Blaivybė, priklausomybės ir vaikai: išsamus vadovas

Visuomenėje, kurioje alkoholio vartojimas dažnai tapatinamas su bendravimu, šventimu ir net atsipalaidavimu, sąvoka „blaivus“ turi keistoką reikšmę. Nepaisant to, kad šis žodis reiškia paprasčiausią susilaikymą nuo alkoholio, jis dažnai turi daug konotacijų ir prielaidų. Kai kas nors pasako, kad yra blaivus, reakcija gali būti labai įvairi - nuo nuostabos, smalsumo iki pasmerkimo. Bet kodėl taip yra? Kodėl blaivybė vis dar laikoma anomalija, o ne norma?

Mes gimstame blaivūs, mes blaivūs praleidžiame didžiąją dalį savo vaikystės, o kai kurie ir didžiąją dalį savo viso gyvenimo. Būti išgėrusiu, neblaiviu yra ta būsena, kuri į mūsų gyvenimus įeina gerokai vėliau, kaip svetimkūnis, o ne atvirkščiai. Taip, „blaivus“ turi savo vietą mūsų sampratoje, tačiau šiam žodžiui yra suteikta pernelyg daug išskirtinės reikšmės. Blaivus - tai normalu. Tai homeostazė.

Ar kada pagalvojai, kodėl mes neturime žodžio blaivus atitikmens, kai kalba pasisuka apie rūkymą ar narkotikų vartojimą? Tu arba rūkai, arba nerūkai, tu arba vartoji narkotikus, arba ne, tačiau kai kalba pasisuka apie alkoholį - negėrimas gauna specialų žodį „Blaivus“, „Blaivybė“, „Blaivininkas“, „Blaiviai“. Kai tu visą gyvenimą nevartoji narkotikų - tam nėra sugalvota specialaus termino, tai priimama kaip savaime suprantama būsena. Tačiau kai kažkas visą gyvenimą negeria, jis nėra priimamas kaip savaime suprantamas žmogus.

Terminas „blaivus“ šiandien reiškia nukrypimą nuo normos. Tai reiškia sąmoningą pasirinkimą susilaikyti nuo kažko, ko tikimasi arba kas yra tipiška. Ši sąvoka turi subtilią, tačiau plačiai paplitusią stigmą. Žmonės, kurie save įvardija kaip blaivius, gali būti laikomi turinčiais problemų su alkoholiu, tarsi jų blaivumas būtų priverstinė koreguojanti juos priemonė, o ne gyvenimo būdo pasirinkimas.

Stebint užsienyje aktyvius judėjimus prieš alkoholio vartojimą, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, galima švęsti mažas pergales. Daugelis žmonių vis labiau ima rūpintis savo sveikata ir suvokia žalingą, ilgalaikį alkoholio poveikį. Šį kultūrinį pokytį liudija „smalsaujančių apie blaivybę“ judėjimo augimas - žmonės tyrinėja ir ima gyventi blaivų gyvenimo būdą nebūtinai identifikuodami save kaip priklausomus asmenis. Z kartos žmonės pamažu ima galvoti, kad alkoholis yra jų tėvų narkotikas ir jau nebemadinga jį vartoti. Jie eina priešinga kryptimi.

Norisi kurti labiau palaikančią priklausomus asmenis visuomenę, tačiau viskas, ko iš tikro reikia, tai normalizuoti blaivų gyvenimo būdą. Ir tai reiktų daryti ne vien todėl, kad metantys gerti jaustųsi geriau, o todėl, kad apskritai galėtume užbėgti už akių priklausomybei. Mes gyvename visuomenėje, kuri įgalina priklausomybę. Ji garsiai rėkia: “Gerti yra normalu!”.

