Įžymūs žmonės, gimę birželio 6 dieną

Birželio 6-oji yra 157-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais - 158-oji). Ši diena istorijoje pažymėta įvairiais svarbiais įvykiais, o pasaulis ir Lietuva mini daugybės talentingų ir įtakingų asmenybių gimtadienius.

Lietuvos asmenybės, gimę birželio 6 d.

Lietuvos istorija ir kultūra turtinga iškilių žmonių, kurių keliai susikerta su birželio 6-ąja. Tarp jų - menininkai, mokslininkai, politiniai ir visuomenės veikėjai, sportininkai.

Mokslininkai, inžinieriai ir gydytojai

• Abraomas Kulvietis (g. 1545 m.) - vienas žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas.
• Vladas Mikalauskas (g. 1928 m.) - Lietuvos geologas, geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.
• Algimantas Kleinotas - Lietuvos statybos inžinierius.
• Stasys Nacevičius (g. 1947 m.) - Lietuvos agronomas selekcininkas, fenologas, fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir sėklininkystės pradininkas Lietuvoje.
• Kazys Musteikis - Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas.
• Abramas Molčadskis - Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras.
• Jadvyga Monstvilaitė (g. 2004 m.) - Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• Kazys Dereškevičius (g. 2007 m.) - Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Algis Kliševičius (g. 2008 m.) - Lietuvos grafikas, kaligrafas.

Menininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai

• Anelė Čepukienė-Čenkutė (g. 1907 m.) - Lietuvos tautosakos pateikėja, pasakotoja ir dainininkė.
• Petras Dargis (g. 1904 m.) - Lietuvos operos dainininkas.
• Vytautas Aleksandras Cinauskas - rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• Dalia Mataitienė - Lietuvos dailininkė scenografė.
• Gytis Trinkūnas (g. 1938 m.) - pianistas, akompanintorius, pedagogas.
• Laimonas Tapinas (g. 1944 m.) - lietuvių rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas.
• Antanas Kalanavičius - Lietuvos poetas.
• Venancijus Ališas (g. 1975 m.) - Lietuvos poetas, kunigas prelatas.
• Eduardas Mieželaitis - Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas.
• Algis Kliševičius (g. 2008 m.) - Lietuvos grafikas, kaligrafas.
• Rokas Žilinskas (g. 2017 m.) - Lietuvos žurnalistas, politikas.
• Vidutis Pranciškus Kamaitis (g. 2024 m.) - Lietuvos inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas.

Politikai, kariškiai ir visuomenės veikėjai

• Antanas Krikščiūnas (g. 1891 m.) - Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, topografas, kartografas.
• Merkelis Giedraitis (g. 1609 m.) - Žemaičių vyskupas.
• Henrikas Jurgis Vincentas Tiškevičius Logoiskis (g. 1854 m.) - Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Rusijos valstybės ir karinis veikėjas.
• Antanas Kitkevičius (g. 1857 m.) - Lietuvos kunigas, vertėjas, teologijos mokslų daktaras.
• Kalikstas Kasakauskis (g. 1866 m.) - Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas.
• Stanislovas Joachimas Tiškevičius (g. 1911 m.) - bajoras, Lelijos herbo grafas.
• Mykolas Kalmantas (g. 1976 m.) - Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas.
• Domas Jasaitis - Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas.
• Kazys Dereškevičius (g. 2007 m.) - Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Vytautas Kanapeckas (g. 2006 m.) - pedagogas, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• Jokūbas Šernas (g. 1888 m.) - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikėjas.
• Adolfas Damušis (g. 1908 m.) - Lietuvos pasipriešinimo sovietų ir nacių Vokietijos okupaciniams režimams veikėjas. 1941 m. Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų. Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras.
• Česlovas Sasnauskas (g. 1867 m.) - kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas.
• Balys Dvarionas (g. 1904 m.) - kompozitorius, dirigentas ir pianistas. Buvo Kauno radiofono orkestro, Vilniaus miesto simfoninio orkestro, Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas.
• Teofilius Matulionis (g. 1873 m.) - arkivyskupas, 2017 m. paskelbtas palaimintuoju. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais.
• Vladas Mironas (g. 1880 m.) - Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas. Kunigas (1904 m.). Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
• Linas Leonas Katinas (g. 1941 m.) - Lietuvos dailininkas, 1992-2008 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (2008 m.). Nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).
• Antanas Vaičiulaitis (g. 1906 m.) - Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas. Žymiausias kūrinys - psichologinis romanas „Valentina“ (1936 m.).
• Juozapas Arnulfas Giedraitis (g. 1757 m.) - vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas. Per 1830-1831 m. sukilimą ragino gyventojus remti sukilėlius, į jų būrius skyrė kapelionus. Sukilimą numalšinus Rusijos administracija jį nušalino nuo tiesioginio vyskupijos valdymo.
• Jonas Vailokaitis (g. 1886 m.) - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Finansininkas, pramonininkas. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, Vasario 16 Akto signataras.
• Antanas Mackevičius (g. 1828 m.) - 1863-1864 m. sukilimo vadas, kunigas. Pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje, kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir su 250 kovotojų būriu išėjo į Krekenavos miškus. Jo dalinio daugumą sudarė valstiečiai dalgininkai, būrys buvo manevringas, palaikė ryšius su kitais būriais, jį rėmė vietos valstiečiai, dėl to po pralaimėjimų greitai atsikurdavo. Karo lauko teismo nuosprendžiu 1863 m.
• Gražina Balandytė (g. 1937 m.) - Lietuvos aktorė.
• Povilas Višinskis (g. 1875 m.) - lietuvių visuomenės veikėjas.
• Justinas Vienožinskis (g. 1886 m.) - Lietuvos dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas.
• Juozas Karosas (g. 1981 m.) - kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas.
• Kazys Musteikis - Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas.
• Vladas Nausėdas (g. 1983 m.) - lietuvių vertėjas, kultūros istorikas.
• Povilas Bekeris (g. 1984 m.) - pedagogas, dirigentas, kompozitorius.
• Dalia Grybauskaitė (g. 1956 m.) - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).

