Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas: kaip užtikrinti vaiko interesus
Bendravimas su vaiku yra neatsiejama tėvų teisė ir pareiga. Tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu ir turi teisę pilnavertiškai dalyvauti jų gyvenime. Net ir gyvenant skyrium, vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas. Bendravimo su vaiku tvarka yra siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę bendrauti su savo atžala ir ją auklėti.
Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas, kai vaikas jaučia abiejų tėvų meilę ir palaiko glaudžius ryšius su jais. Dėl šių priežasčių negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl nustatant bendravimo tvarką, svarbu siekti, kad vaikas praleistų kuo daugiau laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.
Lygybės principas gali lemti ir tokią tvarką, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko, pavyzdžiui, keičiantis gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę. Tačiau žymiai dažniau nustatoma tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku per jo atostogas, tėvų atostogas, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu; poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu; savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų; Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena - su tėvu ir pan.
Net ir vienam iš tėvų esant neprieinamam (pvz., įkalinimo įstaigoje ar užsienyje), turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su juo. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai, pavyzdžiui, bendravimas telefonu ar laiškais.
Kieno interesų turi būti paisoma nustatant bendravimo tvarką?
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant šį klausimą, tačiau ji nėra viską lemianti. Vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų ne visuomet užtikrina jo poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojamas. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš tėvų smurtauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar kelia grėsmę vaiko sveikatai.
Teisminė tvarka ir sankcijos
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu, tačiau jis nevykdomas, turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma, gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi, naudai.
Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, jiems gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kad būtų išaiškintos kitam tėvui teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu bei galima atsakomybė dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Mediacija kaip taikus ginčų sprendimo būdas
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Mediacijos proceso tikslas - užbaigti ginčą taikos sutartimi.
Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Susitarimas ar teismo sprendimas?
Jei santuokos nutraukimo metu nebuvo numatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka tėvui, o tėvai sutaria gražiuoju, galima pasirašyti sutartį, kurioje numatoma bendravimo tvarka, ir teikti ją tvirtinti teismui. Tokiu atveju nereikės mokėti už teismo paslaugas. Susitarti galima dėl bendravimo vakarais, šventėmis, atostogų metu ir pan.
Jeigu tėvai nesutaria, pavyzdžiui, kaip aprašyta situacijoje, kai tėtis nori matyti vaiką kiekvieną savaitgalį ir neatsižvelgdamas į vaiko mokslus bei popamokinius užsiėmimus, tuomet būtina kreiptis į teismą. Teismas atsižvelgia į vaiko interesus, jo amžių ir kitas aplinkybes.
Kaip teismai sprendžia dėl vaiko bendravimo tvarkos
Bendravimo tvarka, kai tėvai gyvena užsienyje
Jei vienas iš tėvų gyvena užsienyje, galima susitarti ir sutartyje numatyti, kada vaikas atskrenda į Lietuvą arba tėvas atvyksta pas vaiką. Taip pat, išvykstant į užsienį nuolat gyventi, tėvo sutikimas ir jo galimybė bendrauti su vaiku turi būti patvirtinti.
Galima teikti prašymą teismui, kad be bendravimo per internetą, būtų nustatytas ir bendravimas gyvai, tačiau tik Lietuvoje, ypač jei vienas iš tėvų yra ne Lietuvos pilietis ir yra didelė tikimybė, kad vaikas nebus parvežtas. Tokiu atveju, vaikui turint dvi pilietybes ir abiejų šalių dokumentus, teismas gali neleisti išsivežti vaiko į kitą šalį, jei tai prieštarauja vaiko interesams.
Tėvų pareigos ir atsakomybė
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tai apima teisę ir pareigą auklėti, prižiūrėti, rūpintis vaikų sveikata ir sudaryti sąlygas visapusiškai bei harmoningai vystytis. Tėvų pareigos yra pirmumo teisė prieš kitus asmenis.
Vengimas vykdyti pareigas, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ar amoralus elgesys gali lemti tėvų valdžios apribojimą. Tačiau tėvai išlaiko teisę matytis su vaiku, nebent tai prieštarautų vaiko interesams.
Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir tėvų atsakomybe, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jei susitarimas nepavyksta, bendravimo tvarką nustato teismas.
Teismų praktika ir pavyzdžiai
Teismų praktikoje nagrinėjami įvairūs atvejai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Taikos sutartis, kuria būtų nustatyta galimybė tėvui nevykdyti savo pareigos bendrauti su vaikais, prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms ir viešajam interesui.
Taip pat yra nagrinėti atvejai, kai buvo nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio „50:50 procentų laiko“ įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio.
Kaip pasiekti susitarimą?
Tėvai turėtų siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Į pagalbą galima pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus. Tėvų susitarimas dėl bendravimo tvarkos yra geriausias būdas užtikrinti vaiko interesus.
Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus sprendžia teismas. Norint kreiptis į teismą, reikės vaiko (-ų) gimimo liudijimo (-ų), asmens tapatybės dokumento, kito tėvo (motinos) asmens duomenų ir kontaktinės informacijos, duomenų apie pajamas ir turtą, informacijos apie vaiko poreikius ir išlaidas, taip pat ankstesnių susitarimų ar teismo sprendimų, susijusių su vaiku.
Bendravimo tvarkos pavyzdžiai apima kas antrą savaitgalį, vieną ar kelias darbo dienas savaitės eigoje, atostogų ir švenčių dienų suvienodinimą. Taip pat įmanoma nustatyti tokią tvarką, pagal kurią tėvo ir motinos laikas, praleidžiamas su vaiku, būtų vienodas ar artimas vienodam.
Svarbu atminti, kad bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą sutuoktinį. Bendravimo tvarka gali turėti įtakos iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydžiui.
Apibendrinant, bendravimo su vaiku tvarkos gali būti gana įvairios, prioritetą teikiant vaiko interesams ir pritaikant jas realiai vaiko ir tėvų situacijai. Tačiau jos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone.
tags: #bendravimo #tvarkos #su #vaiku #sutartis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