Blaivybė - tai ne nuostolis, o praturtėjimas. Tai pasirinkimas - kelio, kuris atitinka sveikesnės gyvensenos vertybes ir tikslus. Permąstydami blaivybę kaip teigiamą pasirinkimą, o ne kaip reakciją į problemą, galime pakeisti visą pasakojimą. Toks perspektyvos pakeitimas skatina kurti labiau visus įtraukiančią ir palankią aplinką, nepriklausomai nuo to, ar jie geria, ar ne. Žodžiai, kuriuos vartojame, formuoja mūsų tikrovę. Nuolat vartodami terminą „blaivus“ netyčia įtvirtiname mintį, kad susilaikymas nuo alkoholio nėra normalu. Įsivaizduok, jei žmones, kurie negeria, vadintume tiesiog… žmonėmis. Jokios etiketės, jokio skirtumo.

Priklausomybės samprata ir istorinis kontekstas

Priklausomybės kankino visuomenę visos žmonijos istorijos metu, pradedant senovės romėnų filosofų raginimais pasmerkti vyno ir linksmybių festivalius (200 m. pr. m. e.) ir baigiant mūsų 21 a. esančiu susirūpinimu dėl didelio piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, maistu, seksu ir azartiniais lošimais (DiClemente, 2018). Priklausomybės aiškinimas dažnai pasireikšdavo tuo, jog asmenys būdavo kaltinami dėl pernelyg didelio įsitraukimo į tokį elgesį. Pagal Vinod ir jo kolegas (2022), priklausomybės terminas naudojamas apibūdinant savidestruktyvų elgesį, kuris apima psichotropinių komponentų vartojimą.

Priklausomybę sąlygoja ne viena priežastis, o jų komplektas: psichologinės, socialinės, genetinės sąlygos, patirtos traumos ir įvairūs gyvenimo įvykiai.

Alkoholio poveikis organizmui ir psichikai

Alkoholis - tai cheminė medžiaga, kuri dažniausiai vartojama gėrimų, tokių kaip alus, vynas ar stiprieji gėrimai, sudėtyje. Jo pagrindinė veiklioji medžiaga yra etanolis, kuris veikia kaip centrinės nervų sistemos slopiklis. Nedidelės alkoholio dozės gali sukelti atsipalaidavimo jausmą, tačiau didesnės dozės slopina sąmonę, koordinaciją ir lemia įvairius fiziologinius pokyčius. Alkoholio vartojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį organizmui, įskaitant poveikį smegenims, kepenims, širdžiai ir kitiems organams.

Daugelį metų geriant didelius alkoholio kiekius nukenčia organizmas - piktnaudžiavimas alkoholiu pažeidžia tokius organus kaip: smegenys ir nervų sistema, širdis, kepenys ir kasa. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali turėti ne tik didelį poveikį sveikatai, bet ir ilgalaikių socialinių pasekmių. Remiantis Nacionalinės sveikatos ir medicinos tyrimų tarybos (2020) duomenimis, kai kurie žmonės gali gerti alkoholį norėdami atsipalaiduoti arba įveikti kasdienį stresą, tačiau ši narkotinė medžiaga padidina depresijos, nerimo ir streso atsiradimo riziką.

Alkoholis gali neigiamai paveikti mintis, jausmus, veiksmus ir prisidėti prie psichikos sveikatos problemų atsiradimo arba laikui bėgant esančias problemas pabloginti. Alkoholis taip pat veikia gebėjimą priimti racionalius sprendimus, todėl gali padidėti smurto ar agresyvaus elgesio tikimybė. Svarbu paminėti tai, kad sveikimas nuo priklausomybės nuo alkoholio nėra vien abstinencija nuo alkoholinių gėrimų.

Alkoholio vartojimas ir depresija

Alkoholio vartojimas ir depresija yra glaudžiai susiję reiškiniai, neretai tampantys uždaru ratu, iš kurio sunku ištrūkti. Dažnai manoma, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti ir pakelia nuotaiką. Tačiau tai tėra laikinas efektas, slepiantis gilesnes problemas. Depresija gali būti viena iš priežasčių, skatinančių žmones ieškoti paguodos alkoholyje. Tačiau alkoholis tik dar labiau gilina depresiją, nes veikia smegenų neurotransmiterius, kurie reguliuoja nuotaiką.

