Citomegalovirusas (CMV) yra dažnas virusas, priklausantis herpesvirusų šeimai. Jis reikšmingas ne tik dėl savo paplitimo, bet ir dėl galimo poveikio įvairioms populiacijoms, ypač toms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, naujagimiams, sergantiems ŽIV/AIDS arba asmenims, kuriems persodinti organai. Citomegalovirusas (CMV) yra herpesvirusų šeimos narys ir dažniausiai sukelia besimptomes arba lengvas infekcijas sveikiems žmonėms. Maždaug pusė populiacijos yra šio viruso nešiotojai, tačiau to nežino.
Infekcijos šaltinis - juo apsikrėtęs žmogus. Virusas ypač pavojingas naujagimiams, nėščioms moterims, žmonėms su silpnu imunitetu, sergantiems piktybinėmis ligomis. Įgimta citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija yra virusinė liga, kurią vaisius gali užsikrėsti dar būdamas motinos gimdoje. Įgimta CMV infekcija gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, įskaitant neurologinius pažeidimus, klausos ir regos sutrikimus, augimo sulėtėjimą ir, sunkiais atvejais, mirtį.

CMV daugiausia plinta per kūno skysčius, įskaitant seiles, kraują, šlapimą ir motinos pieną. Citomegalovirusas yra virusas, galintis užkrėsti įvairaus amžiaus žmones. Sveikiems asmenims jis dažnai yra besimptomis, tačiau gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Citomegalovirusas daugiausia perduodamas per tiesioginį kontaktą su užkrėstais kūno skysčiais. CMV perduodamas per kūno skysčius - seiles, ašaras, kraują, šlapimą, motinos pieną, makšties skysčius ar su sperma.
Užsikrėsti galima, jei po kontakto su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais rankomis paliečiamos akys, nosis ar burna. Pagrindinės ligos priežastys apima viruso plitimą, imuninės sistemos silpnumą ir ankstesnes infekcijas. Citomegalo viruso sukelta liga atsiranda dėl CMV infekcijos, kuri plinta per kūno skysčius, tokius kaip seilės, kraujas, šlapimas ir motinos pienas.
Be to, citomegalovirusu galima užsikrėsti lytinio akto metu, per kraujo perpylimą ar organų persodinimą. Virusas ypač greitai plinta aplinkose, kur būna daug mažų vaikų, pavyzdžiui, darželiuose. Didžiausią riziką užsikrėsti turi tie, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų ar vartojamų vaistų.

Įgimta CMV infekcija atsiranda, kai nėščia moteris pirmą kartą užsikrečia citomegalo virusu arba patiria viruso reaktyvaciją nėštumo metu. Virusas per placentą patenka į vaisių, sukeldamas infekciją.
Tačiau nėštumo metu, ypač jei moteris pirmą kartą užsikrečia CMV arba jei įvyksta viruso reaktyvacija, virusas gali per placentą perduoti infekciją vaisiui. Jei užsikrėtėte nėštumo metu, rizika perduodi CMV didėja, lyginant su atvejais, jeigu moteris užsikrečia dar prieš pastodama. Jeigu moteris CMV infekcija užsikrėtė dar iki nėštumo, tikimybė perduoti virusą yra tik apie 1 proc. Susirgus nėštumo metu, tikimybė, kad virusas bus perduotas ir vaisiui yra apie 50 proc.
Citomegalovirusas sveikiems asmenims dažnai nesukelia simptomų. Simptomai gali būti karščiavimas, nuovargis, gerklės skausmas, patinę limfmazgiai ir raumenų skausmai. Dauguma įgimtų CMV infekcijų yra besimptomės, tačiau kai kuriais atvejais virusas gali sukelti sunkių komplikacijų. Simptomai gali pasireikšti iškart po gimimo arba vėliau vaikystėje. Citomegalo virusų sukelta liga, nepatikslinta, dažniausiai paveikia imuninę sistemą ir organus, tokius kaip kepenys, plaučiai, inkstai ir centrinė nervų sistema. Virusas gali sukelti uždegimą ir pažeidimus šiuose organuose, ypač asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.
Dažniausi simptomai ir požymiai:
Kai vaisius užkrečiamas vėlyvu nėštumo periodu, liga pasireiškia po gimimo įvairių organų uždegimo požymiais. Dažniausiai tai gelta, kepenų ir blužnies padidėjimas bei odos kraujosruvos.

