Žymiausios dainininkės, gimusios Žemaitijoje

Žemaitija - kraštas, garsėjantis ne tik savo gamta ir istorija, bet ir išugdęs daug garsių asmenybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime iškilias dainininkes, kurių gimtinė yra Žemaitija, ir kurios savo talentu praturtino Lietuvos muzikos sceną.

Janina Miščiukaitė-Brazaitienė: estrados legenda

Janina Miščiukaitė-Brazaitienė - Lietuvos nusipelniusi artistė, Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė, estrados dainininkė. Gimė 1948 m. gegužės 10 d. Jonavoje, mirė 2008 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Savo kūrybinį kelią pradėjusi kaip orkestro „Oktava“ solistė (1967-1972 m.), vėliau ji tapo orkestro „Trimitas“ soliste (nuo 1974 m.), o nuo 1992 m. - „Žvaigždžių kvarteto“ nare. Janina Miščiukaitė pasižymėjo išskirtiniu talentu ir universalumu, dainavo lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, japonų, bulgarų, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis.

Ji buvo pirmoji konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatė (1968 m.), pirmoji Antano Šabaniausko premijos laureatė (1990 m.), pirmoji tarptautinių festivalių laureatė iš Lietuvos. J. Miščiukaitė yra vienintelė Lietuvos dainininkė, pelniusi aukščiausius apdovanojimus to meto prestižiniuose tarptautiniuose estradinės dainos atlikėjų konkursuose:

• „Jalta 80“ (Ukrainoje; Didysis prizas)
• „Auksinis Orfėjas '82“ (Bulgarijoje; Sidabro medalis)
• „Gala-84“ (Kuboje; Grand Prix)

Už nuopelnus scenos menui 1979 m. jai suteiktas nusipelniusios artistės vardas, o 1998 m. apdovanota V-ojo laipsnio kunigaikščio Gedimino ordinu. J. Miščiukaitės kūrybinei veiklai pristatyti parengtos LTV televizijos laidos ir muzikinis filmas „Janina Miščiukaitė. Dainininkės atminimui įamžinti 2009 m. meno mokyklai Jonavoje suteiktas Jonavos J.Miščiukaitės meno mokyklos pavadinimas.

Mia (Vilija Pilibaitytė): populiarioji dainininkė ir TV asmenybė

Vilija Pilibaitytė, geriau žinoma sceniniu vardu Mia, gimė 1983 m. liepos 19 d. Skuodo rajono Kaukolikų kaime. Jos karjera prasidėjo 2002 m., dalyvaujant Baltijos šalių talentų konkurse „Fizz Superstar“. Iš pradžių Mia buvo pritariančioji dainininkė, o 2004 m. pavasarį sėkmingai debiutavo solo, atlikdama dainą „Kiekvienam“.

Tų pačių metų vasarą buvo sukurtas jos radijo singlas „Aš krentu“. Pasirašiusi kontraktą su viena iš didžiausių Lietuvos įrašų kompanijų „Melodija“, Mia pradėjo įrašinėti savo debiutinį albumą. 2005 m. pavasarį ji pristatė didelio populiarumo sulaukusią dainą „Nešk mane“, kurią įrašė kartu su krepšininku Tyrone Nesby, pasislėpusiu po T-Nes pseudonimu.

Vasaros viduryje Mia nustebino klausytojus SEL hito „Sapnai“ cover versija. Atlikėjos pastangos neliko nepastebėtos grupės SEL lyderio Egidijaus Dragūno, kuris jai pasiūlė sudainuoti kelis kūrinius naujame atgimstančios grupės SEL albume. Publika puikiai įvertino vieną iš bendrai įrašytų dainų „Muzika“, o 2007 m. „Bravo“ apdovanojimuose jie buvo pripažinti geriausios dainos atlikėjais. Tais pačiais metais Mia įrašė dainą „Yra, kaip yra“, kuri vėliau „Radiocentro“ apdovanojimuose buvo pripažinta geriausia metų daina.