Depresiją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant nepasisekusius santykius, prarastus lūkesčius, kaltės jausmą. Nors kelias į pasveikimą gali būti ilgas ir sunkus, svarbu neprarasti vilties ir tikėjimo. Galų gale, visi esame girdėję, kad alkoholiką gali pagydyti tik buvęs alkoholikas. Tą patį galėtų pasakyti ir apie psichikos ligas. Ar tai ne tiesa, kad duodamas taip pat gauni?

Alkoholio koncentracija kraujyje: Skirtingos normos vaikams ir suaugusiems

Alkoholio koncentracija kraujyje matuojama promilėmis (‰) arba mg/dl. Svarbu suprasti, kaip alkoholio kiekis kraujyje vertinamas skirtingose amžiaus grupėse:

Alkoholizmas šeimoje: Vaikų patirtys ir psichologinės problemos

Alkoholizmas šeimoje palieka gilų pėdsaką vaikams, kurie auga tokioje aplinkoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausos duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje patyrė mažesnių ar didesnių sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Vadinasi, kas antras lietuvis augo stebėdamas sudėtingą artimo žmogaus kovą su priklausomybe ir vaikystėje įgijo skausmingą patirtį - jie rūpinosi girtaujančių tėvų poreikiais, apleisdami savuosius, todėl galiausiai tapo be galo svetimi patys sau.

Vaikų psichologinės problemos

Psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė teigia, kad šeimose dažniausiai girtauja tėvas. Jis augančio berniuko sąmonėje suformuoja bejėgio, nestabilaus, neva nevyriško vyro vaizdinį. Taigi, užaugusio vaiko vyriška savivertė ir savigarba jau iš anksto yra stipriai pažeistos bei sukelia giliai įsirėžiančius bejėgiškumo, menkavertiškumo ir neadekvatumo jausmus. Jie dažnai tampa nerimo sutrikimų ar depresijos priežastimis.

Aujančios mergaitės psichika tam, kad išgyventų ir pakeltų patiriamus sunkius jausmus (bejėgiškumą, vienatvę, nesaugumą) dažnai apverčia visą situaciją ir iš bejėgio, apleisto vaiko tampa aktyviu gelbėtoju.

Gelbėtojo sindromas ir valgymo sutrikimai

Ši gynybinė psichikos pozicija tokia stipri, kad daugelis moterų ją atsineša žengusios ir į suaugusiojo gyvenimą. Dažnai jos renkasi gelbėtojų profesijas: socialinių darbuotojų, slaugytojų, psichologų ar net gydytojų, taip žmonių gelbėjimą paversdamos kasdiene duona ir gyvenimo prasme bei tikslu. Deja, niekur kitur nėra tiek daug perdegusių, pervargusių nuo savo darbo žmonių kaip tarp medikų ir socialinių bei psichikos sveikatos darbuotojų.

Kita gelbėtojų kategorija - kopriklausomos moterys ir vyrai, kurie gyvena su aktyviai psichiką veikiančias medžiagas vartojančiais narkomanais ir alkoholikais. Jie taip pat nuolat gelbėja partnerį: maitina, rengia, išlaiko, duoda pinigų, saugo ir gina, meluoja vadovams ir gydytojams, kad tik neatleistų iš darbo ir gautų nedarbingumą dėl kitos ligos. Dar vienas kelias, kuriuo gali pasukti geriančių tėvų šeimoje išaugusi mergaitė - valgymo sutrikimai.

Kopriklausomybė: Priklausomybė nuo priklausomo asmens

Kopriklausomybė kaip sąvoka buvo pradėta vartoti pastebėjus, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonoms dažnai būdingas tam tikras elgesio modelis (Bacon et al., 2020). Lietuviškai tai dar vadinama netiesiogine priklausomybe. Tokių šeimų nariai tampa priklausomi nuo artimojo, turinčio priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą.

