. Gineikaitė buvo nuvesta į pirmą klasę, bet patys mokytojai pasiūlė iškart eiti į antrą. Tai parodė, kad maži vaikai labai lengvai priima informaciją. Paskui D. Gineikaitė jau nebebuvo išskirtinė moksliukė, pamažu susilygino su kolektyvu ir kurį laiką buvo vidutiniokė. Vyresnėse klasėse jau mokėsi tikslingai ir principingai, nes žinojo, kad stos studijuoti teisę ir „reikės“ labai gerų pažymių.

Ji labai norėjo Vilniuje studijuoti teisę, bet tėvai bijojo ją išleisti, nes, jų akimis, ji buvo dar vaikas. Tuomet ji pradėjo studijuoti Kaune anglų filologiją, bet nusivylė - mat buvo baigusi mokyklą, kurioje mokoma sustiprintos anglų kalbos, todėl studijuojant atrodė viskas žinoma ir neįdomu. Tuomet įstojo studijuoti teisės Kauno kolegijoje, sukūrė šeimą, o besilaukdama antros dukros perėjo kolegijoje į neakivaizdinį skyrių, o lygiagrečiai įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti tos pačios teisės. D. Gineikaitė mano, kad labai daug priklauso nuo to, kokio amžiaus susilauki vaikų. Ji pradėjo kurti šeimą labai jauna, turėjo daug energijos ir noro - tiek turėti vaikų, tiek mokytis. Jai nė klausimo nekilo, kodėl studijos ir motinystė negali vykti vienu metu, ir kad tie dalykai kažkaip galėtų vienas kitam trukdyti. Dieną būdavo su dukrytėmis, o vakarais jas užmigdžiusi sėsdavosi prie vadovėlių.

Motinystė ir buitis

D. Gineikaitė palaiko buvimą su vaiku 2 metus. Pirmąsias dukras namie paaugino po metus, o trečiąją - dvejus metus. Sutapo, kad tuo metu ji gynėsi magistrinį darbą, laikė magistro egzaminus, tad nusprendė verčiau nedirbti, o tik mokytis ir auginti vaiką. Ji labai tuo džiaugiasi, nes jaučia didelį skirtumą, - mažoji dukrytė labiau prie jos prisirišusi. Prisiminė, kad kai antrajai dukrytei suėjo metai, išlėkė į darbą, dukrą paliko auklei. Mano, kad vaikui labai reikia, kad mama pabūtų su juo iki 2 metų, žinoma, jei tai įmanoma.

Šeimos buitį Daiva Gineikaitė suderino su keturiomis moterimis, kurios gyvena kartu ir draugiškai, darniai tvarkosi. Visą gyvenimą ji buvo perdėta pedantė, jausdavo įtampą dėl kiekvieno trupinio ir mažiukes dukras dėl tvarkos auklėjo labai griežtai. Tačiau po skyrybų, kurios įvyko prieš 6 metus, ji pasikeitė ir dabar į tvarką žiūri daug paprasčiau, nebeinvestuoja tiek daug laiko į buitį. Kadangi dukros matė ją ir tą „aną“, pedantę, ir dabartinę - atsipalaidavusią, joms nebereikia jokio muštro, nurodymų. Dukros pasiskirsčiusios virtuvės tvarkymą - susidariusios slankųjį grafiką ir tvarkosi pakaitomis. Beje, mažoji taip pat puikiai tvarkosi su indais, jau prieš metus nustebino išsikepusi blynų sunkioje keptuvėje.

Su Gineikaičių šeima gyvena 2 katinai ir šuo - Jorkšyro terjeras. Gyvūnėlius jie myli ir jų reikia tiek daug, kad kiekvienam vaikui būtų po vieną. Katinų vedžioti nereikia, nes gyvena daugiabučio namo pirmame aukšte, langai į didelį kiemą, tad katinai pasivaikšto patys ir grįžta per balkoną. Šuniuko labai norėjo mažoji dukra, gavo gimtadienio proga. Ji kasdien šuniuką ir vedžioja.

Būnant jauna mama su paauglėmis dukromis, amžiaus skirtumas tarp mamos ir vaikų toks nedidelis, riba kažkaip išsitrina. Tačiau D. Gineikaitė jaučia, kad dukroms jos jaunas amžius imponuoja, ypač po tėvų susirinkimų. Ji mato, kad dukros ja didžiuojasi. Ir tikrai nejaučia, kad būdama jauna nesu gerbiama, kad jos nepaiso. Jai pavyko tapti dukroms autoritetu ir pavyzdžiu.

