Vaikų auginimas - tai vienas svarbiausių ir atsakingiausių tėvų uždavinių, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, kantrybės ir išminties. Nors kiekviena šeima yra unikali ir turi savo požiūrį į vaikų auklėjimą, egzistuoja bendros taisyklės ir rekomendacijos, padedančios užtikrinti vaiko gerovę, sveiką vystymąsi ir tapti atsakingu piliečiu.
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, ir tai neaplenkia ir vaikų auginimo srities. Judėjimo „Mano vystyklai“ sumanytoja Asta Buitkutė, su vyru auginanti tris dukras, dalijasi savo patirtimi ir pataria, kaip auginti „zero waste“ vaiką.
„Mūsų šeimos gyvenimą galima būtų apibūdinti taip: be tikslo neperkame, be reikalo neišmetame“, - sako Asta. Ji pabrėžia, kad tvarus kūdikio auginimas gali būti džiaugsmingas ir paprastas. Pagrindinė žinia yra ta, kad misija auginti zero waste vaikus - tikrai įmanoma, ir tai nėra nei brangu, nei sudėtinga. Nebūtina dairytis tik į brangias ekologiškas prekes - tikroji tvarumo esmė yra principas: sumažink vartojimą, panaudok daiktus daug kartų, perdirbk.
Pirmiausia pašnekovė rekomenduoja pagalvoti, ar tikrai jums ir jūsų vaikams reikalingi visi siūlomi daiktai ir ar tikrai jų reikia visų iš karto. Ji ragina nebijoti rinktis jau naudotus daiktus, ypač jei jų kokybė, saugumas ir pagrindinės funkcijos nenukentėjusios, o nebereikalingus daiktus perleisti tiems, kuriems jie dar galėtų praversti arba tiesiog atiduoti perdirbti.
Asta, ekologija pradėjusi domėtis, kai laukėsi pirmagimės, dalijasi savo patirtimi: „Idealios būklės naudotą komodą, kuri sykiu buvo vystymo stalas, susiradau per skelbimus. Naują medžiaginę nešynę įsigijau iš draugės, vystyklų pasiuvo kita bičiulė, visą kalną dėvėtų drabužėlių naujagimiui gavau iš sesers, automobilinę kėdutę atidavė bendradarbis.“ Ji priduria, kad kūdikių daiktai dažniausiai būna naudoti labai trumpą laiką - kai pamatai, kokios jie puikios būklės ir kad juos gali gauti nemokamai arba pusvelčiui, ranka nebekyla pirkti naujų.
Ar žinojote, kad 95% kūdikius auginančių tėvų naudoja vienkartines sauskelnes, o jų per pirmuosius vaiko gyvenimo metus prireikia net iki 6000 vienetų? Vienkartinių sauskelnių suirimui gali prireikti net 500 metų.
1. Naudokite daugkartinius vystyklus.
2. Medžiaginiai pašluostukai gali pakeisti vienkartines drėgnas servetėles ar paklotus.
3. Rinkitės natūralią kosmetiką.
4. Jei tik įmanoma, žindykite - tai nieko nekainuoja ir nesukuria jokių atliekų.
5. Naudoti daiktai puikiai tinka! Baldai, vežimėlis, drabužiai - daug ką galima įsigyti iš antrų rankų.
6. Atidžiai rinkitės žaislus. Pigaus plastiko žaislai gali turėti didesnį kiekį pavojingų medžiagų, todėl verta ieškoti pagamintų iš natūralių medžiagų arba rinktis patikimus gamintojus.
Asta taip pat mini, kad didžiausias iššūkis tėvams, nusprendusiems vaiką auginti ekologiškai, yra aplinkinių spaudimas. Jei jie prasitardavo, kad augins kūdikį naudodami medžiaginius vystyklus, sulaukdavo gąsdinimų, kad bus per sunku. Gimus pirmagimei, visų artimųjų paprašė nepirkti jokių žaislų, tačiau vis tiek kiekvienas atnešė po barškutį.
Tėvams, dar tik laukiantiems vaikelio atėjimo į šį pasaulį, Asta pataria įjungti kritinį mąstymą ir gerai apsvarstyti, ko reikia būtent jūsų šeimai, ir kviečia nepasiduoti madai, nepulti į kraštutinumus ir likti ištikimiems savo vertybėms.