Kopriklausomybės pasekmės

Kopriklausomybei susiformuoti reikia tam tikro laiko. Manoma, kad per dvejus bendro gyvenimo metus su nuo alkoholio priklausomu asmeniu artimųjų charakteris ima keistis. Tokias šeimas gali lydėti įvairiausios problemos: išsekimas, nuovargis, kartais skyrybos, nutrūkę santykiai su vaikais. Šeimos nariai bando suprasti nuo alkoholio priklausomą žmogų, stengiasi prie jo prisiderinti ir tuo pat metu tikisi pokyčių.

Probleminės situacijos neigimas ir pasekmės

Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Be to, šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir visais būdais bando išsaugoti alkoholiko reputaciją. Taip artimieji pamažu pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Laikui bėgant kyla sunkumų dėl alkoholiko nepastovios nuotaikos, egoizmo, neatsakingo elgesio, nevaldomo pykčio, nevykdomų pažadų mesti gerti. Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą (Bulotaitė, 2009). Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės.

Šeimos vaidmenys

Priklausomybė nuo alkoholio paveikia tiek visą šeimą, tiek kiekvieną jos narį atskirai. Tam, kad šeimos narys išgyventų, jis prisiima tam tikrą vaidmenį: gelbėtojas, didvyris, maištautojas, kaltintojas. Tačiau kiekvienas šeimos narys, atlikdamas savo vaidmenį, tik paskatina ir palaiko alkoholiką nieko nedaryti. Todėl šeimoje niekas nesikeičia.

Pagalbos būdai ir patarimai artimiesiems

Kaip padėti alkoholikų šeimų vaikams?

Sumažinti neigiamas tėvų alkoholio vartojimo pasekmes ir pradėti gyventi džiaugsmingesnį gyvenimą gali padėti sveikų artimųjų (partnerio, vaikų, draugų) meilė, savitarpio pagalbos grupių narių palaikymas ir specialistų pagalba. Psichoanalitikė A. Kirvaitienė išskiria nerimo sutrikimą - pastoviai jaučiamą įtampą, nerimą arba panikos atakas. Psichoterapija gali padėti žmonėms, augusiems alkoholikų šeimose, suprasti savo jausmus, poreikius ir troškimus, taip pat išmokti kurti sveikus santykius.

Kaip elgtis su tėvais alkoholikais?

Labai svarbu yra suvokti ir brėžti ribas. Apgalvoti ir pasiryžti keisti elgesio su tėvais modelį. Stengtis elgtis su jais taip, kad elgesys nepalaikytų ir nestiprintų jų priklausomybės: nebendrauti, jei tėvai išgėrę; neduoti pinigų, jei prašo kitai taurelei. Išmokti pamaitinti, jei jie neturi, ko valgyti ir susitikti, kai jie - blaivūs.

Pagalba nuo alkoholio priklausomų asmenų šeimos nariams

Alkoholiko šeimos nariai dažnai atsisako pagalbos, o į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi tik tada, kai kyla su stresu ar depresija susijusių nusiskundimų. Tačiau gydymas nesprendžia esminės bėdos. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją.

Patarimai alkoholiko artimiesiems

• Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos.
• Nepriekaištauti ir nepamokslauti, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
• Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis). Tai didina kaltės jausmą.
• Neslėpti ir neatiminėti gėrimų - ras būdų iš kur gauti.
• Nelaikyti kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
• Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi. Suteikti paramą, supratimą, meilę tada, kai jis blaivus.
• Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.
• Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu.
• Kurti gyvenimą, kuriame būtų galima džiaugtis savo nuveiktais darbais.

Kaip atskirti žmogų nuo jo priklausomybės, jį gerbti užuot „gelbėjus“ - netampant priklausomam nuo priklausomo? Kaip geriausiai atliepti žalingai vartojančių ar priklausomų žmonių bei jų šeimos narių problemas, pasiūlant tinkamiausią pagalbą?