Sportininkai

• Julius Žurna (g. 1986 m.) - krepšinio žaidėjas iš Lietuvos.
• Antanas Lingis (g. 1941 m.) - vienas visų laikų rezultatyviausių Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25 d.
• Šarūnas Marčiulionis (g. 1964 m.) - Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų žaidęs NBA lygoje (1989-1997 m.). 2014 m. įtrauktas į NBA Krepšinio šlovės muziejų, 2015 m. į FIBA Šlovės muziejų. 1999 m. įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kuri veikė iki 2003 m., buvo jos komisaras. 1993 m. jo iniciatyva įsteigta Lietuvos krepšinio lyga, iki 2002 m.

Pasaulio įžymybės, gimę birželio 6 d.

Birželio 6-oji taip pat yra pasaulinio garso asmenybių gimimo diena, kurios paliko ryškų pėdsaką istorijoje, kultūroje, moksle ir mene.

• Aleksandras Neviškis (g. 1220 m.) - 1236-1252 m. Naugardo kunigaikštis ir 1246-1552 m. Kijevo kunigaikštis, 1252-1263 m. didysis Vladimiro kunigaikštis. Nuo 1547 m. pravoslavų šventasis.
• Diego Velaskesas (g. 1599 m.) - ispanų tapytojas, ispanų renesanso dailininkas.
• Aleksandras Sergejevičius Puškinas (g. 1799 m.) - rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu ir modernios rusų literatūros pradininku. Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant Jekaterinai II.
• Eliza Orzeszkowa (g. 1841 m.) - Vilniaus krašto rašytoja, rašiusi lenkų kalba.
• Aleksandras Liapunovas (g. 1857 m.) - rusų matematikas ir mechanikas. Peterburgo mokslų akademijos narys.
• Robertas Skotas (g. 1868 m.) - anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą.
• Antonis Boleslavas Dobrovolskis (g. 1872 m.) - lenkų geofizikas, poliariniu sričių tyrėjas, pedagogas. Lenkijos mokslų akademijos narys.
• Tomas Manas (g. 1875 m.) - vokiečių rašytojas ir kritikas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių pirmosios XX amžiaus pusės literatūrinio gyvenimo asmenybių.
• Agripina Jakovlevna Vaganova - rusų baleto šokėja, choreografė.
• Leslis Patrikas Aberkrombis - anglų architektas, urbanistas, architektūrologas.
• Valerianas Kuibyševas (g. 1888 m.) - tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo 1927 m. iki mirties buvo TSKP CK Politinio biuro narys. Artimas J. Stalino bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus industrializacijos ir kolektyvizacijos ir pirmųjų penkmečių organizatorius.
• Leonas Kozlovskis (g. 1892 m.) - Lenkijos politikas, archeologas.
• Edwin Gerhard Krebs (g. 1918 m.) - 1992 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• Aloizas Brenčas (g. 1929 m.) - latvių kino režisierius.
• Louis Andriessen (g. 1939 m.) - olandų kompozitorius ir pianistas.
• Richard Errett Smalley (g. 1943 m.) - 1996 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• Phillip Allen Sharp (g. 1944 m.) - 1993 m.
• Aliaksejus Dudaravas (g. 1950 m.) - baltarusių rašytojas, dramaturgas.
