Meningokokinė infekcija ir odos bėrimai vaikams: nuo rizikos iki prevencijos

Lietuva susiduria su iššūkiu - tai karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje, todėl rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus.

Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių. Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens - pavasario sezonus.

Meningokokinės infekcijos formos ir simptomai

Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiomis formomis:

  • Lokali meningokokinė infekcija: Šios infekcijos atveju meningokokas būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga, nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija.
  • Meningokemija (meningokokinis sepsis): Tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę.
  • Meningitas: Tai smegenų dangalų uždegimas.

Klastingi simptomai: Karščiavimas ir bėrimas

Meningokokinei infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39 -40°C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla ir būna labai aukšta.

Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas, net nukritus temperatūrai iki normalios, jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja, stena.

Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių, sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje. Nuo kitų bėrimų hemoraginį galima atskirti pagal tai, kad jį paspaudus jis neišnyksta ir būna teigiamas stiklinės mėginys (stiklinės testas): nestipriai paspaudus bėrimą stikline, ar kitu stikliniu indu bėrimas neišblykšta ir persišviečia per stiklą.

Meningokokinio bėrimo pavyzdys su stiklinės mėginiu

Bėrimas yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl vadinami žvaigždiniu bėrimu. Bėrimo intensyvumas būna įvairus: nuo pavienių, vos įžiūrimų bėrimo elementų iki gausių hemoragijų.

Žvaigždinis meningokokinio bėrimo tipas

Meningitas: pavojus galvos smegenims

Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi.

Kūdikiams būdingas pasikartojantis neramumo, dirglumo priepuolis arba atvirkščiai - kūdikis būna labai apatiškas, daug miega, yra sunkiai prižadinamas.

Meningokokinės infekcijos labai bijo mažų vaikų tėvai, nes ji pavojinga gyvybei ir labai greitai progresuoja. Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas, bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims.

Meningokokinės infekcijos diagnostika ir prevencija

Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų, ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas.

Tinkamas rankų plovimas yra svarbi higienos priemonė: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių, nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus.

Vakcinacija - svarbiausia apsauga

Europoje dažniausiai ligas sukelia B ir C tipo meningokokai. Lietuvoje gyvenantiems žmonėms aktualiausias yra B tipo meningokokas, nes būtent šis tipas yra dažniausias.

Meningokokinės infekcijos tipų paplitimas Lietuvoje (2016 m.)
Meningokoko tipas Nustatytų atvejų procentas (%)
B tipas 59,3
C tipas 6,7
W-135 tipas 3,7
Nenustatytas 27,8

Kadangi B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias. 20 metų kurta „Bexsero®“ (B grupės meningokokinė) vakcina jau keletą metų yra prieinama ir Lietuvoje. Šia vakcina galima skiepyti kūdikius nuo 2 mėnesių amžiaus kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba atskirai, pagal lankstų skiepijimo kalendorių. Ši vakcina yra saugi ir panašiai toleruojama kaip ir kitos vakcinos.

Nuo 2018 metų pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vyresni vaikai valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos rekomenduojama skiepyti tėvų ir globėjų lėšomis, siekiant apsaugoti vaikus nuo šios klastingos ligos.

Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.

Vakcinomis valdomų infekcijų aktualijos Lietuvoje. Meningokokas

Kitos odos problemos ir bėrimai vaikams

Nors meningokokinė infekcija yra viena pavojingiausių, vaikams pasitaiko ir kitų odos problemų, kurios gali būti klaidingai palaikytos rimta liga. Vienas dažniausių yra sauskelnių dermatitas.

Sauskelnių dermatitas

Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaiko metų. Odai neleidžiama “prasivėdinti”, naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės taip pat gali sukelti šią problemą.

Prevencija ir priežiūra:

  • Reguliariai keiskite sauskelnes. Naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau, t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val.
  • Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes.
  • Leiskite odelei “prasivėdinti”. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. palikite odelę be sauskelnių.
  • Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus.

Dėl vystyklų bėrimo kūdikiai gali supykti, nes dirgina odą. Dažniau pasireiškia kūdikiams, nors taip pat paplitęs vyresnio amžiaus žmonėms ir gulintiems pacientams, kurie visiškai priklauso nuo sauskelnių.

Alerginiai bėrimai

Bėrimas yra sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga.

Kontaktinė alergija - tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje, pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta.

Alergija maistui taip pat gali sukelti bėrimus. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus.

Lėto tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo. Jos gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus. Diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo.

Kitos galimos bėrimų priežastys

Be meningokokinės infekcijos, sauskelnių dermatito ir alergijų, vaikų odoje gali pasireikšti ir kiti bėrimai:

  • Toksinė eritema: Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių. Jokio specialaus gydymo nereikia, bėrimas praeina po keleto dienų.
  • Milija: Gelsvi arba balsvi mazgeliai ant veido (dažniausiai - ant šnervių, kaktos ir skruostų).
  • Infekcinės ligos: Kai su bėrimu atsiranda ir kiti vaiko būklės pokyčiai: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumo jausmas, vaikas tampa irzlus, pablogėja jo apetitas. Tokiais atvejais būtina izoliuoti ligoniuką. Tarp tokių ligų yra tymai, raudonukė, skarlatina, vėjaraupiai, rankų, kojų ir burnos liga.
  • Niežai: Labai stiprus, nepakenčiamas niežulys, sustiprėjantis atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai.
  • Prakaitinė: Bėrimas paplitęs labiau, išsiliejęs, matomas tose vietose, kur labiau prakaituojama - ant krūtinės, pažastyse. Priežastis - perkaitimas dėl netinkamos aprangos.

Jeigu pastebėjote, kad vaikas išbertas, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepkite išbertų vietų. Jeigu įtariate meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.

Įvairių vaikų odos bėrimų palyginimas

tags: #berimas #ant #sedmenu #vaikui



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems