Vaikų auklėjimas yra atsakingas procesas, kuris prasideda dar vaikeliui būnant mamos įsčiose. Šiame etape jam persiduoda mamos jaučiamos emocijos, išgyvenimai ir aplinkos pojūčiai. Augant tai tampa dar svarbiau, kadangi vaikai pradeda stebėti aplinką ir kitų žmonių elgesį. Svarbu suprasti, kad vaikai mokosi ne iš to, kas jiems yra deklaruojama, o iš to, kaip elgiasi tėvai - jie kopijuoja suaugusiųjų elgesio modelius.

Daugelis tėvų griebiasi fizinių bausmių tik todėl, kad nežino, kaip kitaip drausminti ir auklėti, tačiau būdų tikrai yra. Fizinės bausmės ne tik žemina vaiko orumą, bet ir nemoko vaiko, kaip kitą kartą teisingai pasielgti panašioje situacijoje. Tėvai, taikantys fizines bausmes, dažnai mano, kad tokiu būdu vaikas išmoks juos gerbti, tačiau vaikai labiau pradeda tėvų bijoti, nei juos mylėti ir pasitikėti. Be to, vaikai, patyrę fizines bausmes, dažniau yra linkę konfliktuoti ir problemas spręsti jėga.
Kitas dažnas kraštutinumas - per didelis nuolaidžiavimas. Kai tėvai vengia brėžti elgesio ribas ir tenkina kiekvieną vaiko norą, vaikas nepatiria reikiamos disciplinos, kuri būtina tvirto ir dorybingo charakterio formavimui. Tarp žiauraus griežtumo ir pataikaujančio nuolaidžiavimo egzistuoja sveikas balansas, kurį pasiekti padeda nuoseklumas ir pagarba.

Šiais laikais tėvai skiria daugiau individualaus dėmesio savo vaikams, tačiau labiausiai verta atkreipti dėmesį ne į skiriamo laiko trukmę, o į kokybę. Kartais skiriamos 15 minučių per dieną kartu pažaidžiant su vaiku, nuoširdžiai pabendraujant, pasidomint jo diena yra daug naudingesnės nei 1 valanda, praleista fiziškai būnant šalia, bet užsiimant pašaliniais darbais.
Stokojant individualaus laiko, atžala gali pasijusti mažiau reikšmingas, gali mažėti jo savivertė ir pasitikėjimas savimi. Svarbu, kad vaikai turėtų „ypatingą laiką kartu“ - pastovų dienos ritmą, kai tėvai visą dėmesį skiria tik atžalai.
Nėra universalios vaikų auklėjimo formulės, tačiau esama esminių dėsnių, kurie padeda suvaldyti situaciją be jėgos:
| Auklėjimo klaida | Siūlomas sprendimas |
|---|---|
| Reagavimas tik į blogą elgesį | Pastebėti ir pagirti už tinkamą elgesį kaip normą |
| Nuolatinis barimas ir rėkimas | Ramus paaiškinimas ir elgesio pasekmių aptarimas |
| Fizinės bausmės | Izoliacija, privilegijų atėmimas arba pokalbis |
Kiekvieną įvykį galime išgyventi per tris pozicijas: kaip mes patys, kaip mūsų vaikas ir kaip stebėtojas iš šalies. Kai užimame „stebėtojo“ poziciją ir į situaciją pažvelgiame iš išorės, galime objektyviau įvertinti, kas vyksta šeimoje. Būdami vaiko vietoje (įlindę į jo „kailį“), pradedame geriau suprasti jo tikruosius poreikius ir tai, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. Šis sugebėjimas yra neįkainojamas turtas, leidžiantis tėvams tapti išmintingesniems ir geriau suprasti savo atžalas.
tags: #blogas #kemeron #post #auklejimas