Kai kuriems kūdikiams, kuriems pasireiškė įgimtas CMV, tačiau gimimo metu nepastebėta jokių ligos požymių, vis tiek gali sutrikti klausa (vienos arba abiejų ausų). Vaikams, užsikrėtusiems dar motinos įsčiose (įgimtas CMV), dažnai nustatomos ilgalaikės pasekmės: klausos sutrikimai, regėjimo problemos, vėluojanti raida ar net cerebrinis paralyžius. Gali pasireikšti ir traukuliai, kalbos ar judesių sutrikimai.
Įgimta CMV infekcija gali būti klasifikuojama pagal jos poveikį vaisiui ar naujagimiui:
Jeigu CMV infekcija yra įgimta, 90 proc. naujagimių atrodys visiškai sveiki.
Įgimta CMV infekcija gali būti diagnozuojama tiek prieš gimimą (prenataliai), tiek po gimimo. Diagnostika apima įvairius tyrimus, siekiant nustatyti viruso buvimą ir įvertinti infekcijos poveikį.
Jei įtariama CMV infekcija nėštumo metu, atliekami motinos kraujo tyrimai, siekiant nustatyti antikūnus prieš CMV (IgM ir IgG) ir įvertinti, ar motina pirmą kartą užsikrėtė. Infekcijai diagnozuoti atliekamas antikūnų IgG prieš citomegalo virusą tyrimas. Įprastai nėščiosios nėra tiriamos dėl CMV sukeltos infekcijos.
Jeigu kraujo tyrimas parodė, kad CMV infekcija moteris užsikrėtė nėštumo metu, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kūdikį dėl viruso pasitelkiant amniocentezę - vaisiaus vandenų tyrimą. Šis tyrimas leis išsiaiškinti, ar vaisius neturi genetinių ligų bei apsigimimų. Amniocentezė: Tai prenatalinis tyrimas, kai iš vaisiaus aplinkos (amniono) skysčio paimamas mėginys ir tiriamas dėl CMV viruso buvimo.
Naujagimio kraujo ar šlapimo tyrimai: CMV gali būti aptiktas per pirmąsias dvi savaites po gimimo atliekant kraujo arba šlapimo tyrimus naudojant viruso PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodą. Naujagimiams CMV infekcija diagnozuojama ištyrus seiles, šlapimą ar kraują.
Norint nustatyti, ar sergama citomegalovirusu, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus. Dažniausiai tai yra kraujo ir šlapimo tyrimai, kuriais ieškoma viruso arba antikūnų prieš jį (IgM, IgG). CMV diagnozė paprastai remiasi laboratoriniais tyrimais, įskaitant kraujo tyrimus, kuriais nustatomas CMV antikūnų buvimas arba viruso DNR.
Kitais atvejais gali būti paimama biopsija - nedidelė audinio dalis iš plaučių, žarnyno ar stemplės, kuri tiriama mikroskopu.