Darbas Nacionalinėje žemės tarnyboje

D. Gineikaitė NŽT vadovės konkursą laimėjo 2014 metais. Jos vadovavimo laikotarpis buvo trumpas ir kupinas iššūkių. Į Vilnių ji važinėjo nuo 2014 metų gruodžio. Važinėjimas jai priklausė nuo požiūrio. D. Gineikaitė gyvena prie pat išvažiavimo į kelią Kaunas-Vilnius, tad jai išvažiuoti į trasą trunka kelias sekundes, o už valandos ji jau būdavo darbe.

Eilinė jos darbo diena prasidėdavo anksti. Keldavosi 5.30 val., iš vakaro pasiruošusi drabužius, todėl 6.30 val. jau galėdavo išvažiuoti. Dukras palikdavo dar miegančias, nes jos į mokyklą keldavosi apie 7 val. Viskas vykdavo savaime, nes dukros yra labai stiprios ir savarankiškos, jos daugybę dalykų atlieka pačios be mamos įsikišimo. Labai dažnai būdavo, kad jos po visų savo užsiėmimų grįždavo vėliau negu D. Gineikaitė. Ji nepadeda dukroms ruošti pamokų, yra susitarusios - jei jos kažko nesupranta ir turi konkretų klausimą, mama tikrai atsakys, tačiau pamokos nuo pradžių neišdėstys ir už jas namų darbų neruoš. Tai ugdo vaiko gebėjimą savarankiškai mokytis ir suvokti, kad norint kažką pasiekti, reikia pastangų.

Skandalas ir teisiniai procesai

Eismo įvykis ir girtumo slėpimas

2015 metų gruodžio 20-ąją D. Gineikaitė sukėlė avariją Kaune, kai jos vairuojamas automobilis persirikiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Įtarus, kad moteris gali būti neblaivi, į įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai. Iškart po įvykio moteris policijos pareigūnams į alkotesterį įpūtė 1,66 promilės - tai vidutinis girtumas. Vėliau buvo nustatytas 1,69 promilės girtumas. Tačiau Gineikaitė girtumą neigė ir bandė įrodyti, jog alkoholio jos kraujyje galėjo atsirasti dėl burnos skalavimo skysčio. Teismas atmetė moters bandymą išsisukti ir pripažino ją kalta. Po šio incidento ji buvo priversta trauktis iš NŽT vadovės pareigų.

Medikų įtraukimas ir tyrimų klastojimas

D. Gineikaitė buvo teisiama už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai nurodė savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti atsakomybės. Į teismų procesus įklampino ir Kauno klinikinės ligoninės gydytojus, tarp jų ir direktorių Gediminą Abeciūną, jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kėsinimu nuslėpti Gineikaitės girtumą. Bylos duomenimis, kaltinamieji organizavo ir sukeitė D. Gineikaitės kraujo mėginius. Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis - kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė.

Primenama, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu. Gydytojas Artūras Šulnius teisme prisipažino, kad iš Gineikaitės paėmė pakartotinius kraujo tyrimus, paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o slaugytoja S. Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Tuo tarpu direktorius Gediminas Abeciūnas savo kaltę šioje byloje neigia ir sako, jog prisipažinęs gydytojas pats atsako už savo veiksmus.

Teismų maratonas

Kauno apylinkės teismas pripažino D. Gineikaitę kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą. Vėliau Kauno apygardos teismas sumažino baudą iki 13,2 tūkst. eurų. Liepą priimtu Kauno apylinkės teismo sprendimu D. Gineikaitei taip pat dvejus metus buvo uždrausta būti paskirtai ar išrinktai į vadovaujančias pareigas. Gydytojas Artūras Šulnius, prisipažinęs liepęs slaugytojai antrą kartą paimti iš Gineikaitės kraujo tyrimus, gavo administracinę 289 eurų nuobaudą.

