Keturis dešimtmečius iš savo nugyventų penkiasdešimt šešerių metų artistas Vytautas Kernagis dirbo scenoje. V. Kernagis didžiavosi, kad daug ką Lietuvos estradoje darė pirmas: pradėjo dainuoti poeziją (akustinės baladės), dainas pateikė kaip mažus spektaklius, įrodė, kad populiarios gali būti ne vien linksmos, bet ir rimtos programos. Viena iš tokių gilių ir neblėstančių kūrybos viršūnių yra daina „Vaikai po lelijom“, sukurta pagal poeto Sigito Gedos eiles.

V. Kernagiui visada rūpėjo, kad estrados žanras būtų gerbiamas, kad artistai kuo ilgiau išliktų mūsų atmintyje. Jo kūrybinis kelias buvo glaudžiai susijęs su iškiliais lietuvių poetais. Kartu su Marcelijumi Martinaičiu Kernagis ėmė koncertuoti 1976 metais. M. Martinaitis prisimena: „Kažkas man pasakė, kad yra toks Kernagis, kad dainuoja mano tekstus. Iš pirmo karto pajutau, kad jis suvokia eilėraščio partitūrą, intonacijas“.
Prie šio judėjimo prisijungė ir kiti menininkai. Alfredas Kukaitis, studijuodamas Vilniaus universitete, taip pat dainavo poeziją. Jis prisimena lemtingą vakarą: „Skambėjo V. Kernagio baladės pagal M. Martinaičio eiles: „Rauda boružei“, „Vasaros sapnas“, „Severiutės rauda“, „Žuvelis žvejys“... Išgirdau kitokį Kernagį - prasmingą, artimą, giminingą“. Taip prasidėjo tapę tradiciniai „Poezijos ir muzikos penktadieniai“ talpiausioje Filologijos fakulteto auditorijoje.
Daina „Vaikai po lelijom“ tapo neatsiejama Lietuvos chorinio repertuaro dalimi. Jaunučių chorai, kuriuose dainuoja ketvirtos ir penktos klasių mokinės, jau tvirtai pajutusios chorinės dainos grožį, aktyviai koncertuoja ir dalyvauja dainų šventėse.
Ypatingo įvertinimo sulaukė Onutės Narbutaitės sukurta šio kūrinio interpretacija. VI-me tarptautiniame chorų konkurse „Šiauliai Cantat“ vaikų kategorijoje choras pelnė Aukso diplomą ir specialų prizą „už meistrišką šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinio atlikimą“ - būtent už kūrinį „Vaikai po lelijom“.

Kūrinys išlieka aktualus ir būsimose šventėse. 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės Dainų dienos programoje ši daina užima garbingą vietą:
| Eil. Nr. | Kūrinio pavadinimas | Autoriai | Atlikėjai |
|---|---|---|---|
| 9 | „Vaikai po lelijom“ | Vytautas Kernagis, eilės Sigito Gedos | Jaunučių chorai |
| 24 | „Baltas paukštis“ | Vytautas Kernagis, eilės Vytauto Kernagio | Jaunių, merginų, mišrūs chorai |
Šiandien daina „Vaikai po lelijom“ išgyvena naują renesansą tarptautinėje arenoje. Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos moksleivis Dominikas, pasinėręs į muzikos kūrybą, panaudojo vaikų choro atliekamos dainos ištrauką savo kūriniuose. Šis sprendimas atvėrė duris į pasaulinę rinką.
Vaikinas pasirašė sutartį su pasaulinio lygio atlikėju Marshmello, o jo muzikos takelį įsigijo tokie žinomi reperiai, kaip Meek Mill, Lil Baby ir Lil Durk. Prodiuseris atskleidžia: „Tą dieną aš tiesiog į YouTube įrašiau raktažodį „vaikų choras“, o ten pats pirmasis vaizdo įrašas ir buvo šis. Iš karto žinojau, kad jis puikiai tiks skambesiui, kurio siekiau“.

Dainos pavadinimas tapo simboliu, vienijančiu jaunuosius kūrėjus. Vasaros metu vyksta vaikų ir jaunimo socializacijos stovykla ,,Vaikai po lelijom“. Programos metu vaikai dalyvauja muzikinėse dirbtuvėse, o stovyklos veikla simboliškai prasideda būtent V. Kernagio daina „Vaikai po lelijom“.
V. Kernagio dėka poezija tapo prieinama plačioms masėms. Kaip rašė literatūrologas Donatas Sauka, tai buvo ne šiaip koncertai - tai buvo atradimas klausytojams, poezijos įgarsinimas, atspindintis nepasakomas jų būsenas.