Nors nėra specifinio vaisto, kuris galėtų visiškai išgydyti CMV infekciją, tam tikri vaistai gali padėti sumažinti viruso poveikį ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms. CMV sukelta infekcija nėra visiškai išgydoma, tačiau infekciją padeda kontroliuoti vaistai. Šio viruso visiškai išgydyti neįmanoma - jis išlieka organizme, bet dažniausiai būna neaktyvus. Dauguma sveikų žmonių, užsikrėtusių CMV, neturi jokių simptomų arba pasveiksta savaime. Tačiau jei imunitetas nusilpęs arba naujagimiui nustatomas CMV, gali prireikti gydymo. Gydymas CMV sukelta liga priklauso nuo paciento imuninės būklės ir simptomų sunkumo.
Dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai, kurie viruso visiškai nepašalina, bet padeda jį pristabdyti. Tokie vaistai kaip gancikloviras ar valgancikloviras gali būti naudojami gydyti sunkias įgimtos CMV infekcijos formas, ypač jei yra klausos ar regos pažeidimo rizika. Jie gali padėti sumažinti ilgalaikių nervų sistemos pažeidimų riziką. Naujagimiams taip pat gali būti skiriama antivirusinių vaistų. Jie gali padėti sumažinti įvairių sveikatos problemų bei klausos praradimo riziką. Tačiau medikamentai turi šalutinių poveikių, tad būtina pasverti galimos naudos ir žalos santykį. Imunodeficito pacientams gali prireikti antivirusinių vaistų, tokių kaip gancikloviras ar foscarnetas.
Antivirusiniai vaistai, naudojami CMV gydymui:
| Vaistas | Paskirtis ir pastabos |
|---|---|
| Gancikloviras | Gydyti sunkias įgimtos CMV infekcijos formas, ypač esant klausos ar regos pažeidimo rizikai. |
| Valgancikloviras | Gydyti sunkias įgimtos CMV infekcijos formas, ypač esant klausos ar regos pažeidimo rizikai. Dažnai skiriamas po intraveninio gancikloviro. |
| Acikloviras | Antivirusinis vaistas, galintis padėti pristabdyti virusą, nors ne visada yra pirmo pasirinkimo vaistas CMV. |
| Cidofoviras | Antivirusinis vaistas, skirtas gydyti CMV retinitą pacientams su ŽIV/AIDS. |
| Imunoglobulinas prieš CMV | Pagalbinis gydymas, skirtas stiprinti imunitetą prieš CMV, dažnai naudojamas kartu su antivirusiniais vaistais. |
| Foskarnetas | Antivirusinis vaistas, naudojamas CMV infekcijoms gydyti, kai kiti vaistai yra neveiksmingi arba netoleruojami. |
| Leflunomidas | Vaistas, turintis imunosupresinių ir antivirusinių savybių, kartais naudojamas CMV kontekste, ypač po transplantacijų. |
| Letermoviras | Antivirusinis vaistas, skirtas CMV infekcijos profilaktikai po alogeninės kamieninių ląstelių transplantacijos. |
| Maribaviras | Antivirusinis vaistas, skirtas gydyti po transplantacijos pasireiškusią CMV infekciją, atsparią kitoms terapijoms. |
Šie vaistai dažniausiai skiriami asmenims, kuriems CMV sukelia rimtų simptomų dėl susilpnėjusio imuniteto. Kartais, jei pasireiškia CMV sukelta tinklainės infekcija, gydymas pradedamas stipriomis intraveninėmis vaistų dozėmis, vėliau pereinama prie geriamų preparatų. Jeigu regėjimui gresia pavojus, vaistai gali būti sušvirkščiami tiesiai į akį.
Gali būti naudojami vaistai, skirti gydyti simptomus, tokius kaip hepatito ar trombocitopenijos (mažas trombocitų skaičius) gydymas.
Jei atsiranda klausos problemų, svarbu kuo anksčiau pradėti klausos ir kalbos terapiją, siekiant užkirsti kelią kalbos ir raidos sutrikimams.
Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri yra tiriama kaip potencialus gydymo metodas.
Kadangi įgimta CMV infekcija yra virusinė liga, liaudiškos priemonės negali išgydyti ligos ar užkirsti kelio viruso plitimui. Citomegalo virusų sukelta liga, nepatikslinta, yra virusinė infekcija, kurią sukelia citomegalo virusas (CMV). Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo paciento imuninės sistemos būklės.
Nors dažniausiai citomegalovirusas nesukelia rimtų problemų, kai kuriais atvejais gali iššaukti komplikacijų. Tarp jų - mononukleozė, nervų sistemos ar vidaus organų uždegimai, tokie kaip encefalitas ar miokarditas. Žmonėms su nusilpusiu imunitetu, CMV gali pažeisti įvairius organus: akis (retinitas), plaučius (pneumonija), sukelti bėrimus ar sutrikdyti skirtingų vidaus organų veiklą.
Vaikams, užsikrėtusiems dar motinos įsčiose (įgimtas CMV), dažnai nustatomos ilgalaikės pasekmės: klausos sutrikimai, regėjimo problemos, vėluojanti raida ar net cerebrinis paralyžius. Gali pasireikšti ir traukuliai, kalbos ar judesių sutrikimai. Silpnesnį imunitetą turintiems asmenims tenka taikyti ilgalaikį gydymą, norint išvengti rimtų komplikacijų.
Daugeliui sveikų žmonių ši infekcija praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių. Tačiau įgimtas CMV kartais palieka pasekmes visam gyvenimui, ypač jei moteris pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu. Šio viruso visiškai išgydyti neįmanoma - jis išlieka organizme, bet dažniausiai būna neaktyvus. Kartais, ypač tiems, kuriems atlikta organų ar kamieninių ląstelių transplantacija, virusas gali vėl suaktyvėti.
Svarbu žinoti, kad CMV gali būti perduodamas per motinos pieną žindymo metu. Tačiau jeigu kūdikis gimė iki 30-os nėštumo savaitės ir / ar sveria nei mažiau nei 1500 g, dėl žindymo būtina pasitarti su gydytojais.
Citomegaloviruso infekcijos prevencija yra labai svarbi, ypač rizikos grupėms. Siekiant išvengti užsikrėtimo CMV, svarbiausia laikytis įprastų higienos taisyklių. Tai ypač aktualu mažus vaikus auginantiems ar dažnai su jais kontaktuojantiems žmonėms. Be to, yra ir nemedicininių gydymo būdų, tokių kaip sveika mityba, imuniteto stiprinimas ir prevencinės priemonės, skirtos sumažinti viruso plitimo riziką.
Žmonėms su imunodeficitu papildomai skiriami vaistai CMV profilaktikai, tačiau jie gali sukelti stiprių nepageidaujamų reakcijų ir yra gana brangūs. Svarbiausia - laikytis rekomenduojamo gydymo režimo, jei vartojami antiretrovirusiniai vaistai. Jeigu planuojama kraujo perpylimo procedūra, verta su gydytoju aptarti individualią užsikrėtimo riziką. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos imuninės sistemos gebėjimui kovoti su infekcijomis, įskaitant CMV.

tags: #citomegalo #virusas #vaikui