Bendravimo tvarka, kai motina atveža vaiką į tėvo namus: teisiniai aspektai ir praktinis įgyvendinimas
Tarp skyrium gyvenančių tėvo ir motinos privalo būti išspręsti tokie klausimai kaip: su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, vaikų išlaikymas bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo tvarka su jais. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais.
Bendravimo tvarkos nustatymo būdai
Tėvams nesutariant, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tačiau tėvai taip pat gali nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką per mediaciją, kurios metu pasiektas taikus sutarimas įforminamas taikos sutartimi. Šalių pasirašytą taikos sutartį patvirtina teismas.
Idealiu atveju šios tvarkos reikia laikytis. Tačiau tėvų tarpusavio nesutarimai yra didžiausias iššūkis tinkamam auklėjimo ir bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimui. Svarbu pabrėžti, kad teismų praktikoje pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų.
Bendravimo modeliai ir jų ypatumai
Esant tėvų teisių ir pareigų lygybės principui, siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Teismas yra nagrinėjęs atvejį, kai buvo nustatyta tokia vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio „50:50 procentų laiko“ įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę. Vis dėlto, žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
| Bendravimo aspektas | Pavyzdinis sprendimas |
|---|---|
| Atostogų laikas | Pusė vaiko atostogų su motina, kita pusė su tėvu. |
| Šventinės dienos | Poriniais metais su motina, neporiniais - su tėvu. |
| Tėvo/Motinos diena | Visada praleidžiama su atitinkamu tėvu. |
Atsakomybė už tvarkos nevykdymą
Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais veiksmais, kliudančiais bendrauti, bet ir nesikooperavimu.
Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas, už kurį numatytos baudos. Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu, turėtų būti kreipiamasi į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną.
Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos iš tikrųjų gali būti gana įvairios, prioritetą teikiant vaiko interesams, pritaikant jas realiai vaiko ir tėvų situacijai, tačiau jos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