Specialistų pagalba vaikams ir paaugliams

Projektas „Padėk savo vaikui išeiti iš Priklausomybių liūno“

Projektas „Padėk savo vaikui išeiti iš Priklausomybių liūno“ yra socialinės pagalbos iniciatyva, skirta padėti tėvams/globėjams, šeimoms ir vaikams, susidūrusiems su priklausomybėmis, ypač nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Projektas vyko nuo 2024 metų birželio 13 dienos iki gruodžio 24 dienos. Veikla ir konsultacijos vyko Alytaus apskrities vyrų krizių centre, adresu Jotvingių g.

Projekto tikslas buvo ne tik padėti vaikams ir paaugliams įveikti priklausomybes, bet ir tėvams/globėjams bei šeimoms, kurie norėjo padėti savo vaikams įveikti priklausomybę, tačiau neturėjo žinių ar įgūdžių, kaip tai padaryti, kaip efektyviai palaikyti savo vaikus ir paauglius sveiko gyvenimo būdo link. Projekto metu viso buvo suteikta:

• 51 Individuali priklausomybių konsultanto konsultacija.
• Paauglių tėvų išdrįso kreiptis net 17 (15 - mamų ir 2 - tėčiai).
• 29 konsultacijos suteiktos patiems paaugliams.
• 5 konsultacijos suteiktos nuotoliniu būdu.

Respublikinio priklausomybės ligų centro paslaugos vaikams ir paaugliams

Tėvai, globėjai arba artimieji, įtarę, kad vaikas eksperimentuoja arba žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali atvykti pasikonsultuoti su mūsų centro vaikų ir paauglių skyrių specialistais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Norėdami susitarti dėl jums patogaus susitikimo laiko, galite skambinti numeriu 0 46 43 31 66.

Į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją gali patys registruotis paaugliai nuo 16 m. Jaunesniems nei 16 m. registracija vykdoma tuo pačiu numeriu: 0 46 43 31 66. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę, ir, nustačius žalingą vartojimą ar priklausomybės diagnozę, suteiks informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimus gydymo būdus.

Jaunuoliams ir jų tėvams / globėjams teikiamos gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto konsultacijos, skatinamas pozityvus bendravimas tarp šeimos narių, sudaromas ilgalaikis pagalbos planas. Šis planas apima psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą.

Konsultacijos ir dienos stacionaro paslaugos vyksta šiuose skyriuose:

• Vaikų dienos stacionaro skyrius Vilniuje: Šlaito g. 14. Pagal numatytą dienotvarkę skyriuje su jaunuoliais dirba psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai.
• Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyrius Kaune: Giedraičių g. 8. Su jaunuoliais dirba kompetentingi savo srities specialistai - vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai.
• Vaikų dienos stacionaro skyrius Klaipėdoje: Jaunystės g. 4. Dienos stacionare lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos.

Paslauga teikiama ambulatoriškai (dienos stacionaras). Dienos stacionaro darbo laikas 7.30 - 17.30 val. Kiekvienam vaikui yra sudaromas individualus gydymo / pagalbos planas, apimantis psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis - šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą.

Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymos

Pažyma apie tai, ar asmuo per pastaruosius penkerius metus kreipėsi į RPLC dėl priklausomybės sindromo ir ar gavo jame sveikatos priežiūros paslaugų, išduodama visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Pažyma, kad nesate gavę asmens sveikatos priežiūros paslaugų nei viename iš mūsų centro filialų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) išduodama tik tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo konsultuotas ar gydytas nei viename Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau RPLC) filiale penkių metų laikotarpiu dėl alkoholio, narkotinių ir/ar kitų psichoaktyvių medžiagų (išskyrus tabaką F17) vartojimo.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisiregistravęs, arba Psichikos sveikatos centro psichiatras.

tags: #blaivus #org #priklausomybe #vaikai #dokumentai

• viskas, ką reikia žinoti apie vaikiškus elektrinius motociklus
• Sveikatos atsigavimas po cezario
• Svarbiausi daiktai naujagimiui ir gimdyvei
• Geriausia futbolo apranga ir inventorius vaikams
• Kaip išsirinkti tinkamiausias pačiūžas vaikams