2008 m. „Vaikų balso“ apdovanojimuose Mia tapo metų dainininke ir geriausios dainos atlikėja. Netrukus ji išleido to paties pavadinimo debiutinį albumą. Vėliau Mia aktyviai dalyvavo įvairiuose televizijos projektuose:

• LNK projekte „Žvaigždžių duetai“ su Valdu Vižiniu.
• Projekte „Kaimo grožybės“.
• Vedė realybės šou „Trečias nereikalingas“.

Taip pat įrašė dainas „Kalta“ ir „Apie tave“, kurios irgi sulaukė didelio populiarumo. 2009 m. „Vaikų balso“ apdovanojimuose ji vėl buvo nominuota kaip metų atlikėja, o gegužės mėnesį laimėjo LNK muzikinį projektą „Žvaigždžių duetai“, dainuodama su TV laidų vedėju Giedriumi Leškevičiumi.

Tų pačių metų vasarą Mia pasirodė TV3 projekte „Žvaigždžių karai“ bei kartu su Edmundu Kučinsku vedė televizijos laidą „Muzikos karuselė“. 2010 m. su Panevėžio choru ji dalyvavo TV3 muzikiniame konkurse „Chorų karai“, kur užėmė 3-iąją vietą, o „Vaikų balso“ apdovanojimuose vėl pelnė geriausios atlikėjos titulą. 2011 m. vykusiuose žurnalo „Žmonės“ apdovanojimuose atlikėja buvo nominuota metų viršelio merginos ir metų žvaigždės nominacijose. Sausio mėnesį kartu su Marijonu Mikutavičiumi ir Mantu Jankavičiumi sudainavo dainą „Nebetyli sirgaliai“, kuri nugalėjo naujojo Lietuvos krepšinio himno rinkimuose.

Nuo balandžio 26 d. iki liepos 5 d. per TV3 buvo rodomas serialas „Kas nori nužudyti Mią?“, paremtas tikrais pastarojo pusmečio atlikėjos gyvenimo įvykiais. Seriale Mia vaidino pati save, o serialui sukurta daina „Apkabink“ tapo garso takeliu. Birželio mėnesį pasirodė angliška Mios, Marijono Mikutavičiaus ir Manto Jankavičiaus dainos „Nebetyli sirgaliai“ versija „Celebrate Basketball“, kuri tapo oficialiu 2011 m. Europos krepšinio čempionato himnu. Rugsėjo mėnesį Mia pradėjo dalyvauti LNK šokių projekte „Kviečiu šokti“. 2012 m. apdovanojimuose 2011 m. Mia kartu su Marijonu Mikutavičiumi ir Mantu Jankavičiumi buvo apdovanota metų vaizdo klipo kategorijoje už vaizdo klipą „Nebetyli sirgaliai“. Nuo metų pradžios iki gegužės pabaigos atlikėja su Giedriumi Leškevičiumi vėl dalyvavo „Žvaigždžių duetų“ 6-ajame sezone „Lemiama kova“. Neseniai Mia naują gyvenimą pradėjo kurti Prancūzijoje.

Loreta Mukaitė-Sungailienė: etnomuzikologė ir folkloro dainininkė

Loreta Mukaitė-Sungailienė gimė 1977 m. rugsėjo 10 d. Skuode. Ji yra etnomuzikologė ir folkloro dainininkė, respublikinio „Dainų dainelės“ konkurso (1994 m.) laureatė. Loreta Mukaitė-Sungailienė yra žinoma dėl savo indėlio į Lietuvos etnomuzikologijos sritį ir aktyvaus dalyvavimo folkloro judėjime.

Regina Maciūtė: nusipelniusi artistė ir pedagogė

Regina Maciūtė - Lietuvos nusipelniusi artistė, dainininkė (sopranas), pedagogė, profesorė, Kretingos rajono Garbės pilietė, kultūros veikėja. Gimė 1946 m. birželio 18 d. Kretingos rajono Šašaičių kaime. Ji yra viena iškiliausių Lietuvos sopranų, savo talentu ir pedagogine veikla praturtinusi Lietuvos muzikinį gyvenimą.

Alma Pažemeckienė (Matytytė): dainininkė ir aktorė

Alma Pažemeckienė (Matytytė) - dainininkė, kultūros darbuotoja, Žemaitės dramos teatro aktorė. Gimė Kuršėnuose (Šiaulių r.). Almos tėvelis buvo talentingas muzikantas, mama - gera dainininkė. Ji sėkmingai derina dainavimą su aktoryste, prisidėdama prie Žemaitės dramos teatro meno kūrimo.