• Steven Siro Vai (g. 1960 m.) - JAV instrumentinio roko gitaristas, dainų autorius, dainininkas ir įrašų prodiuseris. Mokėsi pas gitaros virtuozą Joe Satriani. Muzikinę karjerą pradėjo Frank Zappa grupėje 1980 m., o solinę karjerą - 1984 m. Grojo su tokiais atlikėjais, kaip David Lee Roth, Whitesnake.
• Aldo Costa (g. 1961 m.) - Formulės 1 ekipos Ferrari technikos direktorius.
• Cristina Adriana Chiara Scabbia (g. 1972 m.) - italų kilmės dainininkė, geriausiai žinoma kaip Lacuna Coil vokalistė ir dainų autorė.
• Nuras Sabri (g. 1984 m.) - Irako futbolininkas.
• Sebastiano Larsonas (g. 1985 m.) - Švedijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Birmingham City klube ir Švedijos futbolo rinktinėje.
• Ryan Brathwaite (g. 1988 m.) - Barbadoso lengvaatletis. Specializuojasi barjerinio sprinto bėgimo srityje. 2009 m. sportininkas pelnė pirmąjį šalies medalį IAAF pasaulio lengvosios atletikos čempionate. 110 m barjerinio bėgimo trasą įveikęs per 13,14 s jis taip pat pasiekė nacionalinį rekordą. Brathwaite taip pat priklauso ir žiemos sezono 60 m barjerinio bėgimo nacionalinis rekordas.
• Tomas Moras (g. 1535 m.) - anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, knygos „Utopija“ autorius, Katalikų bažnyčios šventasis, kankinys. Lordas Kancleris nuo 1529 iki 1532 m.
• Džeremis Bentamas (g. 1832 m.) - anglų teisininkas, filosofas ir socialinis reformatorius. Jis buvo politikas radikalas ir svarbiausias anglų teisėtyros teoretikas.
• Kamilas Kavūras (g. 1861 m.) - italų politikas.
• John Alexander Macdonald (g. 1891 m.) - pirmasis Kanados ministras pirmininkas 1867-1873 m.
• Gerhart Hauptmann (g. 1946 m.) - rašytojas, svarbus vokiškai rašęs natūralizmo atstovas.
• Louis Jean (g. 1948 m.) - vienas iš brolių Liumjerų - pirmųjų pasaulyje kino režisierių.
• Hiramas Bingamas (g. 1956 m.) - JAV archeologas ir politikas.
• Fulton Mackay (g. 1987 m.) - škotų aktorius.
• George Davis Snell (g. 1996 m.) - 1980 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• Otto Heinrich Treumann (g. 2001 m.) - vokiečių ir olandų grafikas.
• Fransuaz Žilo (g. 2023 m.) - prancūzų dailininkė ir knygų autorė, gyvenusi Niujorke ir Paryžiuje. Išgarsėjo kaip Pablo Picasso draugė ir mūza 1944-1953 m. ir jo vaikų Claude Picasso ir Paloma Picasso motina. Vėliau ji ištekėjo už amerikiečių mokslininko Jono Salko, sukūrusio vakciną nuo poliomelito ir įsteigusio pasaulinio garso Salko biologinių studijų instiutą.
• Pierre Corneille (g. 1606 m.) - prancūzų dramaturgas, tragedijos „Sidas“ autorius.
• Stanislovas Bonifacas Jundzilas (g. 1761 m.) - Lietuvos gamtininkas.
• Adolfas Ramanauskas-Vanagas (g. 1918 m.) - vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
• Jonas Mikelinskas (g. 1922 m.) - lietuvių rašytojas, prozininkas.
• Albertas II, Belgijos karalius (g. 1934 m.) - valdo nuo 1993 m.

Istoriniai įvykiai birželio 6 d.