„Visos priemonės ir daiktai turi jums padėti, o ne trukdyti ir kelti nereikalingą įtampą“, - sako pašnekovė. Ji priduria, kad jeigu vystyklų skalbimas erzina ir nebeturite kantrybės vaikams, gal verta apsvarstyti, kad gera nuotaika namuose yra svarbiau nei siekis gyventi tvariai. Ir, priešingai, jeigu įsigijote naują vežimėlį ar kitos technikos tik dėl to, kad „visi pažįstami tai perka“, turbūt irgi kankinsitės - nepasiteisinę daiktai tik užims vietą ir privers jaustis kaltus.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad daiktų gausa savaime išgelbės nuo tėvystės rūpesčių. „Smagu, jeigu ekologiški pasirinkimai suteikia džiaugsmo ir padeda labiau pasitikėti savimi kaip tėvais. Bet tai neturėtų tapti varžybomis ar mėginimu kažką įrodyti aplinkiniams“, - sako pašnekovė.
Agnė, prieš 8 metus auginusi vaikus, pasakoja, kad tuomet buvo daugkartinių sauskelnių bumas, tačiau informacijos buvo ne tiek ir daug. Susiradusi iškarpų, sauskelnes bei vystyklus iš senų rankšluosčių bei flanelės atraižų siuvo pati. Pirmas akstinas auginti vaikus tokiu būdu jai buvo aplinkosauginis, o kadangi sauskelnes siuvo pati, netruko pajusti, kad tai puikus būdas sutaupyti pinigų.
„Jeigu nori, ieškai, kaip viską padaryti, o jeigu nenori, ieškai priežasčių to nedaryti“, - sako ji. Agnė nebuvo radikali: jei žiemą, kai lauke būdavo -10, eidavo pasivaikščioti ir žinodavo, kad vaikas užmigs, nedėdavo jam daugkartinių sauskelnių. Lygiai taip pat elgdavosi, kai turėdavo kur nors keliauti ir žinodavo, kad daugkartines sauskelnes pakeisti bus nepatogu. Ji pataria nereikėti pernelyg apsisunkinti, bet tuo pačiu ir nekankinti savęs mintimis, kad nusižengėte savo principams.
Agnė sulaukė didelio palaikymo iš „Prieraišiosios tėvystės centro“, kuriame lankė kursus apie vystyklus bei nešiokles kūdikiams, taip pat bendravo su bendraminčiais tėvų forume.

Vaikų auklėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Svarbiausias vaiko auklėjimo principas yra meilė ir tėvystė. Vaikui reikia jausti, kad jis yra mylimas, vertinamas ir priimtas. Tėvai turėtų skatinti vaiką, parodyti jam, kad jie yra jo palaikymo ir paramos šaltinis.
Elgesys ir taisyklės yra svarbios vaiko auklėjimo dalys. Tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles, kurias vaikas turėtų laikytis, ir aiškiai apibrėžti, kokie elgesio modeliai yra tinkami ir netinkami. Vaikas turėtų būti skatinamas elgtis gerai, o ne būti baustas už blogą elgesį. Tėvai taip pat turėtų parodyti gerą elgesį savo vaikams - būti pavyzdžiu, kurio vaikas galėtų sekti.
Bendravimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbama apie vaikų auklėjimą. Tai padeda vaikams išmokti socialinių įgūdžių, bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo mintis ir jausmus. Kaip padėti vaikams geriau bendrauti su kitais žmonėmis? Klausykitės jų, būkite pavyzdys, skatinkite draugystę, mokykite konfliktų sprendimo, skatinkite savarankiškumą.
Vaikų elgesio ribų nustatymas yra svarbus auklėjimo aspektas, kuris padeda vaikams suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. Ribų nustatymas turi būti atliekamas su pagarba vaiko asmenybei ir jo poreikiams. Tėvai turėtų būti aiškūs ir nuoseklūs, nustatydami ribas, ir laikytis jų. Ribų nustatymas taip pat turėtų būti susijęs su teigiamais elgesio modeliais ir skatinimu.
Vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises, kurias turi gerbti ir užtikrinti visi kiti asmenys, įskaitant jų tėvus ar globėjus. Vaikai turi teisę į apsaugą, švietimą, sveikatą, šeimos gyvenimą, laisvę ir asmens orumą.
Vaikų auklėjimo metu dažnai kyla įvairių problemų. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis. Pasak knygos „Protingas vaikas“ autorių dr. Danielio J. Siegelio ir dr. Tina Payne Bryson, darnių smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai ne tik išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes.
Kaip elgtis konfliktinėse situacijose? Kilus konfliktui, svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas.
Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai.
Atmintis nėra statiška. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą.
Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“.
Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Žaiskite žaidimus, pasakokite pokštus, nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi.
Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą, ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją.

Šios gairės padės susigaudyti auginant vaikus, primindamos, kas svarbiausia tėvystėje: kurti ryšį, kuris įgalins įveikti sunkumus, džiaugtis tėvyste, ramiai priimti atskirus sprendimus.
Tegul vaikų auginimas būna jums teigiamas iššūkis, paskata augti, mokytis, tobulėti, daryti tai šiek tiek geriau.