Austėja Gendvilaitė-Austieja: žemaitiškos dainos puoselėtoja

Austėja Gendvilaitė-Austieja - tikra žemaitė. Mergina gimė Plungėje, tačiau šiuo metu gimtąjį miestą iškeitė į Šiaulius, kur baigė studijas. „Įgyjau estrados meno specialybę, gavau kino ir teatro bakalaurą. O dabar dirbu aktore Kelmės mažajame teatre, - apie savo gyvenimą pasakoja Austieja. - Muzika yra mano dalis, nedaloma, tarsi vidinė detalė, taip pat raiškos būdas. Esu baigusi ir muzikos mokyklą, groju smuiku. Įvairios meninės veiklos lydi mane visa gyvenimą.”

Nepaisant polinkio muzikuoti, rimčiau savo kūrybą kurti mergina pradėjo prieš penkerius metus, kuomet įsigijo tam skirtą įrangą. Tiesa, jai nekilo klausimų, kokia kalba dainuoti - Austieja išsyk pasirinko gimtąją žemaičių. „Šią kalbą aš renkuosi organiškai, be jokių loginių pamąstymų, pernelyg neaprėpiant ir ta kalba nekalbančio klausytojo supratimo klausimų. Žodžiai nėra toks paprastas, materialus dalykas, jų sandara nuo seno yra ne tik paaiškinamasis garsas, bet ir kai kas daugiau, tad, jei žmogus ir nesuprastų (tokiu atveju mielai viską paaiškinu), žodžio reikšmė skambesiu pasieks klausančiojo mintis, - įsitikinusi populiarėjanti atlikėja. - Man tai yra tikriausias kelias į širdį. Tačiau ji nėra pats lengviausias. Žemaičių kalboje nėra paprasta įterpti buitinį atspalvį turinčius žodžius, kas kartais suskambėtų kitose tarmėse, reikia nemažai pagalvoti. Nepaisant to, nesu prisirišusi prie kalbos pasirinkimo. Jei jaučiu, kad noriu sukurti lietuvišką dainą, ar kokia kita kalba - be sąžinės priekaištų tą ir darau. Nesu įsipareigojusi kalboms, esu įsipareigojusi vidinei tiesai.”

Itin didelio dėmesio susilaukęs Austiejos kūrinys „ŽDŽ“ taip pat buvo atliktas žemaitiškai. Kalbėdama apie muzikinius ateities planus originalioji Austieja atvira - teigia neturinti jokių išankstinių nusistatymų. „Noriu sukurti gražių dalykų kitiems per save. Noriu stengtis tai daryti kuo geriau ir svajoju, sparčiau, nes viską darau viena. Tai užima ne tik laiko, reikia valios bei pastangų nepasiduoti ir baigti pradėtus darbus. Apie muzikinius konkursus rimtai nesvarsčiau, bet neturiu jokių kategoriškų nusistatymų to nedaryti”, - priduria ji.

Kitos žymios dainininkės

Be išvardytų dainininkių, Žemaitija yra davusi Lietuvai ir kitų talentingų balso savininkų. Tarp jų paminėtinos:

• Julija Dvarionaitė-Montvydienė - aktorė, dainininkė (sopranas).
• Alma Pažemeckienė - dainininkė, kultūros darbuotoja, Žemaitės dramos teatro aktorė.
• Regina Maciūtė - nusipelniusi artistė, dainininkė (sopranas), pedagogė, profesorė, Kretingos rajono Garbės pilietė, kultūros veikėja.

tags: #dainininkai #gime #zemaitijoje

• skaitykite apie ikimokyklinuko ugdymą per žaidimą
• kaip paruošti vaikų užkandžių dėžutes: patarimai tėvams
• Kada eiti į pirmąjį nėštumo patikrinimą?
• Kaip naudoti Bella Baby vatos pagaliukus
• Peržiūrėkite vaikišką pripučiamą baseiną „Mikė Pūkuotukas ir draugai“