Birželio 6-oji pažymėta svarbiais įvykiais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Lietuvoje

• 1905 m. Vilniuje lietuvių visuomenės miesto teatre surengtame vakare Miko Petrausko vadovaujamas choras pirmą kartą viešai sugiedojo „Tautišką giesmę“.
• 1946 m. Suvalkijoje Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės bunkeryje vykusiame partizanų pasitarime Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvių frontas, Lietuvos laisvės armija ir kitos antisovietinio pasipriešinimo organizacijos, turėdamos tikslą sudaryti pasipriešinimo vyriausiąją vadovybę, įkūrė Bendrą demokratinį pasipriešinimo sąjūdį (BDPS). BDPS komiteto pirmininku tapo, kaip vėliau paaiškėjo, sovietinio saugumo užverbuotas Juozas Markulis, per jį komitetas tapo MGB kontroliuojama organizacija.
• 1947 m. pradžioje dalies Lietuvos partizanų vadų suvažiavime nutarta BDPS perorganizuoti, 1949 m. Sąjūdis pavadintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu.
• 1989 m. birželio 6-7 d. vyko neeilinis devintasis Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas, kuriame sąjunga atsiskyrė nuo SSRS rašytojų sąjungos.
• 2002 m. Prezidentūroje iškilmingai minėtos „Lietuvių kalbos žodyno“ leidybos pabaigtuvės. Tai didžiausias lietuvių leksikografijos leidinys, kuriame pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. 1902 m. medžiagą žodynui pradėjo rinkti Kazimieras Būga, 1930 m. Lietuvos Švietimo ministerija toliau organizuoti žodyno leidybą pavedė Juozui Balčikoniui, sovietiniais metais žodyno vyriausieji redaktoriai buvo Kazys Ulvydas, Jonas Kruopas ir Vytautas Vitkauskas. 20 tomų žodynas iš viso turi 22 tūkst. puslapių, jį sudaro daugiau kaip 11 mln. žodžių, apie 236 tūkst. leksikografinių straipsnių.
• 2003 m. Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje pašventinti naujai sumontuoti vargonai, jie laikomi vieni geriausių Lietuvoje. „Oberlinger“ firmos 1968 m. pagaminti vargonai anksčiau stovėjo Karlsrūhėje (Vokietija).
• 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis - Gedulo ir Vilties diena. Keturias paras trukusį trėmimą vykdė SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato ir NKVD darbuotojai, milicininkai, jiems talkino vietiniai komunistai ir vadinamieji sovietiniai aktyvistai. Į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį ir Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių: daug Lietuvos kariuomenės karininkų ir inteligentų, tarp jų - apie 1200 mokytojų, 79 kunigai. Tremtyje atsidūrė 5120 vaikų, daugelis jų nuo bado ir šalčio mirė pirmąją žiemą. 1941 m. gyventojų trėmimai iš dalies lėmė dalies Lietuvos žmonių apsisprendimą 1944 m.
• 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 15 val. į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų - apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos - Kauną.

Pasaulyje

• 1660 m. Kopenhagoje Danija ir Švedija pasirašė taikos sutartį ir pabaigė dvejus metus tarp šių valstybių vykusį karą. Kopenhagos taika iš esmės nustatė Danijos, Švedijos ir Norvegijos dabartines sienas, Bornholmo sala sugrąžinta Danijai, Trondheimas - Norvegijai.
• 1944 m. Antrajame pasauliniame kare prasidėjo Normandijos operacija - JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados ekspedicinių karinių pajėgų išsilaipinimas Šiaurės Vakarų Prancūzijoje. Tai buvo didžiausia istorijoje jūrų desanto operacija, vykusi iki rugpjūčio pabaigos. Sąjungininkų išsilaipinimu Normandijoje Europoje buvo atidarytas antrasis frontas.
• 1954 m. Europos transliuotojų sąjunga EBU organizavo Narcizų festivalio renginių transliaciją iš Montrė miesto Šveicarijoje. Ši data laikoma oficialia Eurovizijos gimimo diena.
• 1967 m. per Šešių dienų karą Izraelis užėmė ir aneksavo Vakarų Krantą su Rytų Jeruzale, kuri tuo metu buvo aneksuota Jordanijos.
• 1983 m. Švedijos Riksdagas birželio 6-ąją paskelbė nacionaline švente - Vėliavos diena.
• 1523 m. - Švedijos Respublikos Vėliavos diena.

Ši data minima ne tik kaip įvykių, bet ir kaip daugelio asmenybių gimimo diena.

Taip pat minimi ir kiti birželio 6-osios svarbūs įvykiai ir datos, formavusios istoriją.

tags: #birzelio #6 #gime #izymus #zmones

• Skaudaus likimo istorija
• planuojate nėštumą? Sužinokite, kaip sėkmingai pastoti
• Skanus ir nesudėtingas torto receptas
• Pieno gamybos iššūkiai ir sprendimai
• viskas apie nėštumo testus