Vaikų globos namai Lietuvoje: pokyčiai, iššūkiai ir ateities vizija
Istoriškai vaikų globa Lietuvoje turėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti dar 17-18 amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, 1786 m. įkūrusi pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus prižiūrėdavo vienuolės.
19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose augo 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose.
20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Nuo 2015 m. vykdoma visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Taip pat siekiama apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). 2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupę (36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupę (34 %).
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų. Nuo 2014 m., kai prasidėjo pertvarka, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skirta šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose, teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai, sustiprinti vaikų dienos centrai ir šeimų socialinė priežiūra.
Uždaryti tuomet Lietuvoje veikusias 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugos teikiamos ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66. Atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai stiprinama šeimynų veikla. Dalį vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu yra 177 ir juose gyvena 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.
177 šeiminiuose namuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991 m. buvo Globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Juose gyveno apie 100 vaikų. Valstybei pradėjus savarankiškumo žingsnius, įstaiga pradėjo reorganizaciją. Vaikų neišleido į internatines mokyklas, bet leido jiems gyventi čia, kur jie augo nuo mažens, sudarė sąlygas lankyti bendrojo lavinimo miesto mokyklas.
Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją, 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlė gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę skatina vaikų savarankiškumą, mažina vaikų socialinę atskirtį. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Šiuo metu vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.
Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242.Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.
Keliaujančios parodos
Jeigu lankysitės Vilnius Outlet, aplankykite ir A. Morozovo fotografijų parodą „Tada, kai pamačiau tave“ antrajame prekybos centro aukšte! Čia galėsite susipažinti su globėjų istorijomis bei kaip sprendimas tapti globėjais pakeitė jų gyvenimus! Paroda bus eksponuojama iki gegužės pabaigos.
Kovo 31 d. Pagrindinis susitikimo tikslas - aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų.
„Vaikai yra vaikai“ - tai ne tik festivalis. Tai kvietimas į dieną, kurioje nėra taisyklių būti tobulais. Maži stebuklai gimsta iš paprastumo. Laikas - 12:00 - 16:00 val.
Artūro Morozovo paroda ,,Tada, kai pamačiau tave" Istorijų namuose
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose buvo uždaryti paskutinieji vaikų globos namai. Apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus, šeimynose, tačiau dar daugiau nei 1000 vaikų, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, gyvena šeiminiuose namuose. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu.
Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Simboliška, kad paroda vyksta iki 1990 m. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Paroda Istorijų namuose lankytojų lauks vasario 6 - kovo 6 d., o kovo 7-21 d. Parodos erdvėje gali būti filmuojama arba fotografuojama.
Globos namus vienija bendri tikslai - atstovauti ir ginti vaikų teises, sudaryti saugias galimybes grįžti į šeimą ir padėti integruotis į visuomenę.
BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras - Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos soc. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai - Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyrius - Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centras - Paliatyviosios pagalbos skyrius - Palaikomasis gydymas ir slauga - Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos - Trumpalaikės socialinės globos skyrius (Atokvėpio paslauga) - Medicininė reabilitacija II (mokamos paslaugos) - Institucinė globa be tėvų globos likusiems vaikams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2016-06-06 įsakymu Nr.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko aukėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Dešimtmetis vaikų globos kelionės Lietuvoje – arčiau mūsų vaikų | Nacionalinė konferencija
tags: #birzieciai #pries #vaiku #namus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
