Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Muzikos įtaka vaiko raidai ir vertybių formavimui yra nepaprastai svarbi, o chorinis dainavimas tampa viena veiksmingiausių priemonių šiam tikslui pasiekti. Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Černikauskienė teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas. KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė Navickienė taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Muzika - galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius.

Muzikos įtaka vaiko raidai ir asmenybės formavimui

Muzikos poveikis vaiko raidai yra neabejotinas. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Muzika veikia emocinę bei psichologinę raidą, lavinamas emocinis intelektas. Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.

Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.

Chorinio dainavimo specifinė nauda

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja Diana Mickevičiūtė pabrėžia, kad muzikos įtakos svarbą vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Muzikos menas yra garsinės prigimties, tai yra, veikiantis žmogų per klausą. Muzika - tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo.

Chorinis dainavimas teikia daug specifinės naudos:

• Taisyklingas kvėpavimas ir fizinė raida: Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi.
• Atminties ir dikcijos lavinimas: Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją.
• Matematiniai gebėjimai: Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus.
• Socialiniai įgūdžiai ir empatija: Žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms. Muzikinės veiklos, pavyzdžiui, dainavimas kartu su kitais vaikais, ugdo socialinius įgūdžius.
• Kūrybiškumas ir asmenybės vystymasis: Muzika ugdo kūrybiškumą, plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis ir formuotis kaip asmenybei. Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus. Tokios veiklos, kaip improvizacija ar kūrinių atlikimas, lavina jų kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai kurti bei per muziką pažinti save.

Muzika ir intelektas

Muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu ar dainuoja. Muzika turi teigiamą poveikį kognityvinei raidai - tyrimai rodo, kad muzikinė veikla gali padėti ugdyti atmintį, dėmesį ir logiką. Pavyzdžiui, grojant instrumentu ar dainuojant vaikas turi prisiminti garsų seką, ritmą, kas padeda lavinti atmintį ir analitinį mąstymą.

Muzikos įtaka gebėjimų lavinimui

• Intonavimas
• Muzikos ritmo pajautimas
• Emocinės raiškos būdai perteikti muzikos nuotaiką
• Sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius
• Reaguoti į muzikos pasikeitimus

Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematiniai sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.

Muzikinis ugdymas iki gimimo: prenatalinis periodas

Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai, nes vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu. Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę. Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties.

Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika?

Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Štai keletas patarimų:

1. Rodykite pavyzdį: Vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
2. Sudarykite laisvę rinktis: Leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
3. Paverskite muziką žaidimu: Pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
4. Nepamirškite pagyrimų: Kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.

Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Vaikai mokosi sparčiausiai būdami maži - jų smegenys dar itin plastiškos ir jautrios naujiems stimulams. Muzikos pasaulis, su savo garsais, ritmais ir tonais, padeda vaikams išmokti analizuoti garsus, tobulinti klausymosi įgūdžius ir net padeda greičiau mokytis kalbos. Muzika yra išraiškos forma, kuri leidžia vaikams pažinti savo emocijas ir jas išreikšti.

Kada pradėti ir kokios muzikos klausytis?

Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams.

Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu. Lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.

Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių.

Muzikos mokyklų įtaka

Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytojos Jolita Vaitkevičienė ir Diana Mickevičiūtė, taip pat šią muzikos mokyklą baigusi Dalia Miklaševičiūtė, pabrėžia muzikos mokyklų reikšmę.

Jolita Vaitkevičienė teigia, kad muzika turi nemažą įtaką estetinio poreikio ir pasitenkinimo formavimui. Muzikos mokykla padeda jaunam žmogui pažinti ne tik masinę muzikinę kultūrą, bet ir klasikinę, akademinę muziką, kuri skatina ne tik „vartoti“, bet ir mąstyti. „Muzika ugdytas vaikas visuomet emociškai turtingesnis, įžvalgesnis, mąstymas lankstesnis.“

Dalia Miklaševičiūtė, baigusi „Liepaičių“ muzikos mokyklą ir šiuo metu studijuojanti ekonomiką, įžvelgia gausybę naudos, kurią suteikė muzikos mokymasis. „Kaip ir bet kokia veikla, muzikos mokykla plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Tokios pažintys išlieka visam gyvenimui, kadangi su tais žmonėmis tu užaugi, formuojiesi kaip asmenybė, daliniesi iš pradžių vaikiškai naiviomis idėjomis, paaugliškais skausmais ir pagaliau gyvenimiška patirtimi. Muzika - ypatingai jautri ir net nemuzikaliam žmogui artima meno rūšis. Su ja mes išmokstame kūrybiškai pažvelgti į kasdienį gyvenimą, kai sprendžiame savo asmenines problemas.“ Ji rekomenduoja muzikos mokyklą lankyti kiekvienam.

Muzika kasdieniame gyvenime

Muzika gali lydėti vaikus įvairiose kasdienėse veiklose. Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Jei trukdo, jis išjungs.

Panaši situacija yra ir su miegu. Mamos netgi kūdikius kartais migdo įjungusios muziką, o vyresni vaikai, paaugliai patys klausosi muzikos prieš miegą. Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.

Svarbu rasti laiko ir tylai

Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Tačiau gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.

Chorinio dainavimo nauda vaikams: visapusiška asmenybės ugdymas

Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Muzikos įtaka vaiko raidai ir vertybių formavimui yra nepaprastai svarbi, o chorinis dainavimas tampa viena veiksmingiausių priemonių šiam tikslui pasiekti. Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Černikauskienė teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas. KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė Navickienė taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Muzika - galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius.

