Civilinės saugos mokymai vaikams ir bendroji pasirengimo kultūra
Rengiantis galimiems ekstremaliems įvykiams, jų prevencijai, žmonių ir turto gelbėjimui ekstremalaus įvykio atveju, labai svarbu, kad kiekvienas gyventojas būtų tinkamai pasirengęs numatyti ekstremalią situaciją, padėti sau ir aplinkiniams jai susidarius. Tam jis turi būti rengiamas jau mokykloje.
Civilinės saugos mokymai bendrojo lavinimo mokyklose
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu yra įteisintas civilinės saugos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose. Šios programos tikslas - parengti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus, kad jie galėtų kvalifikuotai mokyti mokinius civilinės saugos pagrindų. Keičiantis civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, programos turinys gali būti keičiamas iki 20 proc., netrumpinant mokymo laiko.
Programos turinys
Mokymo turinys apima įvairius svarbius aspektus, būtinus saugiai aplinkai kurti:
- Civilinė sauga: uždaviniai, principai, pagrindinės sąvokos ir teisinis reglamentavimas.
- Ekstremalios situacijos: klasifikacija (gamtinės, techninės, ekologinės ir socialinės) bei išgyvenimo principai.
- Apsauga nuo pavojų: jonizuojančioji spinduliuotė, pavojingos cheminės medžiagos ir jų poveikis žmogui.
- Gaisrai: priežastys, gesinimo būdai ir prevencijos priemonės.
Pratybų svarba ir iššūkiai
Pasirengimo lygis patikrinamas tik pratybų metu. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tiek vaikų darželiai, tiek bendrojo lavinimo įstaigos privalo organizuoti kompleksines civilinės saugos pratybas, kurių metu mokomasi valdyti ekstremalias situacijas. Visgi, kyla nemažai iššūkių:
| Pratybų tipas | Periodiškumas |
|---|---|
| Funkcinės pratybos | Ne rečiau kaip kas dveji metai |
| Stalo pratybos | Ne rečiau kaip vieną kartą per metus |
Pastebima, kad pratybos nuo sumanymo iki galutinio taško užtrunka netoli pusės metų. Be to, nuo 2022 metų civilinei saugai buvo skiriama kaip niekada daug dėmesio, tačiau įvesta cenzūra informacijai apie ekstremaliąsias situacijas. Dabartinėje sistemoje trūksta sklandaus vykdymo, o senieji valstybiniai planai yra beviltiškai pasenę ir netikslinami.
Žinių įvertinimas
Išklausiusiems programos kursą dalyviams organizuojamas žinių įvertinimo baigiamasis egzaminas. Egzaminui skiriama 1 valanda, o rezultatai įforminami protokolu. Egzaminas laikomas išlaikytu, jeigu egzaminuojamasis atsakė į 70 proc. pateiktų klausimų. Gavus neigiamą įvertinimą, pakartotinai egzaminą leidžiama laikyti ne anksčiau kaip po 2 savaičių.
Svarbu suprasti, kad tinkamas pasirengimas yra ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, kurie gali išgelbėti gyvybę kritinėje situacijoje. Nuoseklus mokymas mokyklose yra pagrindas, formuojantis atsakingą visuomenę, gebančią adekvačiai reaguoti į kylančias grėsmes.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