Visi penki nuteistieji, įskaitant D. Gineikaitę, nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padavė apeliacijas. D. Gineikaitė teigė: „Nesutinku su priimtu sprendimu. Neteisingai išnagrinėjo bylą. Labai didelės paskirtos baudos, neadekvačios.“ Prokuroro teigimu, Kauno apylinkės teismo paskirtos baudos buvo griežtos, bet atitiko įstatymo raidę ir buvo adekvačios, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, kad ji yra korupcinė ir padaryta grupės asmenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas

Galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu D. Gineikaitei buvo skirta 9 415 eurų bauda. LAT taip pat panaikino buvusiai NŽT vadovei skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - trejus metus būti paskirtai ar išrinktai į vadovaujančias pareigas. Kaip pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas Pranas Kuconis, kitiems byloje nuteistiems asmenims - buvusiam tuometinės Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, buvusiam jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui ir šios ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui - skirtos baudos taip pat buvo sumažintos, o šios ligoninės slaugytoja S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.

LAT teisėjas P. Kuconis pabrėžė, kad vienas iš teiginių, dėl kurio buvo pakeisti teismų sprendimai, susijęs su draudimu antrą kartą bausti už tą pačią veiką (non bis in idem principas), kuris šioje byloje buvo pažeistas. Pasak teisėjo, ikiteisminis tyrimas iš pat pradžių buvo pradėtas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, tačiau tiriant nusikaltimą nustatyta, kad dokumentai nebuvo klastoti, tad ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas. Tuomet prokuroras inicijavo administracinį procesą dėl duomenų ar įrodymo klastojimo administracinėje byloje, tuo pačiu metu ir toliau vyko ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pareigomis. „Vieni ir tie patys veiksmai įgavo dvigubą teisinį vertinimą. Viena vertus - administracinis nusižengimas, kita vertus - baudžiamasis nusikaltimas. Na, o tokį dvigubą persekiojimą draudžia tiek mūsų Konstitucija, tiek konvencija, tiek gana gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu“, - teigė P. Kuconis.

S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista būtent dėl šio principo pažeidimo ir dėl to, kad pirmą kartą byloje, kurioje ji buvo pripažinta kalta, teisėsauga ją apklausė kaip liudytoją. Nors slaugytoja, kai ji buvo apklausiama liudytoja, jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų apie save, bet čia pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus. P. Kuconis pabrėžė, kad versti žmogų duoti parodymus prieš save draudžia tiek Konstitucija, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas. D. Gineikaitei pirmosios instancijos teismo skirtas draudimas užimti vadovaujančias pareigas turėjo būti panaikintas jau apeliacinės instancijos teismo, kuris nustatė, kad nusikaltimą ji padarė veikdama kaip privatus asmuo ir išteisino dėl veikos, padarytos vykdant pareigas.

Gyvenimas po teismų

D. Gineikaitė prisipažino, kad po šių įvykių vis dar neatgavusi teisės vairuoti. Vasarį sueis treji metai, kai uždraudė vairuoti, o teisę atgauti turėtų tik kitąmet rugpjūtį. Jos prašymas grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau buvo atmestas. Šiuo metu ji patikino esanti registruota darbo biržoje, bedarbės statusą turi nuo liepos mėnesio, kai abipusiu sutarimu pasitraukė iš pastarosios savo darbovietės. Intensyviai ieškosi darbo, bet susiduria su sunkumais, nes visuomenės dėmesys ir bylos užkerta kelią. Jei pirminį etapą kur praeina, vėliau pasako „ne“.

Nors patyrė didelių iššūkių, D. Gineikaitė teigia, kad visada stengiasi daryti tai, kas padarytų laimingą ją, o kas padarys laimingą ją, tas padarys laimingus ir jos vaikus. Todėl ji nėra nusistačiusi, kad visi vakarai turi praeiti su vaikais, kaip ir visi savaitgaliai. Dukros gyvena savo gyvenimus, viena išbėgusi vienur, kita kitur. Ji nemano, kad jos jai pasakys „ačiū“ už tą auką, kad išsižadėtų savęs. Moters gyvenime ir motinystėje yra visokių etapų, ir jai jie visi buvo. Svarbiausia - nebijoti, nes niekam nebus geriau, jei bijosiesi, o juk gyvename vieną kartą.

tags: #daiva #gineikaite #gimimo #metai

• pokyčiai 13 nėštumo savaitę
• Kodėl verta rinktis tinklines kelnaites po gimdymo
• Saugios ir patogios lovytės kūdikiams
• nindzės kostiumas vaikui
• Kaip išsirinkti apsaugėles