Muzikos įtaka vaiko raidai ir asmenybės formavimui

Muzikos poveikis vaiko raidai yra neabejotinas. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Muzika veikia emocinę bei psichologinę raidą, lavinamas emocinis intelektas. Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėvaizdį, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.

Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.

Chorinio dainavimo specifinė nauda

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja Diana Mickevičiūtė pabrėžia, kad muzikos įtakos svarbą vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Muzikos menas yra garsinės prigimties, tai yra, veikiantis žmogų per klausą. Muzika - tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo.

Chorinis dainavimas teikia daug specifinės naudos:

• Taisyklingas kvėpavimas ir fizinė raida: Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi.
• Atminties ir dikcijos lavinimas: Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją.
• Matematiniai gebėjimai: Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus.
• Socialiniai įgūdžiai ir empatija: Žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms. Muzikinės veiklos, pavyzdžiui, dainavimas kartu su kitais vaikais, ugdo socialinius įgūdžius.
• Kūrybiškumas ir asmenybės vystymasis: Muzika ugdo kūrybiškumą, plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis ir formuotis kaip asmenybei. Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus. Tokios veiklos, kaip improvizacija ar kūrinių atlikimas, lavina jų kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai kurti bei per muziką pažinti save.

Muzika ir intelektas

Muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu ar dainuoja. Muzika turi teigiamą poveikį kognityvinei raidai - tyrimai rodo, kad muzikinė veikla gali padėti ugdyti atmintį, dėmesį ir logiką. Pavyzdžiui, grojant instrumentu ar dainuojant vaikas turi prisiminti garsų seką, ritmą, kas padeda lavinti atmintį ir analitinį mąstymą.

Muzikos įtaka gebėjimų lavinimui

• Intonavimas
• Muzikos ritmo pajautimas
• Emocinės raiškos būdai perteikti muzikos nuotaiką
• Sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius
• Reaguoti į muzikos pasikeitimus

Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematiniai sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.

Muzikinis ugdymas iki gimimo: prenatalinis periodas

Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai, nes vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu. Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę. Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties.

Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika?

Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Štai keletas patarimų:

1. Rodykite pavyzdį: Vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
2. Sudarykite laisvę rinktis: Leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
3. Paverskite muziką žaidimu: Pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
4. Nepamirškite pagyrimų: Kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.

Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Vaikai mokosi sparčiausiai būdami maži - jų smegenys dar itin plastiškos ir jautrios naujiems stimulams. Muzikos pasaulis, su savo garsais, ritmais ir tonais, padeda vaikams išmokti analizuoti garsus, tobulinti klausymosi įgūdžius ir net padeda greičiau mokytis kalbos. Muzika yra išraiškos forma, kuri leidžia vaikams pažinti savo emocijas ir jas išreikšti.

Kada pradėti ir kokios muzikos klausytis?

Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams.

Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu. Lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.

Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių.

Muzikos mokyklų įtaka

Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytojos Jolita Vaitkevičienė ir Diana Mickevičiūtė, taip pat šią muzikos mokyklą baigusi Dalia Miklaševičiūtė, pabrėžia muzikos mokyklų reikšmę.

Jolita Vaitkevičienė teigia, kad muzika turi nemažą įtaką estetinio poreikio ir pasitenkinimo formavimui. Muzikos mokykla padeda jaunam žmogui pažinti ne tik masinę muzikinę kultūrą, bet ir klasikinę, akademinę muziką, kuri skatina ne tik „vartoti“, bet ir mąstyti. „Muzika ugdytas vaikas visuomet emociškai turtingesnis, įžvalgesnis, mąstymas lankstesnis.“

Dalia Miklaševičiūtė, baigusi „Liepaičių“ muzikos mokyklą ir šiuo metu studijuojanti ekonomiką, įžvelgia gausybę naudos, kurią suteikė muzikos mokymasis. „Kaip ir bet kokia veikla, muzikos mokykla plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Tokios pažintys išlieka visam gyvenimui, kadangi su tais žmonėmis tu užaugi, formuojiesi kaip asmenybė, daliniesi iš pradžių vaikiškai naiviomis idėjomis, paaugliškais skausmais ir pagaliau gyvenimiška patirtimi. Muzika - ypatingai jautri ir net nemuzikaliam žmogui artima meno rūšis. Su ja mes išmokstame kūrybiškai pažvelgti į kasdienį gyvenimą, kai sprendžiame savo asmenines problemas.“ Ji rekomenduoja muzikos mokyklą lankyti kiekvienam.

Muzika kasdieniame gyvenime

Muzika gali lydėti vaikus įvairiose kasdienėse veiklose. Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Jei trukdo, jis išjungs.

Panaši situacija yra ir su miegu. Mamos netgi kūdikius kartais migdo įjungusios muziką, o vyresni vaikai, paaugliai patys klausosi muzikos prieš miegą. Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.

Svarbu rasti laiko ir tylai

Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Tačiau gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.

tags: #chorinio #dainavimonauda #vaikams

• kaip išsirinkti tapetus vaikams
• Sužinokite apie mišinio paruošimą ir laikymą
• Apie nerimą keliančią kūdikio raidą
• Darželių pasirinkimo gidas Pašilaičiuose
• Apie Eglę Daugėlaitę